Viešieji logistikos centrai: „popierinė“ stadija
Keturių viešųjų logistikos centrų (VLC) statyba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tapo vos ne viena iš labiausiai ambicingų idėjų visoje Lietuvos investavimo istorijoje. Ir tikriausiai tik atominės elektrinės statybų projektus galima būtų palyginti su VLC statybomis. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia užduotis – padėti Europos Sąjungai (ES) pasiekti užsibrėžtą tikslą: iki 2040 m. pradėti gabenti geležinkeliu arba vandens transportu ne mažiau kaip 50 % visų krovinių ES, vežamų daugiau kaip 300 km atstumu. Pavasarį mes informavome apie VLC statybų proceso eigą, o neseniai pasakojome apie logistikos centro statybas Vilniuje. Siekdami pateikti visapusišką vaizdą, pabandykime apžvelgti visus Lietuvoje ketinamus statyti VLC.
Kaunas
Kauno VLC statybos vykdomos remiantis Pavelo Teličkos, projekto „Rail Baltica“ koordinatoriaus, rekomendacijomis. Jis pasiūlė sujungti du pakankamai toli vienas nuo kito esančius objektus: Palemono stotį, kur atsiras intermodalinis terminalas, su Karmėlavos miesteliu, kur randasi tarptautinis oro uostas ir Laisvoji ekonominė zona (LEZ), kur bus kuriamas logistikos parkas. Iki jo ateis automobilių ir geležinkelio keliai.
Minėta idėja tapo geriausiu kompromisu tarp skirtingų VLC dislokacijų šalininkų ir puikiai tinka norint įgyvendinti planą paversti Kauną svarbiausiu ir galbūt galingiausiu logistiniu mazgu, ypač Vakarų–Rytų maršrutu. Taip pat bus nutiestas geležinkelio „Rail Baltica“ ruožas nuo Lenkijos pasienio iki Kauno, o tai reikalinga ir sklandžiai Kauno VLC projekto realizacijai.
Čia jau prasidėjo projektavimo darbai: balandžio 18 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ direktorė Odeta Jakubauskienė pasirašė paslaugų teikimo sutartį.
Projekte taip pat dalyvauja UAB „Hidrostatyba“ ir vokiečių kompanija „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“.
Iki kitų metų pavasario turi būti parengtas detalusis planas kartu su visais dokumentais, reikalingais statyboms pradėti, o jau balandžio mėnesį turi būti išduotas leidimas statyboms.
Statybos vyks keliais etapais. Pirmojo etapo metu Palemono stotyje bus pastatytas terminalas su europietiškomis (1435 mm) ir rusiškomis (1520 mm) geležinkelio vėžėmis ir visa papildoma infrastruktūra.
Paskiau darbai vyks buvusioje Kauno pramoninėje zonoje (Palemone, Naujasodyje) ir Karmėlavos LEZ. Pasak Tomo Piluko, LR Susisiekimo ministerijos Logistikos skyriaus vedėjo, tai reiškia, kad Kauno VLC taps ne tik prekių perkrovimo punktu, bet ir LEZ įmonių importo ir eksporto mazgu.
Klaipėda
Kur kas sudėtingesnė situacija klostosi su Klaipėdos VLC. Primenu, jog šio VLC darbai buvo pradėti bene ankščiausiai, tačiau atsirado problemų, sujaukusių planus. Pasirodė, kad pasirinkta 300 h pločio pietinė uosto dalis beveik visiškai priklauso privatiems savininkams, derybos su jais galėtų užimti pernelyg daug laiko ir pinigų. Todėl projektas buvo sustabdytas ir Uosto direkcija praėjusių metų lapkričio mėnesį užsisakė naują tyrimą, tikėdamiesi, kad jis atsakys į visus klausimus.
T. Pilukas informuoja, kad galų gale projekto vykdymo konkursą laimėjo trijų įmonių konsorciumas: „Ernst&Young Baltic“, „Tiltų ekspertų centras“ ir „Jaržemskis ir ekspertai“. Joms buvo iškelti du pagrindiniai tikslai: rasti naują pigesnę vietą VLC statyboms ir parengti projekto valdymo schemą, pagrįstą valstybinio ir privataus kapitalų partneryste.
Rugpjūčio pabaigoje ataskaita apie atliktus darbus buvo pateikta VLC plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinei komisijai, kuri liko nepatenkinta išvadomis ir rekomendacijomis bei grąžino ataskaitą.
T. Pilukas nebuvo linkęs atvirauti, kokios tiksliai pastabos buvo pasakytos rengėjams, tačiau pabrėžė, jog ataskaitai trūko konkretumo. Ir nors naujas terminas nebuvo nustatytas, išlieka bendras reikalavimas – kuo greičiausiai užbaigti projekto planą taip, kad nekiltų pakartotinių diskusijų.
Taigi dabar galima tik konstatuoti, kad Klaipėda neatsisakė VLC idėjos ir lieka ketvirtuke. Taip pat aišku, jog VLC bus įkurtas uosto, o ne LEZ teritorijoje. Be to, į projektą norima pritraukti didesnį privatų kapitalą.
