Gerės važiavimo per Lenkiją sąlygos – lapkritį atidaromas Augustavo aplinkkelis
Jau po kelių savaičių – lapkričio pirmosiomis dienomis per Lenkiją traukiantys lietuviai vairuotojai nebeprivalės sukti per netoli pasienio esantį Augustavo miestelį. Iki šiol kelias per jį buvo vienintelis Lietuvos vilkikams, autobusams ir automobiliams, važiuojantiems Varšuvos link, tačiau dabar į pabaigą artėja naujojo Augustavo aplinkkelio ir „Via Baltica“ kelio atkarpos statybos, leisiančios lengviau atsikvėpti ir vairuotojams, ir miesto gyventojams.
Per parą Augustavo gatvėmis Varšuvos link pravažiuoja 12–13 tūkst. automobilių. 60 proc. iš jų – vilkikai, lekiantis į vieną ar į kitą pusę. Tad šio tarp ežerų įsikūrusio nedidelio miesto idilišku nepavadinsi, čia net gatvę pėsčiųjų perėja pereiti nėra lengva.
Planus keitė gamtosaugininkai
Lapkritį situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Didžioji dauguma automobilių, ypač – vilkikų, jau galės aplenkti miestą ir važiuoti Varšuvos link naujuoju aplinkkeliu. Kelias jau beveik baigtas, kelininkai braižo paskutines eismo juostas, tveria tvoras, tvarko kelio prieigas. Spalio 25 dieną statybininkai ketina jau pasitraukti iš objekto, tuomet aplinkkelis jau bus atidarytas automobiliams.
Projekto vertė – per 600 mln. zlotų (apie 500 mln. Lt), jam įgyvendinti kartu su projektavimu prireikė vos 21 mėnesio. Tiesa, pradžia buvo sudėtinga. Darbai galėjo prasidėti dar 2007 metais, tačiau paaiškėjo, kad aplinkkelis turės neigiamos įtakos gamtai, todėl prieš jį sukilo gamtosaugininkai, atimti finansavimą pagrasino ir Europos Komisija. Šalia Augustavo tekančios Rospudos upės slėnyje yra unikali Rospudos pelkė, kaip tik dėl jos ir joje esančios augmenijos ir kilo sumaištis.
Planus teko keisti, dėl to aplinkkelis šiek tiek pailgėjo ir pabrango.
Projekto trukmė – 21 mėnuo
Kaip pasakojo Augustavo aplinkkelį statančios bendrovės „Budimex“ projekto vadovas Robertas Nowinskis, tai yra sudėtingos investicijos ir sunkios statybos. „Turėjome mažai laiko, pradėjome 2012 metų gruodį ir jau baigiame, dirbome apie 21 mėnesį, o tai yra 35 kilometrai kelio, tad buvo tikrai trumpas laikas. Darbų daug – žemės kasimo, betonavimo, 40 tiltų konstrukcijų, 220 perlaidų po pagrindiniu ir šoniniais keliais. Tai rimtas projektas“, – kalbėjo R. Nowinskis.
Žemės kasimo darbus jis įvardijo kaip vienus svarbiausių. Pastarieji prasidėjo 2012 metų gruodį, o tai buvo šalta žiema, trukusi net iki balandžio. Norint nevėluoti su darbų terminais teko visus tiltų konstrukcijų, betonavimo darbus pabaigti iki 2013 metų pabaigos. Tam šalia buvo pasistatyta asfalto-betono gamykla, gaminanti asfaltą ir betoną tik šio objekto reikmėms. Taip pat tūkstančiais kubinių metrų skaičiuojami ir nukasto bei supilto grunto kiekiai.
„Norėdami visa tai suspėti padaryti, šiltuoju metu laiku, ypač 2013 m. nuo pavasario iki rudens, dirbome 24 valandas per parą, po 850 darbininkų, apie 200 sunkvežimių vežiojo medžiagas iš kasyklų, kasdien perveždavome 60 tūkst. tonų smėlio. Visa tai leido mums pagrindinius kasimo ir tiltų konstrukcijų darbus atlikti 2013 m. O 2014 m. jau ėmėmės daugiausia baigiamųjų darbų“, – pasakojo „Budimex“ atstovas.
Žvėrims skirti žalieji tiltai
Be 35 km pagrindinių kelių dar sutvarkyta apie 60 km privažiavimo kelių. Važiuojant kol kas dar neatidarytu aplinkkeliu akį traukia žali viadukai. Pasiteiravus, kas tai yra, Lenkijos automobilių kelių direkcijos Balstogės skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius šypsosi – pasirodo, tai tiltai gyvūnams. Šioje nedidelėje naujojoje kelio atkarpoje jų yra 11. Dar įrengta 20 požeminių pralaidų.
