Verslo migracija Kinijoje (PAPILDYTA)

10846

Naujas regionas – naujos transporto organizatorių lenktynės, kuriant efektyvias intermodalines logistikos grandines. Atrodo, atokus Azijos kraštas, tačiau dėl ateities verslų jau dabar priverčia paplušėti ne tik transporto specialistus, bet ir aukščiausio rango valstybių vadovus.

 

Kinijos valdžia dėl įvairių priežasčių skatina gamybos pajėgumų plėtrą vakariniuose, kiek atokiau nuo jūrų esančiuose, šalies regionuose. Didžiausi pasaulio elektronikos gamintojai nestovi vietoje ir pajėgas perkelinėja „Go West” politikos kryptimi. Jau dabar skaičiuojama, jog už kelių metų vienas iš penkių kompiuterių bus pagamintas būtent Chongqing bei Chengdu miestų apylinkėse.

 

Transporto pasauliui tai – naujas uždavinys ir veiklos kryptis. Kinijos uostai bei laivininkystės kompanijos ieško galimybių gerinti transporto jungtis su šiuo regionu, kad konteineriai vidaus vandenimis ar žeme optimaliai pasiektų rytinius konsolidacijos centrus.

 

Krovinius gabenančios avialinijos atidarinėja naujus maršrutus iš netoliese esančių oro uostų. Europos bei vidurio Azijos valstybės įžvelgia vis daugiau perspektyvų tiesioginiams tarpžemyniniams krovinių pervežimams geležinkeliais.

 

Svarbiausiu veiksniu vis dėlto išlieka gabenimo kaina ir šiuo metu geležinkelis neįstengtų konkuruoti su jūros transportu, tačiau ryškūs pokyčiai tolimuose kraštuose gali paveikti ir Lietuvos transportininkus.

 

Ne paslaptis, kad daugelis Baltijos logistikos įmonių laikosi iš tranzitinių krovinių, kurie konteineriais atplukdomi iki Europos uostų, o toliau juda į NVS valstybes.

 

Tiesiog ateityje dalis tokių srautų gali dingti. Rusija ne tik nukreipinėja krovinių srautus per savo uostus, bet ir skatina geležinkelių infrastruktūros bei terminalų prie Kinijos sienos plėtrą.

 

Į tokius rinkos geopolitinius pokyčius suskubta reguoti aukščiausiu lygiu ir Lietuvoje. Buvo vykdomi vizitai ir tariamasi, kaip efektyviau pervežti krovinius iš šio Kinijos krašto bei per tranzitines valstybes. To pasiekimas – per daugelį spaudos kanalų nuaidėjęs, atrodo, alternatyvų neturintis geležinkelio projektas „Saulė”.

 

Po traukinio linijos atidarymo rinkoje įvyko įdomus dalykas. Importuotojai domėjosi, kokios pervežimo kainos, koks tikslus grafikas, ar dabar galėsime parsivežti konteinerius iš Rytų per keletą savaičių?

 

Ekspeditoriai niekaip nerado informacijos, kur būtų galima užsakinėti pervežimus ir gauti daugiau žinių. Pradėjo sklisti kalbos, kad tai nereguliarus maršrutas ir  neaišku, kiek iš šio projekto naudos turės kiti transporto subjektai bei kada važiuos kitas traukinys.

 

„Susidomėjimas šiuo traukiniu yra tik dėl susidomėjimo, juk jis labai liaupsinamas. Rinkoje niekas nesupranta, iš kur ir į kur važiuoja tas traukinys ir kokį krovinuką veža. Taigi tuoj dings tas susidomėjimas, nes nieko konkretaus „Saulė” nesiūlo”, – teigia DHL Jūrų ir oro transporto skyriaus vadovas Evaldas Žvirblis. 

 

Iš tiesų, šaudyklinio konteinerinio traukinio „Saulė“ projektą šiuo metu būtų galima vertinti kaip bandymą judėti novatoriška kryptimi. Po 3-5 metų dabartinė krovinių pervežimo sistema keisis. Todėl Lietuvos, ar kitų kaimyninių bei dėl tranzito srautų konkuruojančių valstybių, logistikos sektoriai ateityje vis labiau turėtų priklausyti nuo to, kaip toliau pavyks įgyvendinti panašius projektus.

 

E. Žvirblis teigia, kad tokio tipo projektas gera įdėja, tačiau būtinas bendradarbiavimo skatinimas su kaimynais: „Projektas geras, tačiau jis turi būti „atviras”, t.y. prieinamas klientams, ekspeditoriams, o ne vienos kompanijos nuosavybė. Taip pat svarbu pritraukti Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ekspeditorių, o to, kaip suprantu, niekas kol kas nedaro”. 

 

Galima iš karto sugriauti kelis mitus. Pirma, pervežimai traukiniais bent jau artimiausioje ateityje neatstos konteinerių gebenimų jūra. Antra, tokia iniciatyva nėra pirmoji ir pervežimai traukiniais iš Kinijos geležinkeliais jau gana sena tema – didžiosios Europos geležinkelių bei ekspeditorių kompanijos taip dirba jau ilgokai. Čia kaip ir visur, svarbiausia, kas pasiūlo pigiausias ir kokybiškiausias pervežimo paslaugas, aišku, už geriausią kainą.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

???????????????

Tyrimas – kokį sunkvežimį pasirinkti?

IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.

2024-11-11 81
0
Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta trečio ketvirčio vertinimais iš IRU)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-11-07 1,757
0
blog_driver_shortage

TTLA siūlo patvirtinti maksimalią užsieniečių įdarbinimo kvotą

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.

2024-11-06 39
0
Reifen

Kaip tinkamai saugoti ir prižiūrėti padangas?

Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.

2024-10-23 55
0
???????????????

Lietuvos vežėjų dar laukia iššūkiai, bet pavasaris atneš geresnių žinių

„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.

2024-10-16 125
0