Maištaujančius vežėjus atsitokėti jau kviečia ir valdžia

 

„Baigiantis krizei vežėjų verslas atsigavo vienas pirmųjų, dabar jis yra labai svarbus padedant statyti ant kojų visos šalies ekonomiką. Tačiau dėl kai kurių vežėjų tarpusavio kovų galime prarasti stiprias pozicijas savo šalies ir tarptautinėse krovinių vežimo rinkose“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovas.

 

 

 

- Nelabai. Kaip ir anksčiau, 70 proc. mūsų vežėjų dirba Rusijos rinkoje, visi kiti – šalies viduje arba Vakaruose.

- Ar su Rusija kalbėtis vis dar sunku?

 

- Kiekvienais metais vis laukdavome, koks bus leidimų vežti krovinius į Rusiją skaičius. Prieš dvejus metus prasidėjus krizei, problemos dar paaštrėjo. Katastrofiškai sumažėjo vartojimas, ir tai labai susiaurino vežėjų rinkas. Tarptautinėje plotmėje prasidėjo bankrotai, įtakų perskirstymas. Kaimynai neslepia, kad Rusijos vežėjai privalo atsiriekti kuo didesnę tarptautinių vežimų rinką iš Europos į Rusiją.

 

Tai sakoma atviru tekstu įvairaus lygio susitikimuose, patvirtinama darbais. Lietuvos vežėjai tai skaudžiai pajuto prieš dvejus metus. Tada, įtarus keletą nesąžiningų vežėjų kontrabandos gabenimu, į Rusiją buvo užvertas kelias ir kitiems, sąžiningiems vežėjams. Pasienyje su didžiąja kaimyne tuomet išdygo didžiulės sunkvežimių eilės, teko ilgai ir sunkiai derėtis, kol mašinoms buvo vėl leista važiuoti per sieną.

 

 

- Jis labai aštrus. Nė viena pusė nenori nusileisti. Lenkijos vežėjai po baltarusių ir ukrainiečių yra treti veikiantys Rusijos rinkoje. Lenkai nenori užleisti šių pozicijų, nors jiems rusai ir nori sumažinti leidimų skaičių. Atsakydama Lenkija grasina neleisti Rusijos vežėjams tranzitu vežti krovinius į Vakarų Europą. Šiuo metu visiškai neaišku, kuo tas konfliktas pasibaigs.

 

 

 

- Objektyvumo dėlei dar reikėtų pridurti, kad šiandien mūsų šalis yra bene vienintelė, kuriai su Rusija pasisekė susitarti dėl leidimų. Tą padaryti pasisekė Susisiekimo ministerijai dirbant išvien su „Linava“. Dirbome pačiais įvairiausiais lygiais – ministrų taip pat. Žodžiu, visaip stengėmės, kad mūsų vežėjų rinkos dalis Rusijoje nesumažėtų. Ir mums pavyko.

 

Tačiau reikia nepamiršti, kad Rusijos pretenzijos niekur nedingo, ateityje jos dar gali apkartinti mūsų vežėjų gyvenimą. Tarkime, Rusijos vežėjai jau senių seniausiai reiškė nepasitenkinimą CEMT leidimų sistema. Šie yra vieni iš trijų rūšių leidimų ir yra išduodami pariteto principu – kokią kvotą turi viena šalis, tiek leidimų išduodama ir kitai šaliai. Jei viena valstybė sumažina savo kvotos dalį, automatiškai ją privalo mažinti ir valstybės partnerės. Praėjusį rudenį Rusija sumažino savąjį CEMT leidimų vežti krovinius į Europos Sąjungos šalis dalį, kartu tą buvo priverstos daryti ir Bendrijos valstybės. Lietuvai krovinių į Rusiją vežimo kvota pagal CEMT versiją sumažėjo 50 proc. Laimei, pavyko šiuos leidimus kompensuoti kitais, todėl bendras leidimų skaičius nesumažėjo.

