Kur dingsta kuras?
Kuomet transporto įmonių vadovams kyla klausimas, kodėl jų parkas patiria per dideles kuro sąnaudas, dažniausiai akys krypsta į gamintojus ir jų transporto priemonių technines galimybes. Deja, dažnai yra užmirštami ekonomiško vairavimo, vairuotojų įtakos ar transporto priemonių komplektacijos faktoriai.
„Kalbant apie degalų sąnaudas ir žiūrint iš techninės transporto priemonės pusės, kuro dozavimo apskaičiavimą ir sąnaudų apskaitą atlieka variklio valdymo blokas. Be trečiųjų šalių įtakos bet kokie kiti kuro paskaičiavimo modeliai negalimi“, – teigia UAB „Adampolis“ techninių mokymų atstovas Giedrius Simonaitis.
Kuro apskaitą vykdo EDC
Variklio valdymo blokas (MAN vadinamas EDC (electronic diesel control)) turi programą, kuri reguliuoja variklio darbą ir įgyvendina vairuotojo perduodamus signalus (savalaikė greičio būklė, stabdymas, sukimo momento reguliavimas ir pan.). Tuo pačiu, EDC fiksuoja kuro, išmetamųjų dujų, suspausto oro, kuro aukšto spaudimo slėgius, variklio galingumą ir sūkius, lauko/ kuro/ alyvos/ aušinimo skysčio temperatūras.
Kadangi variklio valdymo blokas gali kontroliuoti kuro slėgį, sukimo momentą, įpurškimo kampą, purkštukų atidarymo laiką, turbinos slėgį, tad žinodamas konkrečius duomenis gali tiksliai paskaičiuoti, kiek transporto priemonė kuro išpurškia į degimo kameras.
Galiausiai, EDC perduoda bendrai sistemai išpurkšto kuro kiekį, ir tuo pačiu metu gavus informaciją apie transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, sistema paskaičiuoja bendrą kuro suvartojimą 100 kilometrų.
Tad įmonių vadovams kyla klausimas – kur dingsta kuras?
Magnetas „suryja“ ne tik kurą
Tikriausiai niekam nėra naujiena, kad transporto priemonių kuro parodymus iškraipo magnetų naudojimas.
Naudojant magnetus sunkvežimiuose, pastarieji slopina greičio impulsus, o sistema nefiksuoja nuvažiuotų kilometrų. Matematika paprasta: formaliai nuvažiuojama trumpesnė distancija su realiomis valdymo bloke užfiksuotomis degalų sąnaudomis. Tokiais atvejais transporto parkų vadovai mano, kad transporto priemonei reikia daugiau degalų nei ši realiai suvartoja 100 kilometrų.
Pasak UAB „Adampolis“ techninių mokymų atstovo, šiuo klausimu didesnį dėmesį reikia skirti magneto daromai neigiamai įtakai pačiai transporto priemonei, neapsiribojant vien šio įtaka kuro sąnaudoms.
G. Simonaitis išskiria keletą veiksnių, susijusių su transporto priemonės eksploatacija ir papildomais nenumatytais kaštais:
• Dėl „neapskaitomo“ transporto priemonių nuvažiuojamo atstumo, sunku įvertinti, kad reikia atlikti privalomus techninius aptarnavimus. Kuomet sunkvežimio variklio, pavarų dėžės, reduktoriaus, jėgos agregatų alyva nėra laiku keičiama, trumpėja transporto priemonių ilgaamžiškumas.
• Dažniau genda greičių dėžės, nes pavarų dėžės valdymo blokas negauna greičio signalų, neveikia greičių dėžės velenų stabdis, o pavarų dėžės pilnai nesinchronizuojamos.
• Dėl negaunamo greičio signalo prietaisų skydelis nerodo greičio, kartais neveikia greičio ribotuvas, todėl variklis patiria didesnę apkrovą nei leistina ir sunaudoja didesnį kiekį kuro.
Degalų sąnaudos priklauso ir nuo kelio, ir nuo komplektacijos
Esant per didelėms kuro sąnaudoms, situaciją kiekvienu atveju reikėtų įvertinti individualiai.
UAB „Adampolis“ techninių mokymų atstovas pateikia faktorius, kurie gali didinti transporto priemonių degalų sąnaudas:
| Įtakos faktorius - transporto priemonė | Litrai/100 km |
|---|---|
| Papildomas stogo žibintas | ~ +0.8 |
| Papildomas pneumatinis garso signalas | ~ +0.2 |
| Per didelis atstumas tarp vairuotojo kabinos ir puspriekabės | ~ +1.4 |
| Padangų profilio gylis: visas profilio gylis (naujos padangos) | ~ +2.2 |
| Visiškai restauruotos padangos vietoj naujų padangų | ~ +1.8 |
| Įtakos faktorius - vairuotojas/ naudojimo sąlygos | |
| Važiavimo greitis 90 km/h vietoj 85 km/h | ~ +2.6 |
| Elektra (papildomi prietaisai): 1 kW ~ 0,6 l/100 km | ~ +0.2 |
| Važiavimas mieste vietoj greitkelio | ~ +33.0 |
| Kelio danga drėgna vietoj sausos | ~ +0.7 |
| Kelio danga šlapia vietoj sausos | ~ +1.7 |
| Stiprus priešpriešinis vėjas | ~ +3.3 |
| Įtakos faktorius - einamosios techninės priežiūros būklė | |
| Padangų oro slėgis 2 bar per mažas (poveikis skaičiuojamas kiekvienam ratui) | ~ +0.2 |
| Stogo aptakas: neteisingai sureguliuotas (bloga vėjo kampo vertė) | ~ +1.0 |
| Tentas: netinkamai pritvirtintas arba atviras | ~ +5.0 |
| Ratų įstrižumas daugiau kaip per 1° nukrypęs nuo nustatytosios vertės (poveikis skaičiuojamas kiekvienai ašiai) | ~ +1,7 |
| Nelygiagrečiai suvesti ratai | ~ +5.9 |
| Ypatingi įtakos faktoriai | Litrai/h |
| Vairuotojo kabinos šildymas stovint užvestu varikliu vietoj šildymo autonominiu šildytuvu | ~ +2.2 |
| Vairuotojo kabinos vėsinimas oro kondicionieriumi | ~ +3.0 |
| Prieš pradedant važiuoti, variklio šildymas stovint | ~ +1.3 |
| Darbai su šalutiniu galios tiekimu, pvz., transporto priemonė su cisterna | ~ +9.0 |
| Nesandari suslėgto oro sistema: nuolatinis pumpavimas | ~ +0.6 |
Parengta pagal UAB “Adampolis” žurnalą “Specialistas”.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.