Vežėjai inovacijoms versle pinigų dar neturi (I dalis)
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie šiuolaikiškų informacinių technologijų (IT) taikymą transporto sektoriuje. Nors šių sistemų diegimas ir plėtra Lietuvoje jau senokai nebe naujiena, vis dėlto užsakovai piktinasi, kad vežėjai ne visada gali nurodyti tikslų atvykimo ir prekių pristatymo laiką, kad elektroninės sąsajos veikia gana ribotai – dėl užsakymų tariamasi faksu ar elektroniniu paštu. Įmonės, teikiančios IT sprendimus logistikai, patvirtina, kad Lietuvos verslininkai į šias sistemas kartais žiūri skeptiškai – geriau papildomai pasisamdo keletą žmonių nei investuoja.
Transporto planavimas, valdymas, maršrutų sudarymas, užsakymų ir atsargų, sandėlio valdymas – transporto srities specialistų kasdienybė. Jei XXI a. tai būtų daroma be inovatyvių sistemų, veikiausiai Lietuvoje bedarbystė iškart sumažėtų iki minimalaus lygio – mat tam reikėtų keliolika kartų daugiau darbuotojų. Pavyzdžiai visada kalba patys už save. Kompleksinės logistikos paslaugas teikiančios įmonės „Tromina“ atvejis: įdiegus sistemą, skirtą distribucijai, dispečerių skaičius sumažėjo perpus. „Sistema iš esmės žmogaus nepakeičia, bet leidžia atlikti darbą kur kas greičiau ir tiksliau bei sumažinti žmonių, sudarančių maršrutus, skaičių. Iš esmės, jei naudojama sistema, skirta distribucijai, užtenka ir vieno žmogaus, aptarnaujančio Lietuvos teritoriją“, – aiškina IT bendrovės UAB „Tieto Lietuva“ atstovas Gintautas Savickas.
Aplinkui nevažiuoja
Gintautas Savickas paklaustas, kaip sistema padeda taupyti, sako, kad daugiausiai sutaupoma dėl žymiai sumažėjusio kilometražo: „Žmogus taip efektyviai neįvertina visų apribojimų. Sistema tikrina visas kombinacijas ir ieško matematiškai optimalių sprendimų. Užsakymai išdėstomi taip, kad kilometražas būtų kuo mažesnis. Optimaliai sudėliojus maršrutus, galima sutaupyti apie 15 proc. lėšų nuo bendrų transporto sąnaudų“.
Logistikos bendrovės „Tromina“ transporto direktorius Paulius Baciuška patvirtina, kad pradėjus naudoti transporto planavimo sistemą, skirtą distribucijai, įmonės transporto parkas buvo sumažintas 20 proc., į transporto priemones pradėta krauti daugiau prekių. „Sistemos paklaida, kai ji skaičiuoja kilometrus, labai maža. Jei miesto ribose automobilis nuvažiuoja 50 km, tai paklaida dažniausiai būna 2–3 km. Taip atsitinka dėl to, kad sistema skaičiuoja privažiavimus prie objekto nuo gatvės, o juk dažnai tenka ir į kiemus užsukti. Tai šiek tiek padidina kilometražą“, – aiškina T. Baciuška.
Kaina gąsdina
Sistemų, skirtų distribucijai, kaina rinkoje siekia 300 tūkst. Lt. Gintautas Savickas teigia, kad Lietuvos verslininkai retai skuba investuoti: „Tokias sistemas Lietuvoje diegiame jau 4 metus. Jos populiarėja, bet reikia pripažinti, kad lietuviai gana konservatyvūs, investuoja atsargiai, iš pradžių abejoja dėl būsimų rezultatų, nors vėliau būna patenkinti“. Anot pašnekovo, šiemet naujų klientų Lietuvoje irgi yra, nors transporto įmonės dar tik lipa iš krizės duobės. Kaimyninėse šalyse IT procesai juda sparčiau. „Latviai ir estai – imlesni naujovėms. Ten IT kultūra kitokia. Kol lietuvių gyvenimas nepriremia prie sienos, tol nesiima veiksmų, mąsto, kad geriau pasisamdyti daugiau žmonių. Dažnai į modernias sistemas investuoja tada, kai sužino, jog ir konkurentas daro tą patį“, – situaciją rinkoje analizuoja G. Savickas. Pasak jo, transporto verslo atstovai vis dar pernelyg daug dėmesio skiria rutininiam darbui, kad ir maršrutams planuoti, o ne savo verslo procesams gerinti.
Pasak verslininkų, šiuolaikiškos transporto planavimo sistemos (TPS) leidžia ne tik sutaupyti, bet ir sumažina leistinas kilometražo paklaidas. „Anksčiau dauguma klientų vairuotojams leisdavo nukrypti nuo plano iki 15 proc., o dabar tik 1 arba 2 proc., nes sistemos tikslumas yra beveik 100 proc.“, – dėsto G. Savickas.
