Vaistų logistikos dirvonai dar neišarti
Vaistų logistika Lietuvoje – tai niša, kurioje verslininkams dar yra erdvės augti. Pastaraisias metais rinką sudrebino galinga UAB „Entafarma“ invazija į šalies logistikos sektorių – į vaistų sandėlį ir logistikos centrą prie Vilniaus investuota apie 12 mln. Lt. Vaistus gabenantys vežėjai pastebi, kad transportavimo kainos nuo metų pradžios šiek tiek pakilo, tačiau ne tiek, kad galima būtų džiaugsmingai sušukti – vaistų gabenimo verslas patiria aukso amžių. Reikalavimai farmacijos kompanijoms bei jų produkciją gabenantiems vežėjams kyla, todėl tie, kurie pasiryžo išlikti šiame itin daug atsakomybės reikalaujančiame versle, siekia kasdien tobulėti.
UAB „Entafarma” vykdomasis direktorius Mindaugas Malinauskas patvirtina, kad reikalavimai farmacijos kompanijoms vis kyla, todėl Baltijos šalyse reikėjo didelio ir inovatyvaus logistiko terminalo, kuriame būtų sukoncentruota daug vaistų logistikos grandinėje svarbių paslaugų. „Mūsų tikslas buvo vaistų gamintojams pasiūlyti logistikos paslaugas, sukoncentruotas vienose „rankose“. Juk vaistų logistika – tai ne tik sandėliavimas ar prekių išdavimas ar priėmimas, bet ir kiti svarbūs dalykai, tokie kaip: importas iš trečiųjų šalių, farmacijos prekių muitinės sandėliai, antrinės pakuotės perpakavimas“, – logistikos centro išskirtinumą Baltijos šalyse dėsto M. Malinauskas.
Anot jo, vaistams keliamus aukštus reikalavimus ne visada gali užtikrinti ne vaistams sandėliuoti pritaikyti terminalai. „Turime daug vietos ne tik įprastos kambario temperatūros prekėms saugoti, bet ir tokios erdvės, kuri reikalinga specialaus temperatūros režimo (+2 °C – +8 °C) ar narkotiniams ir psichotropiniams vaistams saugoti“, -kalba M. Malinauskas.
„Entafarma“ sandėlis užima per 7 tūkst. kv. m plotą. Taigi jame telpa apie 10 tūkst. palečių. Anot logistikos ekspertų, toks logistikos centras Baltijos regionui yra optimalus variantas, nes apie pusę Baltijos šalių vaistų rinkos sukuriama Lietuvoje. „Srautai dideli. Į Latviją ar Estiją vaistus pristatome labai operatyviai: suruošus siuntą – per vieną darbo dieną“, – kalba M. Malinauskas.
Termografas nemeluoja?
Vaistus gabenančių įmonių savininkai akcentuoja, kad pagrindiniai sunkumai dirbant šiame versle – griežtas temperatūros režimo laikymasis. „Privalome užtikrinti temperatūrų skirtumų nebuvimą. Jei klientas reikalauja, kad vaistai būtų vežami, pavyzdžiui, +5 laipsnių temperatūroje, tai leidžiamas ne didesnis kaip dviejų laipsnių nukrypimas. Užtikrinti vaistų gabenimą tam tikroje temperatūroje nėra sudėtinga, kur kas problematiškiau – įrodyti, kad taip tikrai buvo padaryta“, – dėsto vaistus iš Lietuvos terminalų į Vakarų Europą gabenančios UAB „Luktransa“ vadovas Mindaugas Lukauskas.
Vežėjas, paklaustas, kaip įrodo klientams, kad jų pageidavimus įvykdė, sako, jog dažniausiai gabentojai vadovaujasi termografais, tačiau jų parodymus nesunkiai galima suklastoti. „Mes į savo klientų krovinius įdedame „šnipus“. Jų duomenų taip lengvai nesuklastosi kaip termografų“, – dėsto M. Lukauskas.
Verslininkas primena, kad temperatūros režimo laikymasis gabenant vaistus labai svarbus, nes kai kurie vaistai, temperatūrai susvyravus 5 laipsniais nuo leistinos ribos, keičia savo fizines savybes. Pavyzdžiui, taip yra su insulinu.
Ar preziziškai bus laikomasi temperatūros režimo daugiausiai priklauso ne nuo žmogiškojo faktoriaus, bet nuo šaldymo agregato techninės būklės. Nauja šaldytuvinė puspriekabė, tinkanti vaistams transportuoti, šiuo metu rinkoje kainuoja apie 80 tūkst. EUR.
UAB „Sanara“, gabenančios kvėpavimo aparatus iš Lietuvos į Europos valstybes, direktorius Gintaras Švenčionis priduria, kad lengviau toms bendrovėms, kurios gabena medicinos įrangą – mat tokiu atveju nereikia laikytis temperatūros režimo. „Svarbu, kad vilkikas būtų techniškai tvarkingas, vidus švarus. Konkurencija rinkoje didelė, tačiau gerai tai, kad šiemet apie 10 proc. padidėjo įkainiai, jei lygintume su praėjusiais metais“, – rinkos tendencijas apžvelgia G. Švenčionis.
