Vežėjų draudimo kompanijos steigimo perspektyvos (II)
Šių metų balandžio 26 d. neoficialios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongreso dalies metu ekspertai pristatė galimos vežėjų draudimo kompanijos koncepciją. Pirmoje straipsnio dalyje buvo aptarti jos bendri bruožai ir mažesnės draudimo kainos užtikrinimo būdai, atsižvelgiant į situaciją draudimo rinkoje. Tačiau yra dar teisiniai-finansiniai bei organizaciniai tokios bendrovės įkūrimo aspektai, kurie reikalauja atskiro dėmesio.
Kompanijos steigimui reikės mažiausiai 6-7 milijonų eurų
Specialiai į renginį pakviesta teisininkė paaiškino, iš ko susidarys minimali pradinė investicija į vežėjų draudimo bendrovės steigimą, atsižvelgiant į Lietuvos įstatyminę bazę.
Pirmiausiai, tokia įmonė privalo turėti įstatinį kapitalą, kurio minimalus dydis yra 1 mln. eurų, ir pažymėtina, kad draudimo bendrovės akcijos turi būti apmokėtos tik neskolintais pinigais. Antra išlaidų eilutė – organizacinis fondas, skirtas steigimo sąnaudoms padengti. Jis irgi negali būti sudarytas iš skolintų lėšų (o reikės 300 tūkst. eurų) ir po kompanijos įsteigimo priskiriamas privalomajam rezervui (t.y. pinigai negrąžinami).
Trečias dalykas, kuris pareikalaus ypač didelės investicijos – nuosavas piniginis aktyvas, reikalingas žalų ir rizikų padengimui. Anot pranešėjos, šiuo atveju reikėtų kalbėti mažiausiai apie 3,7 mln. eurų, ir tai dar turint omenyje faktą, kad kompanija užsiims tik privalomuoju vežėjų civilinės atsakomybės bei jų turto draudimu. Nurodyta suma turėtų išlikti daugiau ar mažiau pastovi.
Toliau – IT sistema (draudimo sutarčių ir žalų administravimo modulis; klientų, tarpininkų, skolininkų informacijos valdymo modulis; buhalterinė sistema ir t.t.), kurios sukūrimui prireiks nuo vieno iki dviejų milijonų eurų. Žinoma, šioje srityje galima pabandyti sutaupyti, bet specialistė nepatarė to daryti, nes galiausiai gali nukentėti paslaugos kokybė, ir atsiras dar daugiau išlaidų, kurių draudimo įmonės steigėjai kaip tik siekia išvengti.
Pagaliau, draudimo bendrovė, norinti pardavinėti privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimą Lietuvoje, privalo tapti transporto priemonių draudikų biuro nare ir mokėti įmokas į jo iždą, jau nekalbant apie negrąžinamą stojamąjį mokestį, kuris sudaro 115 tūkst. eurų (beje, kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje – jo, anot pristatymo autorių, nėra).
Tokiu būdu, gaunasi, kad norintiems turėti savo draudiką vežėjams („Linavai“) ar stambiam strateginiam investuotojui, kurį, galbūt, jiems pavyks įtraukti į šį reikalą, pradinėje kompanijos kūrimo stadijoje teks pakloti apie 7 mln. eurų, nepamirštant, kad pirmaisiais veiklos metais ji gali būti nuostolinga (taip pat dėl atsakomųjų konkurentų veiksmų).
Lietuvos Banko patikrinimas ir didžioji politika
Be aukščiau pateiktų įstatyminių momentų, susijusių su finansais, yra dar teisiniai reikalavimai, reglamentuojantys draudimo kompanijos darbo organizavimą, kad jis būtų efektyvus ir kompetentingas. Juose kalbama apie įmonės vadovą, valdybą, akcininkus bei darbuotojus. Čia nėra prasmės gilintis į jiems taikomus kriterijus. Esmė ta, kad, jeigu jie nebus įvykdyti, bendrovė paprasčiausiai negaus iš Lietuvos Banko (LB) veiklos licencijos.