Paklausti, ar matė čia kokių nors žvėrių, kelininkai nėra kalbūs. Tvirtina, kad aplinkui gyvena lapės, stirnos, atklysta briedžių. Tiesa, darbininkai per beveik dvejus statybų metus jų nematė, tačiau pernai šviežiai pasnigus matė pėdsakus. Ar žvėrys vaikščios įrengtais tiltais, nežinia. Tačiau aplinkkelis yra aptvertas, tad tiesioginis kelias gyvūnams uždarytas. Vienas toks viadukas kainavo apie 10 mln. zlotų.
Tačiau projekto itin sureikšminti J. Doroszkiewiczius nelinkęs, nors pripažįsta – lengva nebuvo, juk aplinkkelis kerta net keturias upes, iš kurių viena – Rospuda – išgarsino aplinkkelį ir Augustavą toli už Lenkijos ribų. „Bet iš inžinerinės pusės, objektas tikrai nėra ypatingai sudėtingas“, – tikino Lenkijos automobilių kelių direkcijos Balstogės skyriaus vadovas.
Tęs kelią iki sienos su Lietuva
Augustavo aplinkkelis tėra darbų šiame regione pradžia. Anot J. Doroszkiewicziaus, svarbu pagaliau padaryti normalų susisiekimą tarp Balstogės ir Varšuvos, tam skiriamas didelis dėmesys, nes beliko nutiesti tik 45 km autostrados. Iš jų dėl 15 km tiesimo jau pasirašyta sutartis, dar dėl 15 km tebevyksta konkursas – vokai jau atplėšti, analizuojami pasiūlymai, tikimasi, gruodį arba sausį pasirašyti sutartį. Dėl paskutinės 15 km atkarpos laukiama pasiūlymų. Tikimasi, kad jau kitąmet visoje šioje atkarpoje Varšuvos link pajudės darbai.
Lietuviams ne mažiau svarbu ir eismo sąlygos nuo Lietuvos sienos iki būsimojo Augustavo aplinkkelio. Pirmiausia čia planuojama tęsti aplinkkelį ir jį nutiesti iki Suvalkų, aplenkiant ir šį miestelį. Laukiama statybų leidimo ir galbūt dar šiemet bus skelbiamas konkursas. O iki 2020 metų keturių juostų kelias, tikimasi, pasieks ir Lietuvos sieną. Šiuo metu atliekama poveikio aplinkai studija, kadangi tai pasienio teritorijos, suderinti reikėjo ir su Lietuvos Aplinkos ministerija.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius neslepia – lietuviai pas lenkus keliauja ir pasižiūrėti, kaip šie įgyvendina tokius didelius projektus, kokių Lietuva neturi. O kartu ir pasitikslinti, ar darbai vyksta pagal numatytus grafikus ir kada lietuviai vairuotojai važiuose per Lenkiją patogiau. Kartu – paplanuoti savo pačių darbus Lietuvos pusėje.
Pasitemps ir Lietuva?
„Jų planai iki 2020 metų turėti keturių juostų kelią iki Lietuvos sienos mus truputį suneraminto. Mes irgi pradėjome kitaip savo darbus planuoti. Gal ir atsiliksime, bet ne itin. Tikiuosi, kad iki 2016-2017 metų turėsime keturių juostų kelią iki Marijampolės nuo Kauno. O dabar pradedame projektuoti ir atkarpą tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos. Tikiuosi, 2020 metais tikrai ne, bet iki 2024-2025 metų mes irgi turėsime tokį patogų kelią“, – sakė P.Tekorius.
Paklaustas apie finansavimą, nes lenkai savo planus dėlioja jau turėdami numatytas lėšas, P.Tekorius patikino, kad svarbiausia parengti projektus. „Kai lenkai turės iki sienos keturių juostų kelią, nemanau, kad mūsų politikams bus patogu neduoti pinigų. Nuo Marijampolės iki sienos yra apie 30 km, tad tam reikėtų apie 300 mln. Lt. Tai Lietuvai yra labai didelė suma“, – kalbėjo P.Tekorius. Tiesa, finansavimo iš ES perspektyvos 2014-2020 metams gauti greičiausia nebus spėta, bet jeigu bus panašių programų vėliau, tikimasi pinigų sulaukti. Jei ne – bus imama paskola.
Projektas Augustave įgyvendintas pagal principą „Projektuok ir statyk“. Vieno konkurso metu išrenkamas laimėtojas, kuris rūpinasi ir projektavimu, ir statybomis. Lenkai įsitikinę, kad tai jiems palengvina darbus. „Budimex“ tvirtina, kad šis Augustavo aplinkkelio projektas toli gražu nėra išskirtinai sudėtingas ar didelis – neseniai ispanų kapitalo bendrovė įgyvendino kitą projektą Lenkijoje, kurio sąmata buvo net 1,5 mlrd. zlotų (1,24 mlrd. Lt).
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.