„Via Baltica“ – per siaura

 

Dar prieš kelerius metus skelbta, kad magistralės ruožo rekonstrukcija laikoma prioritetiniu projektu, tačiau keturių eismo juostų dar teks palūkėti. Automobilių kelių direkcija ramina, kad šio finansinio laikotarpio iš ES fondų gauti pinigai niekur nedingo – jie naudojami aplinkeliams įrengti.

 

Vos prieš dvylika metų įrengtas „Via Balticos“ magistralės ruožas tarp Kauno ir Marijampolės jau apkarto vairuotojams. Dviejų eismo juostų kelias siauras, vargsta ir krovininių vilkikų bei lengvųjų automobilių vairuotojai.

 

„Visi važiuoja viena vilkstine. Lengviesiems automobiliams sunku mus aplenkti“, – sakė vilkiko vairuotojas. 

 

„Kelias nesaugus, kamščiai būna dideli, didelis judėjimas, nes pagrindinė magistralė [jungia] su Lenkija, su Vakarais“, – teigė antras.

 

„Dažnai matome, kaip mašinos atsiduria laukuose. Visai neseniai prie Kauno stebėjome, kaip automobiliai nusirito nuo kelio“, – pasakojo dar kitas kalbintas vairuotojas.

 

Per parą šiuo ruožu pravažiuoja apie 17 tūkst., o vasarą – ir 20 tūkst. automobilių – daugiausiai vilkikų, nes tai vienintelė automagistralė į Vakarus.

 

„Kelias jau morališkai pasenęs ir eismo saugumo požiūriu – yra daug sunkiasvorio transporto. Patogu jau nėra juo važiuot. Vairuotojai tikriausiai jaučia įtampą, sunku ir aplenkti, ir saugiai pravažiuoti“, – sakė VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Bičkus.

 

Automobilių kelių direkcija tikina, kad „Via Balticos“ magistralė sulauks rekonstrukcijos, tačiau kada – neaišku.

 

„Mes jau jį galėtumėmė pradėti [rekonstruoti] maždaug po pusės metų, visi dokumentai bus paruošti, jeigu neiškils problemų su tais žmonėmis, kurie nenori mums parduoti savo žemių dėl to, kaip tą žemę įvertino oficialūs vertintojai. Tuomet jau teismai spręs tuos klausimus, o teismai gali užsitęsti neribotą laiką“, – mano Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.

 

34 kilometrų magistralės rekonstrukcijai reikėtų mažiausiai 400 milijonų litų.

 

Automobilių kelių direkcija tikina, kad rekonstrukcijai lėšų iš ES bus gauta, o per šį finansinį laikotarpį gauti pinigai naudojami, pavyzdžiui, Šiaulių ir Vilniaus pietiniam aplinkeliui tiesti.