Vežėjų verslas atsigauna: didėja sunkvežimių poreikis

Vežėjų atsigavimas vis akivaizdesnis

Transporto rinkos atsigavimo ženklai pasirodė praėjusių metų balandžio mėnesį. Atsigavimas pasireiškė transporto paslaugų paklausos didėjimu. Dar vienas požymis, bylojantis apie atsigavimą, – automobilių skaičiaus augimas.

„Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus sako, kad 2010 m. naujų daugiau kaip 16 t bendrosios masės sunkvežimių registracijos Lietuvoje po nuosmukio 2009 m. išaugo tris kartus – nuo 418 iki 1301 vnt.
 

Dėl bendrųjų tendencijų gabenimų rinkoje, atsigaunant eksportui ir ekonomikai, tikėtina, kad naujų sunkvežimių šalyje šiemet bus registruota daugiau nei 2010 m. Anot jo, dalis vežėjų atnaujino, o tvirtas pozicijas gabenimų rinkoje užimančios įmonės, padidino transporto parką.

Tai patvirtina ir „Swedbank“ Ilgalaikio investavimo skyriaus vadovas Einoras Čiagus. Anot jo,  transporto ir krovinių pervežimo paslaugų sektoriaus rezultatai gerėja ir vis daugiau transporto įmonių nusprendžia atnaujinti transporto parką. „Pastaruosius 3-4 metus jokie atnaujinimai nevyko ir investicijos buvo užšaldytos. Transporto parko atnaujinimą skatina ir šiuo metu siūlomos palankios sąlygos. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiais metais sutarčių bus daugiau nei praėjusiais metais ar net 2009 m.,” – sako jis.

Anot ekspertų, vežėjų atsigavimas vis akivaizdesnis. Sutarčių vis daugėja ir tikimasi, kad augimas tęsis visus 2011 m. „Augimą lemia didėjantys krovinių srautai, kurie turi įtakos apyvartinių lėšų ir papildomų transporto priemonių poreikiui, taip pat vis gerėjantys vežėjų finansiniai rodikliai bei galimybės gauti kreditą,“ – sako UAB „DnB NORD Lizingas“ Finansavimo produktų skyriaus vadovas Andrius Kvakšys.

UAB „SNORO lizingas“ Generalinis direktorius Aurelijus Šveikauskas pastebi, kad klientai aktyviau domisi išperkamosios nuomos galimybėmis. Anot jo, toks domėjimasis yra natūralus, nes per pastaruosius keletą metų Lietuvos vežėjų transporto parkas sumažėjo, o kontaktai su užsakovais išliko, pervežimų poreikis išaugo.

„Galima daryti prielaidą, kad grupė verslininkų laukė ir norėjo pažiūrėti, kas bus toliau, todėl buvo sustabdę pirkimus. Šis laikotarpis praėjo ir, panašu, kad žmonės stengiasi atsigriebti už praėjusį laikotarpį,“ – pasakoja jis.

Apie gerėjančią transporto sektoriaus padėtį byloja ir kitos prognozės. Tikimasi, kad šiemet didžiausi teigiami turto areštų pokyčiai bus matomi pramonės ir transporto sektoriuose. „Minėtų sektorių atsigavimas jau fiksuotas įsibėgėjus 2010 m., kai mažėjo pradelstų skolų, augo pelningai veikiančių įmonių dalis, teigiamai pakito finansiniai rodikliai. Nepaisant „neapibrėžto“ Vakarų Europos ekonomikos atsigavimo ir stiprėjančios konkurencijos iš Rytų Europos, trumpalaikės sektorių perspektyvos išlieka teigiamos“, – sako Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.

Pardavimų ir kainų tendencijos

Naujų sunkvežimių kainos pradėjo augti nuo 2010 m. vidurio. Tai lėmė pasiektas balansas tarp pasiūlos ir paklausos, kai gamintojai pardavė turėtus naujų sunkvežimių rezervus gana žemomis kainomis, o antrinėje rinkoje pradėjo trūkti naudotų sunkvežimių.

„Lankstesnis bankų požiūris į krovininio transporto finansavimą ir prekybos atstovų galimybės vežėjams pasiūlyti finansinio lizingo paslaugas taip pat skatino naujų sunkvežimių paklausą Lietuvoje,“ – sako „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus .

Anot ekspertų, poreikis pirkti vilkikus lizingu palaipsniui auga jau nuo praėjusių metu vidurio ir šis kilimas neturėtų baigtis. Vežėjų finansavimo sąlygos nustatomos individualiai ir, jei lygintume su ankstesniais metais, yra palankesnės. 