Kaip buvo pažymėta pristatymo metu, geriausiu atveju visas steigimo procesas, kuris susideda iš dokumentų licencijai gauti ir verslo plano parengimo bei svarstymo LB laikotarpio, gali užtrukti apie metus. Tačiau, jeigu LB prie ko nors prisikabins (o prisikabinti galima ir prie stulpo), reikalas užsitęs neapibrėžtam laikui.
Tokiu būdu, reikalo sėkmė priklausys ne tik nuo kompanijos steigėjų pastangų, bet ir nuo LB geranoriškumo. O čia jau prasideda su dideliais pinigais susijusi didžioji politika. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas renginio metu pasakė labai aiškiai – draudikų lobizmas yra labai stiprus, tačiau jis turi vilties, kad dabartinė šalies valdžia atsižvelgs į vežėjų interesus.
Bet tvirtos garantijos, kad „Linavai“ pavyks įsteigti nuosavą draudimo kompaniją, vis tik nėra, nes tai ilgalaikis, teisiškai sudėtingas, brangus ir politiškai jautrus projektas. Todėl verta svarstyti ir aukštų draudimo kainų problemos sprendimo alternatyvas.
Kokios alternatyvos
Prezentaciją rengusios UAB „Civitta“ specialistai išanalizavo įvairias dalyvavimo draudimo sistemoje formas. Variantai buvo tokie: nuosavas draudikas Lietuvoje; nuosavas draudimo tarpininkas (agentas ar brokeris), kuriuo gali būti, pavyzdžiui, užsienio draudiko agentūra; nuosavas draudikas ar tarpininkas kitoje ES valstybėje su filialu ar veikla neįsisteigus Lietuvoje; mišrus modelis (pavyzdžiui, savidrauda iki tam tikros ribos plius didelių nuostolių draudimas ir persidraudimas). Ištyrus visas opcijas, buvo prieita išvados, kad geriausiais pasirinkimas yra savo draudimo kompanija, nes joje tu viską valdai pats. Tačiau, kaip minėta, misija nėra paprasta.
Taip pat šiame kontekste galima pažymėti, kad europinei draudimo įmonei, kuri savo šalyje turi mažesnes draudimo kainas, nėra sunku ateiti į Lietuvą – pakanka informuoti apie savo ketinimus atitinkamas institucijas ir tapti Lietuvos draudikų biuro nariu. Tačiau, kaip buvo pastebėta kongrese, mūsų draudimo rinka per maža ir jau „okupuota“, kad iš jos dar galima būtų ką nors išpešti.
Tokioje situacijoje belieka tikėtis, kad vietiniai draudikai (patys ar priversti valdžios) pakeis savo politiką, kas mažai tikėtina, ar pabandyti gauti leidimą draustis kitose ES valstybėse. Ir kaip pažymėjo E. Mikėnas, „Linava“ per Lietuvos teismus bando inicijuoti bylą šiuo klausimu Europos Teisingumo Teisme. Bet tai vėlgi komplikuotas ne vienos dienos, mėnesio ar net metų procesas.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad vežėjų draudimo kompanijos steigimo idėja atrodo pagrįsta ir gali duoti norimą rezultatą (mažesnę draudimo kainą). Tačiau jos realizavimas yra ilgalaikis, brangus ir politiškai jautrus. Todėl nėra garantijos, kad viskas pavyks. Tuo pat metu situacija su alternatyvomis ne geresnė, o gal net blogesnė: vietiniai draudikai, matyt, nesiruošia mažinti kainų, ir valdžiai (jeigu ji dar to norės) bus labai sunku priversti juos bent kažkaip atsižvelgti į vežėjų prašymus; kitų ES šalių draudimo kompanijoms nėra didelės prasmės eiti į jau užimtą Lietuvos rinką, o jeigu jos ir eis arba investuos, tai norės kuo greičiau gauti pelną, pasinaudojant palankiomis (nusistovėjusių aukštų kainų) verslo sąlygomis; leidimo draustis kitose Europos Sąjungos šalyse gavimo klausimas yra europinio lygmens, todėl neapibrėžtas laike ir be jokių teigiamo teisinio rezultato garantijų (Briuselyje draudikų lobis gali būti dar didesnis, negu Lietuvoje).
