Vežėjų draudimo kompanijos steigimo perspektyvos (I)
Šių metų balandžio 26 d. turėjo įvykti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongresas. Dėl to, kad nesusirinko pakankamas dalyvių skaičius, oficialūs sprendimai nebuvo priimti, bet įvyko detalus vežėjų draudimo kompanijos steigimo klausimo aptarimas. Po jo situacija šioje srityje tapo aiškesnė, bet ne iki galo…
Situacija draudimo rinkoje jau seniai kelia vežėjams daug rūpesčių. Jų žinia draudikams ir valdžiai yra paprasta – privalomojo draudimo kainos ženkliai išaugo, yra nepriimtinos ir gali vesti prie atskirų įmonių (ypač mažesnių) bankroto. Draudikai rodo skaičius ir aiškina, kad transporto draudimas pastaruoju metu yra nuostolingas, kuo vežėjai netiki. Valdžia tik ruošiasi įsikišti į situaciją.
Todėl Lietuvos transportininkams kilo idėja steigti savo draudimo kompaniją, kuri padidintų konkurenciją ir sumažintų paslaugos kainą. Tačiau tai yra labai sudėtingas klausimas, reikalaujantis detalaus daugybės niuansų aptarimo. Tuo „Linavos“ užsakymu užsiima jos asocijuotas partneris UAB „Civitta“, kurio atstovai kongreso metu ir padarė informatyvią trijų dalių prezentaciją. Pirmoje dalyje buvo aptartos draudimo rinkos Lietuvoje tendencijos. Antroje – bendra vežėjų draudimo kompanijos koncepcija. Trečioje – teisiniai-finansiniai bei organizaciniai jos įkūrimo aspektai.
Prielaidų draudimo kainų mažėjimui nėra
Atlikę Lietuvos draudimo rinkos analizę, „Civitta“ specialistai padarė išvadą, kad prielaidų draudimo kainų vežėjams mažėjimui nėra.
Anot jų, šiuo metu šalyje vyksta draudimo sektoriaus koncentracija, dėl ko neišvengiamai mažėja konkurencija ir auga draudimo kainos. Draudikų teigimu, jos kyla todėl, kad didėja išmokos Lietuvos vežėjų pridarytų žalų padengimui (t.y. auga avaringumas, ypač užsienyje, su kuo vežėjai nelabai sutinka), o reiškia reikia kaupti papildomą rezervą, nes paprastai kompensacijos procesas išsitęsia laike. Kaip nurodė „Civittos“ ekspertai, draudikų išmokų ir rezervų žinomoms žaloms ilgametis vidurkis – 79 proc. uždirbtų įmokų, o su rezervais dar nežinomoms žaloms – 83 proc.
Papildomai situaciją komplikuoja tas faktas, kad nauji investuotojai draudimo srityje, matydami nuostolius transporto draudimo segmente ir konsoliduotos rinkos galimybes, nori kuo greičiau atgauti savo lėšas. O kadangi, kaip pareiškė „Civittos“ atstovas, draudikai dėl nepalankios konjunktūros šiuo metu gauna mažiau investicinių pajamų, jie tiesiog pakelia draudimo kainą.
Rezultatas nedžiuginantis. Vidutinė metinė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoka vilkikui Lietuvoje su galiojimu Europoje be Jungtinės Karalystės (JK) – 2254 eurų, su galiojimu JK – 3856 eurų. Mažiausia metinė įmoka vilkikui (su galiojimu Europoje) – 900 eurų, didžiausia (su galiojimu JK) – 7200 eurų. Lyginant su 2016 09-10 „Linavos“ tyrimu, vidutinė įmokos kaina pakilo 20 proc., o segmentui su galiojimu JK – 27 proc. Tuo metu Europoje, „Civittos“ eksperto duomenimis, vidutinė draudimo įmoka dabar svyruoja nuo 1500 eurų (Slovakija, Estija, Bulgarija) iki 3450 eurų (JK).
Pirmos pristatymo dalies išvada buvo paprasta – jeigu nieko nedaryti, draudimo kainos ne tik nemažės, bet gali dar augti. Todėl nuosavos vežėjų draudimo kompanijos steigimas, lygtais, būtų prasmingas ir, žiūrint realistiškai, padėtų sumažinti draudimo kainą 10 proc. (o gal net 20-30 proc.). Tačiau kas tai turėtų būti per bendrovė?
Kokios draudimo bendrovės reikia vežėjams
Kaip minėta, pagrindinis vežėjų draudimo kompanijos steigimo tikslas būtų draudimo kainos sumažinimas, tačiau, kadangi tai bus rinkos subjektas, pageidautina, kad jis turėtų pelno. Jeigu tikėti draudikais, tai šiandien labai sunki užduotis, nes arba tu sumažini draudimo kainą transporto sektoriuje ir dirbi nuostolingai, arba gauni pelną aukštesnės kainos dėka.
Bet„Civittos“ specialistai, atrodo, surado išeitį. Jeigu paprastai, tai vežėjų draudimo bendrovė turėtų būti panaši į pigių skrydžių aviakompaniją, kur paslaugos kaina mažesnė, bet komfortas minimalus.
Pirmas reikalavimas projektui šiame kontekste būtų tas, kad jis turėtų apimti tik transporto sferą. Kitaip tariant, kaip paaiškino „Civittos“ ekspertai, didelės draudimo kompanijos patiria nemažus papildomus nuostolius todėl, kad jos siūlo platų spektrą paslaugų (gyvybės draudimas, turto draudimas, transporto priemonių draudimas bei kitos draudimo rūšys), kurių vykdymui reikalingas sudėtingesnis (o reiškia brangesnis) programinis IT produktas bei nemažas personalo (atstovybių) skaičius.
