Gyvūnų vežėjo darbas Pietų Afrikos gamtos rezervatuose
Gyvūnų vežėjo darbas Pietų Afrikos gamtos rezervatuose reikalauja ne vien išskirtinių vairavimo gebėjimų, bet ir drąsos.
Neria žemyn ir važiuoja tiesiai per Pietų Afrikos savaną. Jie dalijasi oru su vėsiu vėjeliu, kuris švelniai pučia virš lygumos. Dar tik vos šiek tiek po 6 ryto – dar kelios minutės ir patekės saulė. Staiga paukščių giesmes nustelbia dyzelinio variklio riaumojimas.
Raudonų dulkių debesyje smėlio spalvos „Volvo FM“ dunda link grupelės žmonių su pikapais, susirinkusių prie įvažiavimo į rezervatą „Koppies Dam Nature Reserve“, esantį už 150 km į pietvakarius nuo Johanesburgo. Tai pirmoji sezono diena. Šiandien gyvūnų gaudymo komanda ketina sugauti ir perkelti Afrikos buivolą, esantį vienu iš „Didžiojo penketo“. Šį terminą vartoja medžiotojai, apibūdindami sunkiausiai susekamus ir sugaunamus bei pavojingiausius Afrikos gyvūnus.
„Dažnai dirbame su buivolais, tačiau šis darbas visuomet rizikingas. Buivolas yra galingas gyvūnas, kai jis puola, tai jis daro labai kerštingai. Jei jis jus nutvers, viskas baigta. Jis jus užmuš“, – sako komandos meistras ir „Volvo“ vilkiko, kuriuo bus gabenami šie agresyvūs gyvūnai, vairuotojas Petrusas Motsoane.
Laukinių gyvūnų gaudymas ir gabenimas yra svarbus darbas daugelyje Pietų Afrikos gamtos rezervatų. Visų pirma jis atliekamas siekiant rezervatuose palaikyti pusiausvyrą tarp įvairių gyvūnų rūšių ir kontroliuoti jų dauginimąsi.
Sugauti gyvūnai yra išvežami žiemos sezonu nuo kovo iki spalio, kai oras vėsiausias. Komanda sugauna ir gabena keletą skirtingų laukinių gyvūnų rūšių – nuo zebrų ir raganosių iki buivolų ir liūtų.
Pietų Afrikos Fristeito provincijos gamtos rezervatai daugiau nei 20 metų buvo Petruso Motsoane darbo vieta. Jis manevruoja 24 tonų, 22 metrų ilgio sunkvežimiu per savaną peilio ašmenų tikslumu iki gyvūnų, kuriuos ketinama perkelti, bandos. Norint atlikti šį darbą, keliami griežti reikalavimai tiek sunkvežimiui, tiek vairuotojui.
„Jūsų kūnas pavargsta važiuojant per savaną. Atrodo, kad šonkauliai lūžinėja! Tačiau šį sunkvežimį vairuoju 10 metų ir man nekilo jokių problemų. Jis tvirtas ir pakankamai atsparus, kad atliktų visus reikiamus darbus“, – sako Petrusas.
Fristeito gyvūnų gaudymo komandą sudaro 25 žmonės, taip pat veterinaras ir sraigtasparnio pilotas. Sraigtasparnis ieško buivolo ir veja jį į atvirą vietovę, kad veterinaras strėle su raminamaisiais preparatais galėtų į jį šauti iš oro.
Kai tik buivolas bus apramintas, ant žemės dirbanti komanda atvyks pikapais ir į pikapo galą įkels daugiau nei toną sveriantį gyvūną. Paskui Petruso vairuojamas „Volvo“ sunkvežimis nugabens miegantį buivolą ten, kur sunkvežimis su kranu jį perkels į priekabą – čia jau galima suleisti priešingo poveikio vaistų ir pažadinti gyvūną.
„Nubudęs buivolas bus šiek tiek agresyvus, tačiau iki tol būsime pasišalinę ir uždarę duris. Jei jis nubustų jums dar neišlipus iš priekabos, turite veikti „šviesos greičiu“, kol jis jūsų nenutvėrė“, – sako Petrusas.
Jam juokiantis apatiniame žandikaulyje sužiba auksinis dantis ir auksinis auskaras kairėje ausyje. Jis smulkiai papasakoja apie užmigdytą zebrą, kuris pabudo viduryje perkėlimo procedūros ir pasileido bėgti savana su raiščiu ant akių.
