Autotransportas

Lietuva–Baltarusija: leidimų skaičius ir praktiniai leidimų naudojimo aspektai

2010 m. birželio 17 – 18 d. Minske įvyko eilinis Lietuvos – Baltarusijos Bendros kelių transporto komisijos posėdis.

Švedija – laikini eismo apribojimai

Birželio 19 d. (šeštadienį) dėl Karališkosios šeimos vedybų ceremonijos Stokholme bus taikomi šie eismo apribojimai:

Italija – Romoje įsigalios naujas miesto eismo planas

Nuo š.m. liepos vidurio Romoje įsigalios naujas miesto eismo planas: keisis tarifai, parkavimo leidimai, bilietai, bus didinama kontrolė bei griežtės taršos reikalavimai. Liks dvi zonos: ZTL1 (įskaitant Mura Aureliane) bei ZTL2 (nuo GRA iki Mura Aureliane). Šiuo metu naujų zonų įsigaliojimo laikotarpis nėra patvirtintas.

Ispanija. Eismo apribojimai krovininiams transporuti, 2010 m.

Ar valdžios paskelbtas karas kontrabandai neatsisuks prieš mažuosius vežėjus?

Vyriausybei patvirtinus kovos su kontrabanda planą, mažiesiems vežėjams vėl skauda galvą dėl to, kad ši kova jiems gali pakenkti, mat nutarta atimti veiklos licencijas iš tų įmonių, kurios gabena degalų atsargas nestandartiniuose bakuose.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis paskelbė, kad griežčiau bus kontroliuojami vilkikai, važiuojantys per sieną ir gabenantys papildomas degalų atsargas. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, degalai gali būti įvežami tik standartiniuose bakuose. Už degalus, įvežtus nestandartiniuose bakuose, ketinama griežtai bausti – netgi atimti veiklos licencijas.

Tokia tvarka piktina mažuosius vežėjus. „Didelės įmonės dažniau atnaujina parką, o mažų įmonių automobilių būklė kiek prastesnė. Gilios krizės metu mažųjų įmonių atstovai keitė gamyklinius surūdijusius ir prakiurusius bakus į nestandartinius ne dėl to, kad galėtų įsivežti daugiau kuro, bet dėl to, kad standartiniai bakai labai brangūs. Pavyzdžiui, aliuminio bako kaina vienam litrui siekia apie 5 Lt, metalinio – 1 Lt. Jei norėtume įsidėti gamyklinį – standartinį –  baką, tektų už 1000 litrų talpos baką pakloti apie 5 000 Lt. Mums tokios sumos pernelyg didelės. Kartais mažųjų įmonių transporto priemonės kainuoja tik kelis kartus daugiau už gamyklinį baką“, – Vyriausybės kovos su kontrabandą plano dalį dėl degalų įvežimo nestandartiniuose bakuose kritikuoja Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius  Sigitas Česnavičius.

Pašnekovas įspėja mažuosius vežėjus dėl greitu laiku prasidėsiančių aktyvių valstybinių institucijų tikrinimų, ar degalai nevežami nestandartiniuose bakuose, ir ragina nestandartinius bakus pakeisti į standartinius (gamyklinius). „Akivaizdu, kad sugriežtinus kontrolę, į muitininkų nagus gali pakliūti kai kurios mažos įmonės, su įmontuotais nestandartiniais bakais. Jei iš jų bus atimtos licencijos vien tik dėl to, kad degalai vežami nestandartiniuose bakuose, patirsime pražūtingų nuostolių“, – įspėja S. Česnavičius.

Anot jo, mažos įmonės palaiko Vyriausybės kovą prieš kontrabandą, bet mano, kad toks griežtas traktavimas dėl degalų įvežimo nestandartiniuose bakuose neteisingas: „Reikia turėti omenyje, kad mažos įmonės, keisdamos gamyklinį 1000 litrų talpos baką į nestandartinį, dažnai savo automobilyje įsideda kur kas mažesnės talpos. Taigi manyti, kad mažos įmonės įveš daugiau degalų ir vėliau juos realizuos juodojoje rinkoje – neracionalu. Mažos įmonės įsivežtą pigesnį kurą toliau naudoja savo reikmėms – vykti į Vakarus, o ne realizuoja juodojoje rinkoje“, – savo poziciją dėsto S. Česnavičius.

Pašnekovas iškelia mintį, kad tokios priemonės  kovai su kontrabanda plane yra atsiradę neatsitiktinai – jos reikalingos konkurentams iš rinkos pašalinti. „Kas galėtų paneigti, kad prie tokio traktavimo dėl nestandartinių bakų galėtų būti prisidėję lobistai (benzino pardavėjai)?“ – įtaria S. Česnavičius.

Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius tokių kėslų neįžvelgia: „Palaikau kovą prieš kontrabandą ir nematau čia grėsmių“.