 

Kaip sako rusai, pirmas tris vietas pagal leidimų vežti krovinius į Rusiją skaičių užimantys baltarusių, ukrainiečių ir lenkų vežėjai yra vadinamojoje raudonojoje zonoje. Šiai zonai priklausančius vežėjus Rusijos kolegos priskiria prie tų, kurie neva atima iš rusų krovinius, taip pat – ir uždarbį. Jei rusai su lenkais nesusitars, į “raudonąją zoną„ galime patekti mes, lietuviai.

 

 

 

- Trukdžių gali būti visokių, kad ir dėl „Linavoje“ esančių nesutarimų, kurie yra rinkiminio pobūdžio. Didesnių problemų asociacijoje ir jos veikloje aš nematau, tėra kažkokios rinkiminės ambicijos, tą mato ir politikai. Aplinkinių valstybių ir ypač – Rusijos vežėjai atidžiai seka, kas dedasi mūsų nacionalinėje vežėjų asociacijoje. Neturėkime iliuzijų – pasitaikius pirmai patogiai progai jie gali pabandyti atimti iš mūsų labai sunkiai užkariautas pozicijas. Toks jau tas šiandienis pasaulis – jei konkurentas pamatė, kad tu susilpnėjai, jis būtinai pasistengs užimti tavo vietą.

Ateityje laukia daug iššūkių, kurie pareikalaus iš Lietuvos vežėjų bei krovinių vežimą kuruojančių valstybinių institucijų susitelkimo, vienybės. Tarkim, Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija ruošiasi įdiegti bendrą muitinių sistemą. Kol kas teigiama, jog šalys kaimynės neva tam žingsniui dar nepasirengė techniškai. Tačiau Rytuose patys neįtikėčiausi žingsniai dažnai yra padaromi per vieną naktį. Ir jei vieną gražų rytą kaimynai sumanys atidaryti bendrą sieną, gali atsitikti ir taip, kad pasienyje vėl nusidrieks ilgos automobilių eilės. O tada vėl prireiks sutelkto valstybinių institucijų ir „Linavos“ darbo. Bet ar ji galės tą atlikti būdama susiskaldžiusi?

 

 

ETMK (CEMT) leidimas (CEMT = Conférence Européenne des Ministres des Transports / Europos transporto ministrų konferencija) leidžia įmonėms vežti prekes tarptautiniais transporto maršrutais tarp ETMK valstybių narių (Konferencijos narės yra 43 šalys). ETMK (CEMT) leidimas nesuteikia teisės vežti krovinius ETMK valstybės narės viduje arba tarp ETMK valstybės narės ir ne ETMK valstybės narės.

 

ETMK (CEMT) leidimus išduoda Susisiekimo ministerija. Jie naudojami pagal griežtus nurodymus, kurie, be kita ko, apima transporto priemonių kategorijas (EURO 1 – 4). Pretenzijos dėl leidimų išdavimo nepriimamos. Leidimą privaloma turėti atliekant bet kokį reisą, su kroviniu ar be krovinio, ir užpildyti prieš išvykstant į reisą. Leidimas galioja vienus kalendorinius metus.

Komentarai

Jazdauskas Ramunas 2011-01-20 20:19

Sveiki,europiečiai lietuviams ragus kabina, (nunešdami) pinigus,padaro įteisinta valstybes vagystes modeli restrukturizavimą , o tuos kurie išgyveno per krize, pribaigs Kubiliaus vyriausybe .Rusija daugumai vežeju padėjo išsilaikyt, mes esame tranzito šalis,ir turim daryt viska,kad palaikyt gerus santykius.Jei neišspresime problemų su leidimais, prasidės dar viena bankrotu banga.O musu valdžia tikrai kerta šaka ant kurios sėdi!

Mažeika Šarūnas 2011-01-20 12:08

geriau valdžia pasako ką padarė per 2.5metų,kai valdo lietuvą.Kuo padėjo lietuvos vežėių verslui.

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.