Tuo metu specializacija transporto srityje padės vežėjų draudimo bendrovei išvengti papildomų administracinių ir technologinių kaštų, o gauti pigesnį draudimą bus galima tik kompanijos būstinėje (kurią su minimaliu – 10-15 – darbuotojų skaičiumi įsteigti reikės) ir/ar elektroniniu būdu.
Išskirtinį dėmesį „Civittos“ specialistai skyrė žalos prevencijos faktoriui, kadangi rizikų suvaldymas, anot jų, gali sumažinti individualaus draudimo kainą labai ženkliai. O tam, kad šis pasiūlymas turėtų masinį efektą, pristatymo autoriai pasiūlė „Linavai“ pagalvoti apie kažkokio krovinio gabenimo saugumo standarto įvedimą, kuris ne tik palengvintų draudimo bendrovės darbą rizikų įvertinimo srityje, bet ir leistų jai laisviau mažinti draudimo kainą. Be to, siekiant sumažinti draudiminių įvykių dažnį, bendrovė turėtų atstovauti savo klientams užsienyje iškeltose bylose dėl eismo įvykių ir patirtos žalos.
Kaip apibendrino prezentacijos autoriai: „Vežėjų tiesiogiai turimi draudimo kaštai artimiausiu metu pasieks apie 80 mln. eurų. Su žalomis susiję rizikos kaštai (atlyginimai, lizingo įmokos, nusidėvėjimas, negautos pajamos ir kt.) gali būti dar didesni. Vien didžiausias draudimo įmokas mokantiems vežėjams sumažinus žalingumą iki vidutinio, pridėtinė vertė gali sudaryti apie 20 mln. eurų. Žalų prevencija/rizikų valdymas aktuali prie bet kokio veiklos modelio, bet neintegravus to į nuosavą [draudimo – redakcijos pastaba] schemą, dalis pridėtinės vertės atitektų draudikams“.
Tačiau, jeigu draudimas bus pigus (ypač „Linavos“ nariams kaip VIP klientams), ar vežėjų draudimo kompanijai pelno užtikrinimui pakaks tik valdymo išlaidų sumažinimo?
Kaip pasakė „Linavos“ prezidiumo narys Artūras Rutkauskas: „Aš asmeniškai, kaip transporto įmonės savininkas ir vadovas, moku 100 tūkstančių eurų už draudimą, ir tai yra per daug. Jeigu su tokiu įrankiu kaip draudimo kompanija mes sugebėtume padaryti, kad draudimo kaštai visiems nukristų, tai aš manau, tegul ta kompanija stovi tuščia ir neišduoda nei vieno poliso. Aš netgi pasiruošęs investuoti 1000 eurų arba pridėti prie poliso 500 eurų direktoriaus, kuris nieko neveiks, išlaikymui“.
Norima pasakyti, kad draudimo kainą gali sumažinti vien naujo rinkos žaidėjo atsiradimas, o jo pelningumas yra ne toks svarbus, ir kompanija netgi galėtų būti išlaikoma vežėjų, kuriems tai nebūtų per didelė našta, nes sumažėjusi draudimo kaina duotų žymiai daugiau. Bet vis tik norėtųsi, kad tas pelnas būtų, ir siekdami išspręsti šitą problemą, „Civittos“ ekspertai nusprendė, kad draudimo paslaugą vežėjų draudikas turėtų siūlyti visoms Lietuvos transporto kompanijoms, kurių yra virš 5 tūkstančių. Be to, joms būtų siūlomas ne tik privalomas civilinės atsakomybės draudimas, bet ir turto draudimas. Tik ar transportininkai rinksis naujai įsteigtą draudimo bendrovę? „Civittos“ atlikta apklausa parodė, kad vežėjai pozityviai įvertino nuosavos draudimo kompanijos įkūrimo idėją, o planuojama mažesnė draudimo kaina turėtų tapti lemiamu jos pasirinkimo argumentu.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad dabartinės Lietuvos draudimo rinkos tendencijos vienareikšmiškai verčia vežėjus imtis kažkokių veiksmų, nes draudimo kainų mažėjimo požymių nėra. Priešingai, jos greičiausiai tik augs, kadangi draudikai aiškina, kad jie transporto sektoriuje dirba nuostolingai. Nuosavos vežėjų draudimo kompanijos įsteigimas, galbūt, išspręstų problemą, nes pirmiausiai paskatintų konkurenciją. Be to ši bendrovė galėtų pasiūlyti mažesnę draudimo kainą dėl mažesnių išlaidų savo veiklai ir pagelbėdama transportininkams su žalų prevencija.
Tokiu būdu, vežėjų draudimo įmonės sukūrimas atrodo visai prasmingas. Tačiau dar reikia detalizuoti teisinius-finansinius bei organizacinius šio proceso aspektus. Taip pat aptarti pasiūlyto varianto alternatyvas (gal aukštų draudimo kainų problemą galima išspręsti paprastesniu būdu – pavyzdžiui, gavus leidimą draustis bet kurioje ES šalyje). Galiausiai, svarbus Lietuvos valdžios, kuri galėtų padėti paveikti draudikus, vaidmuo. Apie tai skaitykite antroje straipsnio dalyje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.