Vežėjų darbas netenkina
Neseniai vykusiame Logistikos ir transporto forume bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis išsakė nemažai priekaištų vežėjams, gabenantiems įmonės maisto prekes. Anot jo, vežėjai negali tiksliai pasakyti, kada atveš prekes, daugelis dirba neįsidiegę IT sistemų, dėl to kyla grėsmė vežamos produkcijos kokybei: „Kartais daržovės iš Ispanijos gabenamos iki 10 dienų be jokių paaiškinimų“.
Užsienio šalyse jau dabar yra taikoma praktika, kad pavėlavus pristatyti prekes, atsisakoma vežėjo paslaugų. D. Dundulis įsitikinęs, kad Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ turėtų prisidėti prie elektroninės plėtros transporto ir logistikos srityje. „Elektroninės plėtros transporto srityje nėra, tik sunkvežimių valdytojai“, – sakė D. Dundulis.
TPS kūrėjai pateikia skaičiavimus, kad tokios sistemos atsiperka gana greitai – įprastai per kelis mėnesius. Tai priklauso nuo bendrovių transporto išlaidų.
Šiuo metu Lietuvoje TPS daugiausiai naudoja maisto pramonės gamintojai, didmeninės prekybos įmonės, logistikos paslaugas teikiančios bendrovės. Labai populiarios TPS yra Skandinavijos šalyse.
Verslininkai, naudojantys TPS, akcentuoja šiuos pagrindinius privalumus: žymiai sumažėjusias transporto sąnaudas ir geresnį klientų aptarnavimą. Sistemų skeptikų dažnas argumentas – didelė kaina.
Komentarai
Sveiki kolegos,paskaiciavimai padaryti pagal Girteka ar Vlantana,jei ant visu furu susodint traktoristus,kurie lt-rus,vaziuotu pet berlyna,Kart
Norėčiau pakomentuoti kelias nesamones, kurios čia parašytos: „Anksčiau dauguma klientų vairuotojams leisdavo nukrypti nuo plano iki 15 proc., o dabar tik 1 arba 2 proc., nes sistemos tikslumas yra beveik 100 proc.“ - aš nežinau nei vieno vežėjo, kurs dirba su 15% nukrypimu. Kiek teko susidurti, tai leistinas maksimalus nukrypimas buvo ape 5 %. Yra pilna programų, kurios atstumus skaičiuoja labai tiksliai, tai tikrai tiek nekainuoja. "TPS kūrėjai pateikia skaičiavimus, kad tokios sistemos atsiperka gana greitai – įprastai per kelis mėnesius. Tai priklauso nuo bendrovių transporto išlaidų." Įdomu, kuom pagrįsti šie skaičiavimai. Kiek reikia turėti mašinų ir kokios milžiniškos turėtų būti jų išlaidos, kad galima per kelis menesius atsipirkti 300 t.lt
o sistema ar numato kamscius keliuose, oro salygas, transporto priemoniu gedima, vairuotoju darbo laiko skaiciavimus ir t.t.? as ne viena karta esu gaves tokiu sistemu paskaiciavimus, kai nuo isvykimo tasko iki atvykimo nuvaziavimui yra skiriama laiko kad vairuotojas turi vaziuoti nesustodamas ir uzsimoves pampersus, neatsizvelgiant i tai kad masina vaziuoja ne gelezinkelio begiais,o bendro naudojimo keliais. ir maza to, kartais buna paskaiciuota kad turi lekti "be galvos", o paskui turi stoveti koki 20val. ir koks cia naudingumas vezejui?
Sveiki,nesukit jus kiausiu,ne pirma diena dirbame!Ta sistema gal ir veiksminga aptarnaujant vietine rinka,isveziojant po parduotuves,bet ne dirbant tarptautiniais marsrutais.Kaip gali prognozuoti sienu praejima?stovi 100 masinu,praeini per 3 paras,stovi 200,praeini per 12 h.Dirbame tik su rusija,visiskai neprognozuojama.Dar vienas ekspediciju neatidumas,derini atstumus,kalba viena,duoda muitine,aptari prastovas,atvaziuoji i vieta,pasirodo iskrovimas uz 300km,nes cia mat ner kur iskraut.Kai pradedi reikalaut pinigu uz papildomus km,aiskina kad suma sutarta,sutartis pasirasyta.Suka viska,kad nemoket prastovu.O apie kroviniu kiekiu ir svoriu neatitikimus isvis nekalbu.Ir kokia tu gali sistema isivest? Cia turi rusu muitininka su puslitriu salia pasisodint,kad prognozes pagal nuotaika numatytu.Visus vezejus su naujais darbo metais!Sekmes isbrendant is krizes,jug tik transportas gali isvest lietuva,kitos sritys merdi,kol valdzia tik savo kisenes teziuri, ir bandanti atsigauti versla vel baigia prismaukt.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.