Primename, kad kovos prieš kontrabandą plane taip pat numatoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnų dažna rotacija, numatoma už ES lėšas įsigyti daugiau rentgeno aparatų. Įdiegta numerių atpažinimo sistema taip pat padeda kovoti su kontrabanda. Be to, jau yra galimybė riziką valdyti iš vieno taško – muitinės kriminalinės tarnybos. Visų institucijų pateikiama informacija patenka į rizikos valdymo sistemą, kai duomenys apdorojami, muitinės pareigūnui duodami nurodymai, ką daryti su kroviniu.

Bulgarija išdavė Ukrainai papildomų leidimų

2010 m. Ukrainos vežėjams išduota papildomų leidimų į Bulgariją. Krovinių gabenimams per šalies teritoriją Bulgarija skyrė 1000 universaliųjų leidimų be papildomo mokesčio už kelius ir 100 leidimų į/iš tračiąsias šalis (dar 100 leidimų į/iš tračiąsias šalis  per 2 mėnesius Bulgarija perduos Ukrainai).
 
 

Ukraina Bulgarijai taip pat skyrė 1000 universaliųjų leidimų be papildomo mokesčio už kelius ir 200 leidimų į/iš tračiąsias šalis. 

Keičiasi ekologinius, techninius ir saugumo reikalavimus atitinkančioms krovininėms transporto priemonėms išduodamų sertifikatų numeracijos kodų struktūra

Įsigaliojus Sertifikatų, išduodamų ekologinius, techninius ir saugumo reikalavimus atitinkančioms krovininėms transporto priemonėms, numeracijos kodų suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 2B-06, pakeitimams (Žin., 2009, Nr. 8-305; 2010, Nr.65-3275), keičiasi priekabų (puspriekabių) sertifikatų, kuriuos išduoda Lietuvos transporto priemonių gamintojai, gamintojų atstovai Lietuvoje bei techninės apžiūros įmonės techninės apžiūros metu, numeracijos kodo struktūra.

Apribojimai MONT BLANC tunelyje – atšaukiami

MONT BLANC tunelio valdyba informavo, kad eismo apribojimai atšaukiami.

Pas meistriuką – ir greičiau, ir pigiau

 
Vežėjų žvilgsniai jau kurį laiką krypsta į mažuosius servisus, nes autorizuotų servisų paslaugos krizės metu per brangios. Transporto verslo atstovai sako, kad jau seniai praėjo tie laikai, kai klientai mokėdavo tūkstantines sumas nė nepaklausę už ką išrašomos gąsdinančios sąskaitos. Šiuo metu vis dažniau atsisakoma originalių dalių, o sulūžusias bandoma sutaisyti. Kaip žinia, tokių drastiškų sprendimų ryžtasi imtis mažieji servisai, siūlantys platesnį dalių gamintojų pasirinkimą.

Dėmesys kainai

Smulkiųjų servisų vadovai pastebi, kad dabar klientai kelia visai kitokius reikalavimus nei prieš sunkmetį. Šiuo metu svarbiausia – kaina. Aišku, kokybei dėmesio skiriama mažiau.
„Baltijos sunkvežimių servisas“ vadovas Maksimas Michno sako, kad transporto kompanijos vis dažniau pasiskaičiuoja, kiek už suteiktas paslaugas tektų sumokėti autorizuotame ir neautorizuotame servise. „Kainos skirtumas visada bus nemažas, nepriklausomai nuo gedimo. Pavyzdžiui, neseniai vienam klientui pakeitėme sankabos diską už 1200 Lt, už tokį patį originalą autorizuotame servise būtų tekę sumokėti apie 1800 Lt“, – skaičiuoja M. Michno.

Anot verslininko, neautorizuotas servisas visada arčiau kliento. „Dauguma autorizuotų servisų vykdo savininkų reikalavimus, o savininkai dažniausiai yra užsienio kapitalo įmonės. Jos palaiko daugmaž vienodą kainų lygį visose šalyse, kur įsteigti to gamintojo autorizuoti servisai. Tai dažnam transportininkui šiuo sunkiu metu – neprieinama“, – dėsto M. Michno.

UAB „Rikon“ atstovas Povilas Izis taip pat pateikia finansinį pavyzdį: „Už išdilusio stabdžių veleno pakeitimą  UAB „Skuba“ paprašė 900 Lt. Mums tai pasirodė pernelyg neadekvati kaina. Pradėjome ieškoti, kas galėtų pakeisti ir suradome mažą servisą, kuris sutiko tai padaryti už 400 Lt.

Povilas Izis sako, kad į autorizuotus servisus įmonė kreipiasi tik tada, kai tikisi gauti garantinį aptarnavimą.

