Meilė vilkikų gamintojui – tik iš išskaičiavimo ar dėl kitų priežasčių?
Kokie argumentai svarbiausi, kai transporto verslu užsiimanti bendrovė nusprendžia įsigyti naują vilkiką? Kaina, kaina ir dar kartą kaina? Suteikiama garantija? Ar serviso tinklas? O gal išliekamoji vertė, juk po 3-5 metų automobilis bus parduodamas jau kitam šeimininkui?
CargoNews.lt nusprendė pasiteirauti didžiausių šalyje veikiančių oficialiųjų atstovų ir stambiausių transporto kompanijų vadovų, kas jų sprendimams daro didžiausią įtaką?
„Mercedes“ – rinkos lyderiai
Bendrovės „Hoptrans“ techninio skyriaus vadovas Rimgaudas Pauliukaitis pripažįsta, kad net ir paskutinis pasirinkimas, ką pirkti, pakrypo „Mercedes“ naudai. „Tai tikrai geri vilkikai. Jeigu jūs manęs paklaustumėte apie 2008 ar 2011 metų „mersedesus“, aš gal turėčiau daugiau pastabų, bet dabar galiu pasakyti, kad perkame išties gerą produktą. Tiesa, viena silpna vieta ir naujausiuose modeliuose yra, bet… Stiprių kozirių yra kur kas daugiau. Pirma – ekonomiškumas. Mes nebandome verslo modeliuoti iš teorinių skaičiukų, kuriuos pasiūlo gamintojai. Realus vežėjo pasaulis yra kitoks – bandome lyginti kelių gamintojų vilkikų degalų sąnaudas panašiuose maršrutuose, į kuriuos išleidžiame panašios kvalifikacijos vairuotojus. 
Kaip beskaičiuosi, naujausi „Mercedes“ modeliai 0,8-1 litru 100 km lenkia konkurentus. O kai mūsų vilkikai per metus nuvažiuoja po 140-150 tūkstančių, susitaupo labai konkreti suma. Kitas šio gamintojo privalumas – platus serviso tinklas ir kompensacija, jei garantinis vilkikas „įstringa“ servise. Visai nesvarbu – kokioje šalyje, bet mes iš gamintojo už antrą ir bet kurią vėlesnę dieną gauname 180 eurų kompensaciją, jeigu vilkikas stovi servise. Trečia, antrinėje rinkoje realizuoti „mersus“ tikrai nesunku, gal tiksliau – lengviau nei kai kurių kitų gamintojų naudotus vilkikus. Mes įmonėje stengiamės keisti parką kas 3 metai, be problemų neseniai realizavome 2011 metų techniką, ją visą nusipirko Lietuvos vežėjai. Kiek žinau, po 3-5 metų „antrose“ rankose jie jau iškeliauja į tolimesnius kraštus – ir į Afriką, ir į Aziją“, – pasakoja pašnekovas.
Ekologija? Galbūt…
Bendrovei „Girteka Logistics“ praėjusią savaitę Vilniuje pristatyti pirmieji iš 40 neseniai užsakytų naujų „Volvo FH“ vilkikų: vienas iš jų tapo jau 2500-uoju „Volvo“, kurį transporto kompanija įsigijo iš „Volvo Trucks“ nuo 2007-ųjų metų.
Sprendimą investuoti į „Volvo“ vilkikų parką „Girteka Logistics“ motyvavo saugumu ir mažomis degalų sąnaudomis.
„Naujieji „Volvo FH“ „Euro 6“ vilkikai, palyginti su dabar naudojamais ankstesnės kartos modeliais, pasižymi 2-3 % mažesnėmis degalų sąnaudomis. Tai reikšmingai sumažina mūsų bendrąsias išlaidas degalams, emisiją ir svariai prisideda prie mūsų aplinkosaugos ambicijų įgyvendinimo,” – sakė „Girteka Logistics“ vadovas Edvardas Liachovičius.
Per artimiausius keturis mėnesius kompanijai bus pristatyta 40 naujųjų „Volvo FH“ 4×2 ir 6×2 (ypač pastaruosius giria net konkurentų atstovai, prtipažįstantys, kad ši „Volvo“ modifikacija – ypač sėkminga) vilkikų su „Globetrotter“ kabinomis, išmaniosiomis automatizuotomis mechaninėmis „I-Shift“ pavarų dėžėmis, varomų „Euro VI“ standartą atitinkančių 460 arba 540 AG išvystančių šešių cilindrų variklių. Beje, net kalbinti „Volvo“ pardavėjų konkurentai pripažino, kad 6×2 vilkikų rinkoje šio švedų gamintojo produkcija yra Nr.1.
Beje, „Girteka Logistics“ sunkvežimių parke – 2900 vilkikų ir 3100 puspriekabių. Ir ne tik „Volvo“. Kito gamintojo („Mercedes-Benz“) vilkikų šiemet įmonės planuoja įsigyti apie 300.