E. Čiagus pasakoja, kad stabiliai dirbančioms įmonėms sąlygos niekada nebuvo smarkiai sugriežtėjusios. „Kita vertus, reikia paminėti, kad finansavimo sąlygos nustatomos individualiai ir vieniems jos gali būti lankstesnės, kitiems griežtesnės. Jeigu sąlygas lygintume su 2008 m. pabaiga, kai naujo skolinimo iš viso nebuvo, arba 2009 m., kai skolinimas iš esmės vyko tik bankų atsiimtam turtui įsigyti, galime teigti, kad sąlygos yra geresnės. Natūralu, kad ekonominio ciklo pradžioje finansavimo sąlygos visada yra geresnės, o vėliau, pereinant į kitą ciklo dalį, jos po truputį turi griežtėti,” – pasakoja jis.

A. Šveikauskas sako, kad didelių pokyčių išperkamosios nuomos sąlygose nėra. Anot jo,  klientas turi atitikti mokumo vertinimo kriterijus, o jo veiklos perspektyvos užtikrinti sėkmingą prisiimamų įsipareigojimų dengimą ateityje. Jei lygintume su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, pastebėtume, kad tarpbankinė paskolų norma yra paaugusi, bet sumažėjusi bankų taikoma marža transporto finansavimo projektams, todėl bendra pinigų kaina yra šiek tiek mažesnė

 

Pernai ES realizuota 1,772 mln. sunkvežimių arba 8 proc. daugiau nei 2009 metais. Per 16 t bendrosios masės sunkvežimių pardavimas labiausiai išaugo Ispanijoje ir Vokietijoje: atitinkamai 22,1 ir 21,4 proc. 3,4 proc. mažiau šios kategorijos sunkvežimių realizuota Italijoje ir 1,4 proc. – Prancūzijoje.

Vokietijos automobilių gamintojai pernai realizavo 195 tūkst. transporto priemonių, kurių bendroji masė iki 6 tonų. Šiais metais tikimasi pagaminti ir parduoti apie 206 tūkstančius šios kategorijos automobilių.

Sunkiųjų sunkvežimių poreikis pernai, palyginus su 2009 m., išaugo 65 proc. arba iki 70 tūkst. Šiemet tikimasi, jog vežėjų poreikis šios kategorijos sunkvežimiams padidės dar 30 proc.  Tai sudaro galimybę realizuoti iki 90 tūkstančių sunkiųjų transporto priemonių.

Pasak VDA  prezidento M. Wissmann´o,  rekordinių  2008 m. lygis dar nebus pasiektas: tuomet Vokietijos transporto priemonių gamintojai pagamino  ir pardavė  100 tūkst. sunkiųjų sunkvežimių. Pagal rinkos analitikų prognozes, bendras Vokietijoje pagamintų krovininių transporto priemonių poreikis šiemet turėtų išaugti apie 11 proc. arba iki 380 tūkst. automobilių.

Olandijos sunkvežimių gamintojas DAF savo rinkos dalį Europoje padidino nuo 14,8 proc. 2009 m. iki 15,2 proc. 2010 m. Pagal realizavimo apimtį šiam gamintojui atitenka trečia pozicija Europoje. Net šešiose Europos valstybėse – Olandijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje – DAF tapo praėjusių metų sunkvežimių rinkos lyderiu.

„Daimler Trucks“ sunkvežimių gamintojas padidino savo produkcijos gamybos ir realizavimo apimtis visose pasaulio rinkose. Praėjusiais metais Europoje, JAV, Japonijoje ir Lotynų Amerikos šalyse parduota 355 300 krovininių transporto priemonių arba 37  proc. daugiau nei 2009 m.

Po rinkos nuosmukio  2009 m.  žalia šviesa vėl  skatina plėsti apimtis priekabų ir puspriekabių bei jų kėbulų gamintojus.  Priekabų gamintojas „Kögel“ 2010 m. pardavė daugiau kaip 5 000 sunkvežimių priekabų. Jei lygintume su 2009 metais, šio gamintojo produkcijos apimtis padidėjo apie 200 proc. Bendras Vokietijoje pagamintų balninių vilkikų puspriekabių poreikis pernai  išaugo 30 proc., t.y. iki 21 800 prikabinamosios technikos vienetų.

Šiemet tikimasi, jog poreikis padidės apie 22 proc. ir sudarys iki 26 500 priekabų. Pasak VDA prezidento, iki prieškrizinio pasiekimų rezultato 2008 m, dar teks padirbėti: tuomet buvo pagaminta ir realizuota 41 000 priekabų bei puspriekabių.

Statistika byloja, kad Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse didėja visų sunkvežimių, vilkikų ir prikabinamosios technikos poreikis, be to gerėja ir sąlygos transporto priemonėms įgyti. Tikimasi, kas bendras sunkvežimių realizavimo balansas ES valstybėse šiemet bus teigiamas.