Ar verta koneveikti muitinės tarpininką?

Nusprendėme paanalizuoti šią temą detaliau, deja, beveik visi kalbinti muitinės tarpininkai atsisakė pasidalinti šio darbo subtilybėmis. Vis dėlto pašnekovas atsirado, tačiau jis nepanoro viešai atskleisti savo tapatybės, motyvuodamas tuo, kad nenori susigadinti santykių su muitine, darbdaviu ir užsakovu.

Klaidina sąvokos

Pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad neretai painiojamos sąvokos „muitinės tarpininkas“ ir „muitinės tarpininko atstovas“. Kad šios painiavos būtų mažiau, pateikiame tikslius apibrėžimus.

Muitinės tarpininkas – tai įmonė, kuri atlieka muitinės formalumus kitoms įmonėms. Kad įmonė galėtų užsiimti šia veikla, ji turi gauti Muitinės departamento (MD) licenciją.

Muitinės tarpininko atstovas – asmuo, galintis dirbti vienai ar daugiau įmonių, t.y. atlikti muitinės formalumus. Jis turi būti išlaikęs specialų egzaminą, gauti pažymėjimą ir pažymą, kurioje nurodyta, kuriam muitinės tarpininkui atstovauja.

Deklarantas – bet kuris iš krovinio gavėjų ar siuntėjų atstovų. Šiam atstovui įmonės vadovo įsakymu suteikiamas įgaliojimas.

 

MD Muitų teisės derinimo skyriaus viršininkas Šarūnas Avižienis sako, kad asmuo, kuriam išduotas muitinės tarpininko atstovo pažymėjimas, yra tarsi vairuotojas, turintis vairuotojo profesionalo teises. Jis gali įsidarbinti pas bet kurį muitinės tarpininką ir tapti jo atstovu.

„Norėdamas teikti muitinės tarpininko paslaugas kurio nors muitinės tarpininko vardu, muitinės tarpininko atstovas turi būti įtrauktas į to muitinės tarpininko atstovų sąrašą. Įtrauktas į sąrašą jis gauna identifikacijos numerį, pagal kurį galima nustatyti, kuriam muitinės tarpininkui jis atstovauja“, – sako Š. Avižienis.

Anot specialisto, jeigu muitinės tarpininko atstovas įtraukiamas į kelių muitinės tarpininkų atstovų sąrašus (tai nėra draudžiama), jis gaus ir kelis identifikacijos numerius. „Tokiu atveju, atstovaudamas skirtingiems muitinės tarpininkams, turės naudoti ir skirtingus identifikacijos numerius (t.y. atstovaudamas muitinės tarpininkui A nurodys identifikacijos numerį iš muitinės tarpininko A atstovų sąrašo, o atstovaudamas muitinės tarpininkui B – identifikacijos numerį iš muitinės tarpininko B atstovų sąrašo)“, – dėsto MD atstovas.
 

MD duomenimis, 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 307 muitinės tarpininkų įmonės. Jose dirbo 1052 muitinės tarpininkų atstovai.

Muitinės tarpininko atstovas pagal įmonių pateiktus dokumentus užpildo muitinės formalumams atlikti reikalingus dokumentus ir pateikia muitinei. Pagrindinis dokumentas – vadinamoji muitinės deklaracija. Taip pat tenka užpildyti CMR važtaraštį, TIR knygelę, kilmės sertifikatus ir kt.

Tas, kuris pateikė muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą. Kiekvienas muitinės tarpininko atstovas turi savo asmeninį elektroninį parašą (EORI kodą). Šis kodas yra atpažįstamas visoje ES, kai tik deklaracija yra nusiunčiama į muitinės sistemą.

Kodėl vežėjai taip dažnai koneveikia muitinės tarpininkus?

