Ar žinojote, kad vilkikas…?

 

Vilkikai ir sunkvežimiai yra transporto priemonės, kurios vienintelės gali sujungti į vieną tinklą gamintojus, tarpininkus ir vartotojus. Apskritai pasidairę namuose ar biure, vargu ar rasite daiktą, kuris niekada nėra buvęs sunkvežimyje. 

 

Šios transporto priemonės atlieka labai didelį vaidmenį žmonių gyvenime. Ne tik ekonominiame, bet ir socialiniame. 

 

Taip pat nereikia pamiršti, kad ši transporto sritis verčia pasaulį tobulėti. Per ne itin ilgą sunkvežimių gyvavimo laikotarpį jie tapo žymiai saugesni, efektyvesni, švaresni ir tylesni. Šiuolaikinis vilkikas iš esmės yra naujausių technologijų prigrūstas gaminys.

 

Vilkikai – praktiška

 

Beveik 90 proc. sunkvežimių yra lengvieji sunkvežimiai. Tolimųjų reisų vilkikai, kurių masė didesnė nei 16 t sudaro tik 6 proc. visų sunkvežimių kiekio.

 

Didžiausiuose miestuose ar atokiausiuose kaimuose gyvenantys žmonės pasitiki šia transporto priemone,  nes ja yra gabenamos prekės, kurių nuolat reikia gyventojams. Sunkvežimiai yra vienintelė galimybė pasiekti daugumą Europos parduotuvių, restoranų gamyklų ar namų.

 

Verslas pasitiki sunkvežimiais, nes tai yra labai lanksčias paslaugas teikianti transporto priemonė ir vienintelė tokia galinti gabenti prekes nuo durų iki durų. Būtent dėl to 75 proc. prekių tūrio ir 90 proc. visų prekių vertės yra gabenamos sunkvežimiais.

 

Kiekvieną dieną sunkvežimiai perveža prekių, kurių masė yra vidutiniškai 100 kg. kiekvienam Europos gyventojui. Tai yra 18 mlrd. t per metus. Daugiausia visų pervežimų yra vykdomi sunkvežimiais, nes nėra jokių kitų alternatyvų. O tai reiškia, kad bet kokie sunkvežimių apmokestinimai kelia produkcijos, kurią perkame kainą. Sunkvežimių savininkai moka už kelius, licencijas, leidimus ir visa tai yra įtraukiama į prekių kainą. 

 

Transporto sektorius sukuria kone daugiausiai darbo vietų

 

Beveik 3 mln. žmonių dirba tiesiogiai transporto sferoje: vairuotojai, logistikos ekspertai, operatoriai, vadovai. Dar tiek pat žmonių užsidirba pragyvenimui dirbdami labai artimose pramonės šakose: vilkikų gamintojai, serviso darbuotojai, pardavėjai, draudikai. Be jų yra begalė darbų, kurie ne taip smarkiai, bet yra priklausomi nuo transporto sferos. Beveik kiekvienai verslo šakai reikalingas transportavimas. 

 

Vilkikai – jiems rūpi aplinka

 

Dėl besivystančios transporto sferos ir naujų technologijų diegimo vilkikai tampa vis draugiškesni aplinkai. Anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijos, jei lygintume su pirmaisiais vilkikais, yra sumažintos 98 proc.

 

Jų kuro suvartojimas taip pat krito labai žymiai. 1970 m. vilkikas vidutiniškai suvartodavo 50 l/100km,  o dabar vidurkis visiškai įkrauto 40 t vilkiko yra apie 32 l/100 km. Tai sumažina ir gamtos taršą.

 

Vis labiau pasaulyje stiprėja žaliosios idėjos ir perdirbimas. Bet be vilkikų ši idėja liktų tik popieriuje. Vilkikų efektyvumas gabenant nebereikalingus daiktus ir šiukšles nuo durų iki perdirbimo taškų yra nepalyginamas su kitomis transporto rūšimis. Tai milžiniškas vilkikų indėlis į išteklių ir gamtos išsaugojimą.