Vaistus gabena nelegaliai
Lietuvos muitinė vaistus sulaiko trimis atvejais: kai įtariama, kad vaistai pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių savininko teises; kai į vaistų sudėtį įeina į tarptautinės konvencijos CITES priedus įtrauktų augalų, gyvūnų dalys; kai gabenami didesni vaistų kiekiai negu reglamentuota Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Muitinė, įtardama, kad vaistai pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių savininko teises, gali jas sulaikyti muitinės iniciatyva (ex-officio) arba pagal galiojantį teisių subjekto prašymą.
Didžioji dalis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų sulaikytų vaistų, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių savininko teises, buvo užsakyti internetu ir siunčiami į Lietuvą smulkiomis pašto siuntomis iš Indijos. Dažniausiai sulaikomi klastojami vaistai yra „Viagra“ ir „Cialis“.
2010 m. buvo 52 atvejai (sulaikytos 9392 tabletės), kai prekinių ženklų atstovai patvirtino, kad tabletės buvo pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių savininko teises. Sulaikytų tablečių kiekis, gavus prekių ženklų atstovų patvirtinimus, kad vaistai klastoti, buvo sunaikintas supaprastinta tvarka.
2011 m. sausio–birželio mėn. iš viso buvo sulaikyta 486 vnt. tablečių, galimai pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises (6 sulaikymo atvejai). Sunaikinta 352 vnt. tablečių.
Nykstančių laukinių augalų arba gyvūnų dalys dažniausiai aptinkamos į Lietuvą smulkiomis pašto siuntomis siunčiamų lieknėjimo preparatų sudėtyje.
Dažniausiai pasienio postuose sulaikomi vaistai – „Validol“, „Karvalol“, gabenami ir Rusijos, Baltarusijos.
3 PL paslaugos
Lietuvoje vis svarčiau populiarėja 3 PL paslaugos. Tai – vadinamosios kompleksinės logistikos paslaugos, apimančios prekių priėmimą, jų sandėliavimą ir skirstymą, transportavimą, sąskaitų išrašymą, su prekių judėjimu susijusios informacijos valdymą ir pan. „Sandėliavimo kainą apskaičiuojame remdamiesi ABC principu (angl. Activity based Costing). Klientas moka už vienos paletės vietą, priėmimą, surinkimą išvežimui. Mūsų sandėlis labai aukštas, taigi paletes galime krauti šešiomis eilėmis“, – pasakoja M. Malinauskas.
Logistikos specialistai skaičiuoja, kad klientas, naudodamasis 3 PL paslaugomis, gerokai sutaupo. Pavyzdžiui, gamintojas parduoda sezoninius vaistus nuo peršalimo. Tarkime, žiemą jis turi sandėliuoti apie 400 palečių, o vasarą 100. Jei turėtų savo sandėlį, prekių kiekių svyravimas būtų nenaudingas – juk net ir sumažėjus kiekiams ne sezono metu, reiktų nuomoti tą patį sandėlio plotą, samdyti tą patį personalą. Jei naudojamasi logistikos paslaugomis, nebėra galvos skausmo dėl kiekių – tampa nesvarbu, ar jie didesni, ar mažesni. Belieka užsiimti tiesioginiu verslu.
Dar vienas aspektas – nesandėliuojant vaistų, padidėjus jų poreikiui, tenka skubiai užsakyti iš gamintojų. Jei kiekiai nėra dideli – logistikos procesas tampa labai brangus. „Vis dar yra gamintojų, dirbančių pagal seną modelį – kai vaistai pristatomi tiesiai iš gamyklų, bet vis dažniau ir Baltijos šalyse, kaip ir visoje Europoje, naudojamasi 3 PL paslaugomis“, – apibendrina M. Malinauskas.
Tikėtina, kad „Entafarma“ gali tapti uostu į Rytų šalis. „Turime klientą – stambią tarptautinę kompaniją – kuri sandėliuoja vaistus pas mus ir po to gabena į Baltarusiją, Kazachstaną, Gruziją, Armėniją, Moldovą, Mongoliją, Azerbaidžaną“, – logistikos kelius brėžia M. Malinauskas.
Preciziškai optimizuoti darbo procesai vaistų sandėliuose klientams leidžia sutaupyti ir atsidėti tiesioginiam darbui. Nors Lietuvoje nemažai stambių vaistų tiekėjų turi savo sandėlių, vis dėlto panašu, kad situacija rinkoje jau greitu laiku gali pasikeisti – dideli logistikos centrai, kuriuose įdiegta gausybė inovatyvių technologijų, gali nukonkuruoti mažuosius.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.