Baudos už krovinio svorio perviršį ir toliau pildo biudžetą
Vežėjai, gabenantys jūrinius konteinerius, neretai susiduria su problemomis dėl svorio perviršio. Baudos už maksimalaus transporto priemonės svorio perviršį jiems taip pat nėra naujiena. Kol svarstomas naujas įstatymo projektas, kuriame siūloma padidinti transporto priemonės svorį iki 48 t, vežėjai pildo valstybės biudžetą, mokėdami baudas.
Jūrinius konteinerius gabenantys vežėjai pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai konteineryje krovinių būna daugiau nei įrašyta siuntėjo dokumentuose.
Bendrovės „Arheva“, gabenančios jūrinius konteinerius autotransportu, direktorius Aidas Staškevičius sako, kad jam žinomi tokie atvejai, kai į konteinerius pakraunama daugiau prekių negu leidžiama. „Dažniausiai tai susiję su medienos produkcija. Svoris nėra tiksliai nustatytas, mediena skaičiuojama kubiniais metrais. Be to, medienos svoris gali pasikeisti krovimo metu, mat ji gali sušlapti,“ – dėsto pašnekovas.
Krovinio dokumentuose visada nurodytas svoris, taigi vairuotojas prieš krovimą visada tuos dokumentus perskaito. Vis dėlto, anot A. Staškevičiaus, ne visada krovinio dokumentuose pateikiama tiksli masė. „Norėdami patikrinti svorį, turime mokėti pinigus. Už vieną pasvėrimą mokame apie 130 Lt. Per dieną iš uosto išvažiuoja nuo 5 iki 10 mūsų bendrovės automobilių. Jei visus svertume, tai nemažai kainuotų,“ – pasakoja jis.
Pasak UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ vadovo Juliaus Žilinsko, terminale yra įrengtos svarstyklės ir kiekvienas norintis gali pasverti transporto priemonę. Paslauga yra mokama, o bendrovėms taikomi skirtingi tarifai. Anot J. Žilinsko, sveriama nemažai krovinių, tačiau pastaruoju metu svarstyklių paklausa sumažėjo.
Bendrovės „P. Lingės pervežimo įmonė“ direktorius Petras Lingė atvejus, kai konteinerių svoris yra didesnis nei leistinas, vadina normaliu reiškiniu. Pašnekovas sako, kad jų bendrovė tokių konteinerių neveža. „Jei dokumentuose nurodytas per didelis svoris, mes tiesiog nevežame tokio krovinio ir problema išspręsta,“ – sako jis.
Atvejus, kai konteineryje būna daugiau prekių negu nurodyta dokumentuose, P. Lingė vadina klientų apgaudinėjimu. „VKTI yra baudusi mūsų bendrovę už tokius pažeidimus. Manau, šiuo atveju turėtų mokėti ne vežėjas, o siuntėjas. Esu nusiuntęs sąskaitą siuntėjui, žadėjo apmokėti. Jeigu dokumentuose įrašytas vienas svoris, o į transporto priemonę kraunamos prekės yra kitokio svorio, būtų teisinga reikalauti atlygio iš tų, kurie tą krovinį krovė,“ – dėsto pašnekovas.
Problemos dėl krovinio paskirstymo
Ekspedicinės bendrovės „Vidrema“ atstovas Vidmantas Rimeika pasakoja, kad gana dažnai kyla problemų ir dėl krovinio išdėstymo konteineryje. Patikrinti, kaip konteineryje sukrautas krovinys, galimybės nėra, nes jis užplombuotas.
„Pasitaiko atvejų, kai į vieną konteinerio pusę prikrauna labai daug prekių, o kita jo pusė lieka tuščia. Uoste ne visada galima pasverti krovinį, problemų kyla ir dėl netinkamo svorio pasiskirstymo ant ašių,“ – aiškina pašnekovas.
„Vairuotojus baudžia, bet juk jie negali žinoti tikslių duomenų apie svorį, o juo labiau apie tai, kaip svoris paskirstytas ant ašių. Baudos išrašomos, o galimybės apsisaugoti nuo šio pažeidimo nėra,“ – sako V. Rimeika.
Pasak verslininkų, ši problema galėtų būti išspręsta, jei terminaluose būtų įrengtos specialios svarstyklės, kur vežėjai galėtų tiksliai sužinoti kiekvienai transporto priemonės ašiai tenkantį svorį.
Kol kas jūrinius konteinerius gabenantys vežėjai arba patys moka baudas, arba laukia, kol jas apmokės krovinio siuntėjas. Ši problema jau daugybę metų nesprendžiama, todėl vežėjai retai kada susimąsto apie tai, kad jų verslas pildo valstybės biudžetą.
Komentarai
Viskas teisingai, tačiau svėrimas Rusijos pasienyje dažniausiai nepadeda. Rusiškos svarstyklės ten visada rodo daugiau, taip pildomas ne tik Baltijos šalių, bet ir Rusijos biudžetas. Estijos vairuotojai net būdami 100 proc. įsitikinę savo teisumu, vistiek gauna naudas iš Rusijos pusės. Kartą bandžiau aiškintis, kaip tai gali būti. Viskas paprasta - svartyklės tikrinamos 500 kg svarmenimis, o juk mašinos sveria kelias dešimtis tonų, be to, egzistuoja svarstyklių skirtumas, kuris neskaičiuojamas.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.