Duobės keliuose – vieniems nuostoliai, kitiems pelnas

 

Tačiau dėl tokios padėties dejuoja ne visi – kai kuriems draudikams duobės keliuose net didina pelną.

 

 

Per savaitę AB „Lietuvos draudimas“ iš apsidraudusiųjų kasko draudimu sulaukė per 100 pranešimų apie eismo įvykius dėl duobėtų kelių. Absoliutus lyderis yra Kaunas. Šiame mieste dėl duobėtų kelių užregistruojama apie 30 proc. tokio pobūdžio įvykių, Vilniuje keliai geresni – gaunama 20 proc., o Klaipėdoje – 15 proc. pranešimų.

 
Kiek iš viso tokių įvykių buvo užfiksuota, draudikai dar nesuskaičiavo, tačiau visi tikina, kad šįmet jų bus gerokai daugiau nei pernai. Kelių policijos duomenimis, tik sausio mėnesį

Kaune gauta per 70, o Vilniuje ir Klaipėdoje – po 20 pranešimų. Duomenys negalutiniai ir skirtingi, nes nežinoma, kiek gauta iš viso pranešimų, ne tik apsidraudusiųjų kasko draudimu.

Kiek patiriama nuostolių? Kartais tik padanga prakertama, bet dažnai sulankstomi ratlankiai, deformuojamos pakabos svirtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, įvažiavus į duobę vidutiniškai patiriama 1 900 litų, „Ergo Lietuva“ duomenimis, 2 500 litų, o „If draudimo“ duomenimis, 2 700 litų nuostolių.

 

Ne visi vairuotojai žino, kad patirtus nuostolius kompensuoja ne tik draudikai (kasko draudimo atveju), bet ir savivaldybės, kelius prižiūrinčios organizacijos arba įmonės, kurios, pavyzdžiui, per kelią tiesė inžinerinius tinklus, bet baigusios darbus jo nesutvarkė. Visais atvejais reikia, kad eismo įvykį užfiksuotų kelių policija ir išduotų pažymą. Be to, vairuotojams automobiliuose patartina turėti fotoaparatą, blogiausiu atveju nors fotografuojantį mobilųjį telefoną, nes prie policijos pažymos dar reikėtų pridėti ir įvykio vaizdą.

 

Ramiau gali jaustis apsidraudusieji kasko draudimu, nes tokiais atvejais nuostolius vairuotojui kompensuoja draudikai, tiesa, ne visada. Kai kurios draudimo kompanijos numato išlygas. Pavyzdžiui, „Ergo Lietuva“ kompanija tokioms smulkmenoms laiko negaišta – jeigu prakirsta tik padanga, tai klientas pats turi kreiptis į savivaldybę ar kelių priežiūros organizaciją, ir šios geruoju ar po bendravimo teisme paprastai sumoka priteistą sumą.

 

 

Vilniaus kelius prižiūrinčios bendrovės tikina iš karto atlyginančios nuostolius iki 1 200 litų, o dėl didesnių nuostolių linkusios pasiginčyti arba net bylinėtis teismuose. Ne geresnė padėtis ir Kaune bei kituose rajonuose.

Nereti atvejai, kai inžinerinius tinklus per kelią tiesusi ir kelio galutinai nesutvarkiusi bendrovė nenori atlyginti tokių nuostolių. Tokiais atvejais kaltininkams verta priminti, kad teismo sprendimas jiems bus skaudesnis – teks sumokėti ne tik kompensaciją, bet ir teismo priteistą baudą ir dar kompensuoti kitos pusės išlaidas advokatui.Štai UAB „Plungės Jonis“, kuri per vieną gatvę tiesė inžinerinius tinklus, bandė atsikratyti į duobę įvažiavusiu atkakliu plungiečiu. Žmogus patyrė nemažai nuostolių, tačiau „Plungės Jonio“ vadovas labai nustebo, kai sulaukė nukentėjusiojo, ir jam tiesiai šviesiai paaiškino neketinantis švaistyti pinigų. Tačiau nukentėjęs žemaitis nebuvo linkęs nusileisti ir atsisveikindamas bendrovės vadovui priminė, kad kitą kartą jiedu susitiks teisme.

„Po pusvalandžio sulaukiau telefono skambučio, vadovas pasiūlė dėl patirtų nuostolių susitarti gražiuoju. Tiesa, vėliau jis dar bandė mane apmulkinti, tačiau supratęs, kad aš reikalavimų neatsisakysiu, nusileido ir sumokėjo tiek, kiek man kainavo automobilio remontas“, – prisimena plungiškis.

 

 

Tačiau kasko draudimo atveju vairuotojai paprastai neįvertina dar vienos jų piniginei svarbios aplinkybės. Tik neįsigilinęs gali pamanyti, kad šiuo atveju kompensuojami visi nuostoliai.