Ne paslaptis, kad daugiausia problemų kyla dirbant su Rusijos muitine. Pasak kalbinto ilgamečio muitinės tarpininko, daugelis vežėjų muitinės tarpininkus keikia ne dėl smulkių klaidų, pavyzdžiui, įrašyto ne tokio mašinos numerio, bet dėl kur kas rimtesnių dalykų – muitinės tarpininkai aklai vykdo savo užsakovų reikalavimus ir deklaruoja krovinius išsiuntimo muitinėse taip, kaip nori krovinio gavėjai Rusijoje. „Visiems žinoma, kad muitinės sandėliuose įvyksta viena ar net kelios pirkimo–pardavimo procedūros, dėl kurių kelis kartus pasikeičia krovinio savininkai, prekių vertė. Taip pat neretai atsitinka, kad prekės gauna naujus pavadinimus. Jei žvelgtume į šią situaciją lietuvio akimis – didelio kriminalo kaip ir nėra, nes prekių kiekis nepasikeičia, Lietuvos ekonomika nuo to nenukenčia, dažnai netgi gaunama daugiau pinigų į biudžetą, mat sumokami mokesčiai už atliktas paslaugas. Yra ir kita medalio pusė – po tokių „variacijų“ muitinės sandėlyje stipriai nukenčia Rusijos mokesčių sistema. Dėl to Rusijos muitininkai ir „šokdina“ mūsų vežėjų atstovus – vairuotojus – reikalauja iš jų pasiaiškinimų, kurie dažniausiai baigiasi kyšio davimu. O tuos kyšius tenka mokėti ne kam kitam, o vežėjui. Jis gaišta savo laiką įtikinėdamas Rusijos muitininkus, kad šie priimtų kyšį ir leistų vykti toliau. Būtent dėl to vežėjai tokie pikti ant muitinės tarpininkų. Galutinis rezultatas – muitinės tarpininkui mokama už „makles“, o vežėjas nukenčia finansiškai“, – apžvelgia situaciją buvęs muitinės tarpininkas.

Šią situaciją puikiai apibūdina populiarus anekdotas apie muitinės tarpininkų darbą.

Kam reikalingiausias muitinės tarpininkas – vežėjui, siuntėjui ar gavėjui?

Rusijos Federacijai sugriežtinus vežamų krovinių kontrolės reikalavimus Lietuvos vežėjams, šie pradėjo itin stipriai reikšti pretenzijas muitinės tarpininkams, motyvuodami tuo, kad šie nekokybiškai atlieka savo darbą – performindami krovinius, pateikia vežėjams ne visus būtinus dokumentus, pavyzdžiui, trūksta kilmės, kokybės sertifikatų, krovinių pakavimo lapų, dažnai nurodomas neteisingas prekių svoris. Vežėjus piktina dar ir tai, kad TIR Carnet knygeles pildomos ne rusų kalba (red. pastaba – TIR knygelė gali būti pildoma lietuvių arba kita oficialia Jungtinių tautų kalba, tarp jų ir rusų kalba, todėl vežėjai gali pasirinkti, kokia kalba ši knygelė bus užpildyta).

Kalbintas buvęs muitinės tarpininkas sako, kad iš esmės vežėjams muitinės tarpininkų paslaugos nėra gyvybiškai svarbios: „TIR knygelę gali užpildyti ir vežėjo atstovas – vairuotojas. Jis juk pasirašo TIR knygelėje, patvirtindamas, kad pateikta informacija teisinga. Kyla klausimas, kiek vairuotojų sugebės užpildyti TIR knygeles. Vis dėlto akivaizdu, kad muitinės tarpininkas labiau reikalingas krovinio siuntėjui ir gavėjui. Dažniausiai šios šalys neturi reikalingos kvalifikacijos ir asmenų, galinčių deklaruoti prekes muitinėje.“

Tendencija rinkoje tokia, kad beveik visi vežėjai naudojasi muitinės tarpininkų paslaugomis, jei jie patys nėra muitinės tarpininko įmonė.

Pasiteiravome ilgamečio muitinės tarpininko, ar atsitinka taip, kad TIR knygelės užpildomos taip, kaip nori Rusija: „Jei tyčia būtų pateikta neteisinga informacija – tai jau būtų kontrabandos organizavimas, – bet juk visada galima rasti būdų, kaip pavadinti daiktą kitu vardu (sinonimu), kad atsirastų galimybė pritaikyti dvigubus standartus išmuitinant tokius daiktus kitoje šalyje. Gavėjai rusai puikiai žino šią tvarką, todėl ir kelia tarpininkams didelius reikalavimus, kad dokumentai būtų užpildyti itin tiksliai, paraidžiui. Be to, jie reikalauja atsiųsti visų muitinei parengtų dokumentų kopijas ir tik po to, kai krovinio gavėjai rusai sutinka su tuo, kas ten parašyta, tie dokumentai gali būti pateikiami muitinei“.

Kokia iš tikrųjų yra muitinės tarpininko darbo virtuvė – žino tik jie patys, bet aišku viena, kad muitinės tarpininkas privalo nuolat laviruoti tarp užsakovo – atstovauti jo interesus muitinėje – bei nepažeisti muitinės reikalavimų. Akivaizdu, kad tos vežėjų įmonės, kurios ir pačios teikia muitinės tarpininkų paslaugas, kur kas lanksčiau ir atlaidžiau žiūri į muitinės tarpininkų darbą.