Anksčiau mes jau minėjome favoritą, kuriam jautė palankumą uosto administracija – įmonę „VPA Logistics“, turinčią du terminalus KLASKO ir „Baltijos logistikos centro“ teritorijose. Pastarasis randasi netoli geležinkelio stoties „Draugystė“. „Tačiau tik konkursas lems, kas taps investuotoju“, – teigia T. Pilukas.
Šiauliai
Skirtingai nei kiti Šiaulių VLC plečiasi itin greitai. Jei lygintume jo eigą su Klaipėdos VLC, tai paaiškėtų bene pagrindinis proceso spartumo motyvas – Šiaulių valdžia neturi rūpintis privačios žemės išpirkimu, nes VLC statybai buvo skirta savivaldybės teritorija šalia oro uosto.
Todėl visi darbai vyksta pagal grafiką. Balandžio 19 d. savivaldybė pasirašė sutartį su AB „Pramprojektas“, kuris įsipareigojo atlikti visų darbu kompleksą: nuo geologinių ir topografinių tyrimų iki dokumentų rengimo ir rangovo pasirinkimo. 2012 m. sausį turi prasidėti statybų darbai.
Kitas konsultantas – įmonė „Ernst&Young” – įvertino projekto vertę 50 mln. Lt, 85 % iš jų manoma padengti ES lėšomis, o kitus 8 mln. LT ketinama paimti iš vietinio biudžeto.
Apytiksliai 28 mln. Lt bus skirta intermodaliniam terminalui įrengti, 14 mln. Lt – privažiuojamiesiems automobilių ir geležinkelių keliams tiesti ir 7,9 mln. Lt – ekspertiniams darbams.
Be to, planuojama konteinerių aptarnavimo centro statyba, bet tam jau bus skiriamos privačios lėšos galbūt jau 2013 m. VLC turi pritraukti apie 5 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU). Iki 2020 m. šis skaičius turi siekti 34 tūkst.
Konsultantų vertinimu, terminalui aptarnauti užtektų 15 žmonių, o sandėliuose dirbs apie 300 žmonių. Atsižvelgiant į pramoninio parko teritoriją (218 ha), galima manyti, kad darbo vietų bus daugiau – apie 800.
Vis dėlto ne visi pritaria tokioms optimistinėms „Ernst&Young” prognozėms. Pavyzdžiui, Vytautas Kudzys, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas, jas vertina itin skeptiškai.
„Logiškai mąstant, VLC turi būti statomi ten, kur susikerta dideli krovinių ir transporto priemonių srautai.
Mes matome tai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau aš labai abejoju, kad Šiauliai atitinka šį reikalavimą.
Tarkime, pro Kauną vyksta tranzitas visomis kryptimis: Šiaurė–Pietūs ir Vakarai–Rytai, be to, yra daug krovinių siuntėjų iš Vakarų, kurie norėtų kurti didelius sandėlių centrus ne Baltarusijoje, o būtent Baltijos regione. Bet iš kur ir kodėl kroviniai gali keliauti į Šiaulius?“, – klausia V. Kudzys.
Bendra VLC situacija
Taigi mes matome bendrą ir gana panašią situaciją visuose Lietuvos VLC: visi keturi yra „popierinėje“ stadijoje, tačiau trijuose iš jų – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose – jau artėja statybų pradžia.
Tačiau nemaža dalis logistikos sektoriaus atstovų jų atžvilgiu vis dar nusiteikę skeptiškai. Vežėjai, paklausti, ar jiems bus reikalingi VLC, dažniausiai atsako: „Kodėl gi ne, viskas priklausys nuo pasiūlytų sąlygų“.
„Mūsų įmonė nuomojasi sandėliavimo plotus ir mes esame tuo labai patenkinti, nes logistikos centras randasi šalia oro uosto ir geležinkelio. Todėl jei man pasiūlytų pakeisti vietą, aš atsisėsčiau prie derybų stalo ir palyginčiau visus punktus: kainas, privažiuojamuosius kelius, sandėlių įrangą ir t.t. Ir aš manau, kad kiti vežėjau pasielgtų taip pat“, – sako Povilas Varasimavičius, UAB „Šturvalas“ direktorius.
O štai Laimio Marcinkevičiaus, verslo centro „Airport business park“ vadovo, nuomonė: „Aš sveikinu Vyriausybės politiką skatinti logistikos plėtrą Lietuvoje už ES lėšas. Tačiau plėtoti šią sritį turi žmonės iš privataus sektoriaus. Patirtis rodo, kad valdininkams nelabai sekasi spręsti šį uždavinį. Todėl aš palaikau privataus ir valstybinio kapitalų partnerystę, kaip tai buvo padaryta Kaune ir Klaipėdoje, bet aš nepripažįstu valstybinio įsikišimo, nes tada pinigai sukasi sunkiai ir atsiranda mėginimai diktuoti savo sąlygas. Tai daro verslą ypač lengvai pažeidžiamą“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.