Trys stručiai su trumpomis uodegos plunksnomis nuskuba per aukštą žolę sunkvežimio dešinėje, o sraigtasparnio keliamas triukšmas dviejų suaugusių raganosių su jaunikliu šeimyną priverčia pasileisti bėgti tekinomis iš baimės. Pasišokinėdamas sunkvežimis važiuoja žole ir krūmais į daubą siauručiu tiltu – tikras stebuklas, kad mašinos gali juo pervažiuoti. Petrusas vairuoja itin susikaupęs.
„Kai važiuoju per pavojingą vietovę, sunkvežimis pašoka ir kelia visiškai kitokį triukšmą nei važiuojant įprastu keliu. Pavojinga vietove turiu važiuoti itin lėtai, kol vėl taps saugu. Turiu atidžiai stebėti kelią priešais ir įsitikinti, ar nėra jokių akmenų arba kitokių kliūčių. Tačiau negaliu matyti visko, todėl kartais tenka rizikuoti“, – sako jis.
Diena prasidėjo nepalankiai. Pirmieji du buivolai, kuriuos veterinaras mėgino užmigdyti, pasileido bėgti į miškelį ir daubą, pavojingai arti upės. Riaumojant varikliams, pikapai įstrigo aukštuose brūzgynuose, vedančiuose į vietą, o galiausiai jiems atvykus, jie negalėjo nusileisti į pelkėtą vietą, kurioje dabar miega vienas iš buivolų. Medžiai trukdo sraigtasparniui nuvyti kitus arti galimai esančius buivolus, kurie gali pulti. Iškviečiamas pastiprinimas, tuomet viskas vyksta labai greitai: buivolas yra užstumiamas ant žalių neštuvų ir keliamas šlaitu į viršų. Čia dešimt žmonių rankomis įkelia miegantį gyvūną į pikapo galą.
Petrusas ne tik vairuoja sunkvežimį, bet ir dirba kaip meistras, kuris stebi darbą su gyvūnais ir padeda juos įkelti į priekabą. Priekaba yra suskirstyta į penkis skyrius su plieninėmis durimis, kurias galima atidaryti ir uždaryti iš išorės. Sunkvežimis gali gabenti ne daugiau 15 buivolų, kiekį lemia gyvūnų dydis.
„Buivolai nemėgsta stovėti. Tai juos erzina ir jie patys susižeidžia. Todėl du arba trys buivolai visada keliauja viename skyriuje“, – paaiškina gyvūnų gaudymo komandos vadovas Keesas Lawrence, kol matuoja vitamino B dozę ketverių metų buivolui, kurį komanda ką tik įkėlė į sunkvežimį.
Kiekvienas sugautas buivolas yra ištiriamas dėl įvairių ligų, ženklinamas mikroschema, taip pat jam suleidžiama vitamino B, kuris stiprina jo imuninę sistemą. Kol Keesas leidžia preparatą miegančiam buivolui, tarp „Volvo“ vilkiko ir sunkvežimio su kranu susidaro buivolų su baltais akių raiščiais ir medvilnės gabaliukais ausyse eilė. Akių raiščiai ir medvilniniai ausų kištukai padeda išlaikyti juos ramius.
Kraujo tyrimai, buivolų perkėlimas ir pažadinimas vyksta greitai. Ilgu geležiniu strypu Petrusas atidaro duris tarp skyrių. Keturiolika gyvūnų greitai susiburia priekaboje. Buivolai nepatenkinti, jog staiga buvo užspeisti mažoje metalinėje dėžutėje.
„Jie nurims man pradėjus važiuoti“, – sako Petrusas, lipdamas į vairuotojo kabiną.
Vilkikas ir priekaba važiuoja atgal per rezervatą aptvaro link, jame buivolai praleis karantiną, prieš juos parduodant kitiems gamtos rezervatams aukcione. Šiandienos krovinio vertė siekia daugiau nei 2,2 mln. rendų – beveik 590 tūkst. litų. Parduotus gyvūnus Petrusas Motsoane nugabens į jų naujuosius namus.
„Geriausia darbo dalis – vairuoti sunkvežimį keliu. Kai pasakau kitiems vairuotojams, ką gabenu, jie man sako: „Žmogau, vieną dieną tie gyvūnai tave pribaigs“. Tačiau šį darbą dirbu daugiau nei 20 metų ir esu vis dar gyvas.“
Sunkvežimis
2003 m. „Volvo FM“ su 380 AG, 13 litrų dyzeliniu varikliu ir vietinės gamybos priekaba iš „SA Trucks“. Sąstatas yra 22 m ilgio, jo masė – 24 tonos. Sunkvežimis gyvūnų gaudymo sezonu, trunkančiu nuo kovo iki spalio, yra naudojamas kasdien, juo gabenami laukiniai gyvūnai tiek savana, tiek įprastais keliais.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.