 

Žinia, draudimo kompanijos už broką keliuose per teismus kompensacijas išsireikalauja iš savivaldybių. Štai „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė sako, kad pernai dėl duobių keliuose 88 atvejais (iš beveik 400) teismuose pavyko įrodyti, jog automobiliai buvo sugadinti dėl duobių miestų gatvėse, t. y. duobėtoje vietoje nebuvo įspėjamųjų ženklų, o vairuotojai tokių kliūčių negalėjo laiku pastebėti.

 

Vadinamąsias regreso bylas savivaldybėms pateikia ir kitos draudimo kompanijos, tačiau paprastai draudikai neteikia tikslių duomenų, kokią visų eismo įvykių dalį sudaro tokie atvejai.

 

Neoficialiais duomenimis, savivaldybės ar kelius prižiūrinčios organizacijos dėl broko keliuose 25–30 proc. atvejų kompensuoja patirtus nuostolius. Taip draudikai, iš esmės tik tarpininkaujantys tarp savivaldybių ir nukentėjusiųjų, padengia savo nuostolius. Tačiau jiems to neužtenka. Kai kurios draudimo kompanijos nukentėjusiems vairuotojams padidina rizikos lygį ir pabrangina draudimo paslaugas. Apie tai vairuotojai sužino tik pratęsdami kasko draudimo sutartis.

 

Štai pernai Vincas Pivoriūnas Kaune net tris kartus keliones baigė Nemuno, Rasytės ir Partizanų gatvių duobėse. Visi atvejai buvo regresiniai, t. y. draudikai nuostolius galėjo išsireikalauti iš Kauno miesto savivaldybės.

„Nuostoliai buvo dideli, tačiau ir policija patvirtino, ir draudikai sutiko, kad visais atvejais mano kaltės nebūta. Tačiau pratęsiant draudimo sutartį man buvo pasakyta, kad esu rizikingas klientas, todėl draudimo įkainį padidino net 20 proc.“, – pasakoja V.Pivoriūnas.

 

 

Taigi draudikai susikuria puikių galimybių papildomai uždirbti ne tik nuostolius kompensuodami iš savivaldybių, bet dar ir nuskriausdami savo klientus.

Mūsų duomenimis, draudikų pasitikėjimą praradusio kliento draudimo įmoka įvairiose bendrovėse išauga nuo 2 iki 20 proc. Akivaizdu, kad šiuo atveju draudikai naudojasi įstatymų spragomis. Gal valstybė akla, nemato, kas kiša ranką į jos kišenę?

 

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tepasakė suvokiantis šią problemą, tačiau negalintis komentuoti, nes draudimo įkainių didinimas yra draudimo kompanijų reikalas.

 

Apie draudikų galimybes pasinaudoti įstatymų spragomis galime spręsti įvertinę draudikų pateikiamus duomenis.

 

Štai „If draudimas“ dėl duobių keliuose praėjusį pavasarį išmokėjo 270 tūkst. litų, o šįmet tik per sausio mėnesį – net 72 tūkst. litų (užfiksuota 40 įvykių). „Ergo Lietuva“ pernai dėl minėtų priežasčių išmokėjo per 100 tūkst. litų, o šiemet prognozuoja, kad suma gali išaugti net iki 300 tūkst. litų.

 

„Lietuvos draudimas“ 2010-aisiais 434 klientams vien šiems nuostoliams padengti išmokėjo 825 tūkst. litų.

 

 

 

Keista ir nesuprantama tvarka, kai draudikai ne tik nuostolius išreikalauja iš savivaldybių, taigi iš valstybės, bet dar ir blogina draudimo sąlygas apsidraudusiesiems. Galima įtarti, kad tai yra vienas iš daugelio piktnaudžiavimo būdų, juk šiuo atveju draudikai nepatiria jokių nuostolių.

 

Aš jau ne pirmus metus keliu su transporto priemonių draudimu susijusias problemas. Šioje srityje valstybė praranda dešimtis ar net šimtus milijonų, tačiau kažkodėl niekas nenori gilintis. O Finansų ministerija smaugia verslininkus dėl smulkmenų.

 

 

 

Suprantu, kad prisiteisdami nuostolių kompensavimą iš savivaldybių draudikai nepatiria jokių nuostolių, tačiau didindami įmokas jie įstatymų nepažeidžia. Mes, Draudimo priežiūros komisija, šiuo atveju įmokų dydžio negalime reguliuoti. Paprasčiausiai žmonės gali pasirinkti kitą draudimo įmonę. Ar nepraranda lėšų valstybė? Sunku pasakyti. Tai yra komercinė paslauga, o socialinių elementų šiuo atveju nėra.

 

Komentarai

Vidas Pilkauskas 2011-02-16 13:43

Nesuprantama, kodėl Draudimo priežiūros komisija gina tik draudimo bendrovių interesus. Juk ji oficialiai yra valstybinė įstaiga, kuri privalėtų užkirsti draudikams visus kelius piktnaudžiauti pasisavinant valstybės (visų mokesčių mokėtojų) lėšas. Ši institucija nepateisina jei Vyriausybės suteiktų įgaliojimų. Manau, kad ją reikėtų kuo greičiau išvaikyti.

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.