Autorizuotų servisų iki krizės turėtas koziris – originalios dalys, kvalifikuoti meistrai – šiuo metu praradęs savo galią, tačiau dar visai neseniai jie su klientais elgėsi gana arogantiškai – eilėse reikėdavo laukti kelias savaites, o kvalifikuoto meistro darbo valanda siekė per 100 Lt.

Platesnis dalių gamintojų pasirinkimas

Atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją rinkoje, mažieji servisai siūlo platesnį dalių gamintojų pasirinkimą, nevengiama siūlyti ir itin pigių firmų dalių. „Detalę klientas gali pasirinkti tokią, kokią nori, kaina gali skirtis keliais šimtais litų, automobilinė dalis gali būti ir be garantijos, jei nepageidaujama“, – pabrėžia M. Michno.

Nors mažųjų servisų savininkai suvokia, kad pigių dalių paklausa ne itin geras dalykas dėl pavojaus sugesti kelyje ar patekti į avariją, tačiau sutartinai teigia, kad rinkoje tai populiaru nuo 2008 m. pabaigos.

„Klientams visada paaiškiname, už ką jie moka, o autorizuoti servisai beveik niekada nepaaiškina, kodėl reikalauja vienokios ar kitokios sumos, tiesiog išsiunčia sąskaitą paštu ir nepasiderėsi dėl kainos. Mes atiduodame sąskaitas tiesiai į rankas, todėl klientams nereikia gaišti savo laiko,  kilus neaiškumams, vykti į dirbtuves ir aiškintis, kas remontavo jo transporto priemonę. Be to, vilkikus remontuoti priimame ir po darbo valandų. Už tai klientui nereikia mokėti dvigubai“, – mažųjų servisų privalumus vardija M. Michno.

Mažieji didina įkainius

Vežėjų duomenimis, mažieji servisai, pasijutę itin reikalingi, suskubo kelti savo įkainius. Autorizuoti servisai atvirkščiai – juos mažina. Nepaisant to, kainos vis tiek gerokai skiriasi. „Susidaro ne 100 Lt skirtumai, tad autorizuotų servisų paslaugomis naudojamės tik tada, kai be jų negalime išsiversti – tuomet, kai taisome garantinius vilkikus. Dažniausiai vieną vilkiką remontuoju viename mažame servise, kitą – kitame. Ne visi mažieji servisai gali atlikti reikiamus darbus dėl įrangos neturėjimo, tačiau kas ieško, tas randa. Jei vežėjas nori sutaupyti, pats turi domėtis, kas kokius gedimus kur taiso“, – svarsto individualios Teisučio Malinausko įmonės vadovas.

T. Malinauskas, paklaustas dėl darbų broko mažuosiuose servisuose, sako, kad labai dažnai klaidų pasitaiko ir didžiųjų servisų darbe.

„Dar viena problema ta, kad didieji servisai nesivargina pakeisti vienos sugedusios dalies. Dažniausiai jie siūlo pakeisti visą transporto priemonės mazgą nauju. Be to, jei autorizuoto serviso darbuotojai pamato, kad yra pakeistos tam tikros detalės, sako – padaryta ne taip, reikia pakeisti. Klientas už tai sumoka dvigubą kainą“, – pasakoja UAB „Ricon“ atstovas Povilas Izis.

Anot P. Izio, didieji servisai yra suinteresuoti parduoti savo gamintojų dalis, todėl nebėra galimybės pasirinkti.

Remontuoja savo servisuose

Transporto bendrovių atstovai tikina, kad įmonei, turinčiai didesnį kaip 15 vilkikų autoparką, apsimoka turėti savo servisą. UAB „Elbingos transportas“ mechanikas sako, kad įmonė spėja ne tik savus darbus nudirbti, bet ir kitų įmonių vilkikus sutaisyti.

„Servisą turime daugiau kaip 5 m. Iš pradžių buvo vienas šaltkalvis, paskui du, dabar – 5. Darbų netrūksta“, – pasakoja UAB „Elbingos transportas“ atstovas.

Individualios įmonės savininkas Valdas Jokubauskas pabrėžia, kad mažieji servisai pasirenkami dar ir dėl to, kad jie atlieka tokius darbus, kokių didieji servisai neapsiima atlikti. Pašnekovas paneigia plačiai įsigalėjusią nuomonę, kad mažame servise darbų kaina visada bus mažesnė. „Ne visada taip yra, priklauso nuo gedimo ir nuo dalių, kurios keičiamos“, – aiškina V. Jokubauskas.

Smarkiai sumažėjus klientų autorizuotuose servisuose, nemažai kvalifikuotų darbuotojų pradėjo savo verslą – įkūrė mažus servisus, kurie iki šiol sėkmingai veikia. Rinka diktuoja sąlygas, o klientas – pats pasirenka taisykles, pagal kurias žaidžia.

Prancūzija – uždarytas MONT BLANC tunelis