 

Technologinės inovacijos, lengvai riedančios padangos ir kitos garso kontroliavimo sistemos šiuolaikinius vilkikus padarė ypač tylius keliuose. Dar geresnių rezultatų tikimasi pasiekti, kuomet kelių dangos bus pradėtos tiesti iš naujų medžiagų, kurios dar labiau sumažins triukšmą ir kuro sąnaudas.

 

Komercinis transportas – už kelią sumokama 

 

Transportas yra apmokestinamas įvairiais būdais: perkant kurą, transporto priemonės savininko mokestis, infrastruktūros ir kelių mokestis. Bendra mokesčių suma, kurią sumoka transporto įmonės, yra gerokai didesnė nei valstybės skiriamos lėšos keliams ir jų infrastruktūrai. 

 

Vilkikai geresniuose keliuose – saugesni, švaresni ir tylesni

 

Sunkvežimiai, autobusai ir lengvieji automobiliai, įstrigę spūstyse, yra didžiulis ekonomikos ir gamtos priešas. Tokios situacijos ypač didina kuro sąnaudas ir kenksmingų medžiagų emisiją. Keista, bet kai kuriose šalyse keliai netiesiami – sakoma, kad taip labiau saugoma gamta, bet yra ir kita medalio pusė –  transporto priemonės, nesant  reikiamos infrastruktūros, stovi spūstyse. 

 

Draudimai naktimis ir savaitgaliais važinėti vilkikais taip pat neigiamai veikia aplinką, saugumą keliuose ir mobilumą. Vilkikai priversti važinėti tomis valandomis, kai eismas būna intensyviausias.

 

Nuo 2000 m. žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius Europos keliuose sumažėjo 25 %. O vilkikų nuvažiuotų kilometrų skaičius išaugo 20 proc. Tyrimais nustatyta, kad  86 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, kitaip tariant, vairuotojų klaidų. 

 

Iš visų tų avarijų, kuriose atsidurdavo sunkvežimiai ir kurias sukeldavo žmogiškasis faktorius, tik 25 proc. sukėlė sunkvežimių vairuotojai. Likusios avarijos įvykdavo dėl kitų eismo dalyvių kaltės. Tai įrodo, kad profesionalūs vairuotojai gerai išmano savo darbą ir jų vairuojamos transporto priemonės yra saugios. 

 

Sunkvežimiai – mūsų mažai, bet mes didelė jėga

 

Nors įvairių tipų sunkvežimiai sudaro apie 10 proc. visų Europos automobilių, tačiau jie nurieda apie 20 proc. kelio iš visos Europos nuriedėtų kilometrų sumos. Didėjant transporto skaičiui, didėja ir reikalavimai kelių infrastruktūrai, kuri nuolatos plečiasi, tačiau net ir dabar ji užima tik 1 proc. sausumos paviršiaus.  

 

85 proc. visų pervežamų prekių sunkvežimiais yra transportuojamos ne tolimesniu nei 150 km. atstumu nuo pasikrovimo vietos. 14 proc. vežama 150-1000 km atstumu ir tik 1 proc. prekių keliauja toliau nei 1000 km atstumu nuo savo sandėlių ar gamybos linijų. Visos kitos transporto rūšys yra labai neefektyvios trumpiesiems pervežimams. 

 

Vilkikai – nesavanaudė transporto priemonė

 

Vilkikais vis dažniau pristatomi kroviniai į uostus ar geležinkelio stotis arba iš jų išvežiojami kroviniai į paskirties taškus. Intermodaliniai gabenimai tapo labai populiarūs. Vandens keliai ir geležinkeliai iš esmės gali pavaduoti vienas kitą, bet be vilkikų jie taptų beverčiais. 

 

Parengta pagal IRU informaciją.