Šiame kontekste net sunku pasakyti, ką daryti šalies vežėjams. Turbūt, dirbti visomis kryptimis, nes nieko nedarymas dabartinėje situacijoje – tiesiog pražūtingas. Trumpalaikėje perspektyvoje verta spausti valdžią – gal net streikais (kitaip gali nesuprasti ir tik maitinti pagalbos pažadais), kad ji paveiktų draudikus kažkaip palengvinti vežėjų naštą. Ilguoju laikotarpiu – vis tik steigti nuosavą draudimo kompaniją arba, jeigu analizė parodys, kad pastarasis projektas yra neperspektyvus draudimo kainų sumažinimo ir pelningumo prasme, kartu su suinteresuotais kitų ES šalių vežėjais bandyti ieškoti teisybės Europos Teisingumo Teisme dėl leidimo draustis visose bendrijos valstybėse.
Daugiau atsakymų jau gegužės 24 d., kai įvyks pakartotinis „Linavos“ kongresas.
Komentarai
Ne tuo keliu einama. Situaciją gali pakeisti tik didesnė konkurencija. Linava, net ir sukūrusi savo draudimo bendrovę niekada negalės sėkmingai konkuruoti su šios srities senbuviais ir profesionalais. kiekvienas turi užsiimti savo verslu. Nenoriu kartotis, bet apie tai daug buvo kalbėta dar 2011 metais ir prieita vieningos nuomonės, kad Linava neturi užsiimti jokia ekonomine veikla. Šiandien bandoma lipti ant to paties grėblio. Norint pakeisti situaciją reikia atvesti į Lietuvos draudimo rinką vieną-kitą naują žaidėją. Tuo ir turi rūpintis LInava. Taip pat labai svarbi lobistinė veikla ir bandymas pakeisti dabar galiojančius įstatymus, ko Linava nesugeba daryti. Mikėno susitikimas, papozavimas ir nuotraukų įkėlimas į Linavos puslapį - tai akių dūmimas vežėjams ir veiklos imitavimas. Prisiminsite mano žodžius, kad tai eilinė avantiūra už vežėjų pinigus. Nes už savo pinigus jie gi nenori tos bendrovės kurti. Susimestų Mikėnas, Rutrkauskas ir kiti po 100 tūkst., nenupirktų po vieną naują sąstatą ir reikia tik 60 tokių narių. Bet ne, Mikėnas nori, kad pinigai būtų vežėjų, o jis su tais savo 60-čia draugų tą bendrovę valdytų. Bet tą mes jau turėjome, ir Linavos servisą, ir pirktus simuliatorius ir t.t.
Domina ir ekspeditoriu draudimas-nes kainos KOSMINES
Redakcijos vardu dėkoju už pastabas! Pataisėme :) Noriu tik pastebėti, kad kolegos tikrai žino šiuos terminus, tik mes irgi suklystame. Dėkoju dar kartą. Vertiname Jūsų dėmesį ir pastabas!
Norėjau parašyti lygiai tą patį. Gerb. Gražvydas buvo greitesnis :) Visgi gal mes per daug reiklūs skaitytojai, juk daugumai šios sąvokos yra tarsi aukštasis pilotažas. Netgi teisėjai savo nutartyse prirašo tokių kazusų - neatskiria, kas yra draudėjas, kas draudikas. Galėsiu atsiųsti į Cargo, jeigu įdomu :)
Straipsnio autorius maišo reikšmes tarp Draudėjo ir Draudiko....Draudimo kompanija jei vistik nežinojote tai Draudikas, o klientas - Draudėjas...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.