Nauji aplinkkeliai saugos Lietuvos miestus nuo triukšmo ir užterštumo

 

 

Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. 27,3 km ilgio aplinkkelis pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, padės spręsti transporto spūsčių problemas. Aplinkkelį planuojama tiesti trimis etapais. Šį pavasarį pradedamas pirmasis etapas, pirmiausia įrengiant 1,9 km ilgio aplinkkelio dalį, nuo Gariūnų g. ir Savanorių pr. sankryžos sutampančią su Kirtimų gatve. Šis ruožas taps 4 eismo juostų keliu su skiriamąja juosta viduryje ir dviejų lygių sankryžomis.

 

Rekonstruojant magistralinį kelią Radviliškis–Šiauliai, šiais metais bus pradėtas tiesti 9,2 km ilgio Kairių miestelio aplinkkelis. Šiuo keliu vyksta intensyvus eismas, per Kairius važiuoja daug krovininio transporto, todėl tai tampa našta vietos gyventojams. Nutiesus aplinkkelį Kairiai taps ramiu miesteliu, pagerės eismo sauga, sumažės triukšmas ir oro tarša, o magistraliniu keliu bus galima važiuoti greičiau ir saugiau.

 

Panašias problemas padės spręsti ir šiemet pradedamas Priekulės aplinkkelis. Pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Šilutės esantį miestelį kerta intensyvaus eismo kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, šiuo keliu taip pat važiuoja krovininis transportas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado srities. Šiuo metu kelio ruožas ties Priekule yra vienas problemiškiausių: kelias eina siauromis miestelio gatvėmis, transporto srautas kelia triukšmą ir oro taršą, eismas nesaugus. Situaciją iš esmės pakeis apie 11 km ilgio aplinkkelis, kuris aplenks Priekulę iš rytinės pusės ir bus daugiau kaip kilometrą nutolęs nuo miestelio ribų. Šiais metais bus pradėtas tiesti pirmasis šio aplinkkelio etapas – 6,5 km ilgio ruožas.

 

Naujas aplinkkelis apjuos ir pajūrio kurortą Palangą. Šiemet pradedamas tiesti 8,3 km ilgio Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis. Nuo kurortinio miesto jis nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Tai padės išvengti spūsčių, dėl intensyvaus eismo susidarančių Palangos miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvėse. Aplinkkelis pagerins eismo sąlygas ir saugą, padės mažinti oro taršą.

 

Be minėtų darbų, prasidės Vilniaus vakarinio aplinkkelio antras etapas, Tytuvėnų apvažiavimo rekonstrukcija. Modernizuojamos ir didmiesčius aplenkiančios geležinkelio linijos – Vilniaus ir Kauno aplinkkeliai, Klaipėdą juosianti geležinkelių infrastruktūra.

 

Visi minėti darbai, išskyrus Palangos aplinkkelį, bus vykdomi panaudojant 2007–2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Palangos aplinkkelis bus tiesiamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, jo tiesimo ir priežiūros bei remonto išlaidas per 25 metus padengs valstybė.