Paklaustas, kiek skiriasi vežėjui, perkančiai vieną naują „Volvo FH“, ir daug metų šio gamintojo techniką įsigyjančiam rimtam partneriui, siūloma kaina, Laurynas Bričkus, „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas, nekonkretizavo skaičių, tačiau patikino, kad kaip ir bet kuriame versle – kaina, siūloma pavieniam pirkėjui ir senam klientui – nėra vienoda.
Konkurentus nugalėjo kaina
„Mums reikėjo beveik 30 vilkikų, kurie Lietuvos keliais važiuos 365 dienas per metus. Be laisvadienių – karves melžti ir pieną iš ūkininkų reikia surinkti kasdien. Aplankėme visus didžiuosius pardavėjus, paruošėme konkurso sąlygas ir nupirkome MAN, – pasakoje ŽŪK „Pienas“ logistikos vadybininkas Vilius Juška. Vadinasi, jų pasiūlyta kaina buvo geriausia. Kadangi mūsų vairuotojai – patyrę, jie yra vairavę ir kitų gamintojų vilkikus, gali pacituoti jų žodžius, jog dabartiniai sunkvežimiai – labai panašūs, skiriasi tik dizaino elementai. Mums tiko ir „Adampolio“ suteikta 3 metų garantija, ir platus serviso tinklas – technika važinėja visoje Lietuvoje, per metus kiekvienas vilkikas įveikia apie 150 tūkstančių kilometrų. Bėdų nebuvo, o apie realizaciją antrinėje rinkoje kol kas negalvojome – pasirinkimo sąlygose vienas svarbiausių kriterijų buvo kaina“.
Jam pritaria ir Arūnas Sukackas, bendrovės „Barsukas“ komercijos direktorius. Ši įmonė irgi yra nupirkusi beveik tris dešimtis MAN vilkikų. „Kai ieškojome technikos, MAN pasiūlyta kaina buvo tikrai pati geriausia. Bijau sumeluoti, bet MAN tada kainavo gal 7000 eurų pigiau. Be to, mums buvo pasiūlyti būtent tokie vilkikai, kokių prašėme, gerai parinkta komplektacija, o techninėmis savybėmis MAN tikrai beveik nenusileidžia konkurentams. Mes skaičiavome ir pirkimo kainą, ir kilometro kainą – pagal realias degalų sąnaudas MAN praktiškai nenusileidžia naujausiems tikrai labai geriems „Mercedes“ modeliams. Taip, gal „mersų“ antrinė rinka – patrauklesnė, tačiau mums naujus vilkikus pardavęs „Adampolis“ irgi siūlo po 3 metų atpirkti techniką. Bet jų paslaugų kol kas neprireikė – realizuojame sąžiningai atitarnavusius vilkikus patys. Tiesa, ta „antrų rankų“ rinka pastaruoju metu apmirusi, įvykiai Rusijoje ją pakoregavo“, – pasakoja bendrovės, kurios „garaže“ didesniąją dalį sudaro būtent MAN vilkikai, komercijos direktorius.
Antrinėje rinkoje – „Mercedes“ poreikis
„Mūsų parduodami vilkikai yra brangiausi. Tačiau kai vilkikas perleidžiamas į „antras rankas“, būtent „Mercedes“ poreikis yra didžiausias. Tai vienas iš argumentų, kodėl „Mercedes“ pastaruoju metu yra „ant bangos“, – pasakoja šio gamintojo produkcija prekiaujančios bendrovės „SilberAuto“ krovininių automobilių prekybos vadovas Paulius Kraučiūnas.
Kiek gali kainuoti geras naudotas vilkikas, sunku pasakyti. Pasak P. Kraučiūno, „antrų rankų“ rinka Lietuvoje yra silpnoka. Todėl mūsų šalies vežėjai paprastai pasirenka kitą kelią: eksploatuoja automobilį iki maždaug 5 metų, o jeigu pasitaiko geras pasiūlymas – jį parduoda. „Visaip būna – ateina pas mus klientas, pardavęs 1 metų senumo vilkiką, kitas parduoda 2 ar 3 metų techniką, paprastai 5 metų stengiamasi neviršyti. Bet kiekviena situacija unikali: gauni gerą pasiūlymą, parduodi ir vėl perki naują. Apynaujų vilkikų kainos dabar iš esmės yra sumažėjusios, todėl kai kurios transporto kompanijos stengiasi be galvos skausmo važiuoti ir važiuoti. Galiu teigti, kad įprasta rida – maždaug 120-150 tūkstančių kilometrų per metus. Jeigu nuvažiuota mažiau, gali kilti įtarimas – kodėl vilkikas nebuvo „įdarbintas“ ir „neatmušinėjo“ šeimininko investuotų pinigų. Būna, aišku, ir su gerokai didesniu kilometražu – pavyzdžiui, gėles vežančių kompanijų technika, kur prie vairo pasikeisdami sėdi 2 vairuotojai“, – pasakoja pašnekovas. O ką atsakė, paklaustas, ar vilkikų „second hand“ versle irgi (kaip kad gana dažnai būna, skaitant informaciją apie parduodamus lengvuosius automobilius) „atsukamas“ kilometrų skaitliukas, tegul lieka autoriaus ir pašnekovo pokalbio neskelbtina detale…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.