Dažniausios komercinio transporto eksploatavimo klaidos
Komercinis transportas perkamas turint vieną konkretų tikslą – aktyviai jį eksploatuoti. Automobilių gamintojai tai seniai suprato, todėl komerciniai automobiliai daromi ganėtinai paprasti, bet tuo pat metu patvarūs ir ištvermingi, galintys savininkams tarnauti ne vieną šimtą tūkstantį kilometrų.
„Tačiau yra vienas „bet“ – pastebi įmonės „Sostena“ serviso vadovas Teodoras Mažeika. – Komercinis transportas tarnaus ilgai ir patikimai, jeigu bus teisingai eksploatuojamas. Gamintojai ilgus metus tobulina technologijas, inžinieriai atlieka ne vieną bandymą, kol transporto priemonė pagaliau pasiekia galutinį vartotoją. Techninių gedimų tikimybė yra labai mažai, tad, dažniausiai, ankstyvo automobilių remonto priežastimi tampa žmogiškas faktorius.“
Pasak T. Mažeikos, būtų galima išskirti keletą pagrindinių klaidų, kurias daro komercinio transporto savininkai.
Dažniausiai pasitaikanti klaida – automobilio perkrovimas, būdingas didesniems krovininiams furgonams. Gamintojas, su tam tikra atsarga, yra numatęs leistiną krovinio svorį. Deja, mūsų vairuotojai, norėdami iš transporto priemonės „išspausti viską“, linkę krauti tiek, kiek telpa. Jeigu tai – vienkartinis atvejis, problemų gali pavykti išvengti, tačiau nuolat eksploatuojant perkrautą automobilį, greičiau negu priklauso susidėvi dideles apkrovas patiriantys stabdžiai, o eksploatuojant automobilį prastais keliais – ir nemaža dalis pakabos elementų, kurie tarnauja gerokai trumpiau, negu priklauso.
Kitus gedimus, paprastai, irgi lemia „žmogiškasis faktorius“. Automobilio aprašyme yra tiksliai nurodoma, kokius degalus pilti, kokią alyvą naudoti ir kas kiek laiko juos keisti. Atrodytų, viskas paprasta, tačiau praktika rodo, kad mūsų tautiečiai, stengdamiesi pritaupyti, vėliau patiria gerokai didesnių remonto išlaidų. Modernūs varikliai yra labai jautrūs degalų kokybei, tad pilant dyzeliną „iš tarpuvartės“, ganėtinai greitai užsiteršia ne tik filtrai, kuro siurblys, bet ir purkštukai. Panašiai veikia ir pasenę ar prastos kokybės alyvos. Komerciniam transportui gamintojas yra numatęs beveik maksimalius variklio alyvos keitimo intervalus. Tai reiškia, kad terminui artėjant į pabaigą alyvos savybės prastėja ir jis prasčiau sutepa detales. Viršijant numatytą alyvos keitimo periodiškumą, jis gali nebeatlikti savo funkcijų ir tai didina detalių susidėvėjimą. Yra atvejų, kai laiku neatvykus į techninę apžiūrą, tiesiog naikinama automobilio garantija, kadangi savininkas, nesilaikydamas instrukcijų, pats sugadina transporto priemonę, tad verčiau tepalus pasikeisti anksčiau, negu rizikuoti ir padaryti tai per vėlai.
Alyvos kokybės klausimas išlieka aktualus ir negarantinėms transporto priemonėms. Tarkim viską laiką vairuotojas pylė kokybišką alyvą, o pasibaigus garantiniam laikotarpiui, nusprendė sutaupyti ir pradėjo naudoti pigiausią analogą, neįvertindamas, kad geros alyvos brangiau kainuoja ne šiaip sau. Rezultatas tas pats, kaip ir eksploatuojant transportą su seniai nepakeista alyva – detalės prasčiau sutepamos, greičiau dyla, trumpėja jų tarnavimo resursas.
Žinoma, techninis aptarnavimas nėra tik alyvos keitimas. Į techninį aptarnavimą, priklausomai nuo automobilio ridos, įeina ir įvairių filtrų, diržų keitimas bei agregatų patikra. Patikrinus automobilį ir atlikus reikiamus darbus pagal gamintojo reikalavimus galima išvengti įvairių bėdų, tuo pačiu ir papildomų apsilankymų servisuose tarp aptarnavimų. Todėl, jei automobilis varomas į ne autorizuotą servisą, vertėtų patikrinti ar serviso darbuotojai e žino gamintojo reikalavimus techniniam aptarnavimui.
„Bene „įdomiausi“ gedimai – vairuotojų aplaidumo ar saviveiklos rezultatas – toliau pasakoja „Sostenos“ specialistas. – Gamyklinė elektros instaliacija veikia be priekaištų, tačiau dažnas vairuotojas nusprendžia automobilį papildomai „papuošti“ lempomis ir daro tai nesilaikydamas technologinių reikalavimų. Taip padaromos gamintojo nenumatytos ertmės, kartais pažeidžiamas kėbulas, prasideda korozija. Pretenzijas, dažniausiai, tenka išklausyti mums, nors dėl atsiradusių gedimų kaltas pats vairuotojas. Teko matyti automobilių, kuriuose „rūdys“ dengė net plastmases. Vėliau paaiškėjo, kad savininkas transporto priemonę palikdavo statybų aikštelėse tose vietose, kur buvo pjaustomas metalas. Metalo drožlės nusėsdavo ant automobilio kėbulo ir vėliau, gavusios drėgmės, imdavo rudyti. „Problema“ sprendžiama ganėtinai paprastai – automobilį reiktų palikti kiek atokiau arba, po „viešnagės“ statybų aikštelėse, tiesiog nuvalyti. Kalbant apie atidumą, reikia atkreipti dėmesį ir į prietaiso skydelio informacines lemputes. Turėjome atvejų, kai vairuotojas, ignoravęs oranžinę, įspėjimo lemputę, vėliau nepastebėdavo ir raudonos – perspėjimo signalo – lemputės. Finalas ganėtinai liūdnas – perkaitęs variklis ir brangiai kainuojantis remontas.“
T. Mažeika pabrėžia, kad kiekvieno gamintojo tikslas – patikimi ir negendantys automobiliai. Būtent tam sukurtos jų eksploatacijos instrukcijos, kurių laikantis tiek didelis krovinis furgonas, tiek ir mažas „kablukas“ tarnaus ilgai ir patikimai, o servisuose reiks apsilankyti tik atliekant techninė aptarnavimą ar keičiant normaliai susidėvėjusias detales.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.