Tolimųjų reisų vairuotojai patenka į Lietuvos paklausiausių darbuotojų sąrašą, tačiau patys teigia, kad yra priversti sėdėti be darbo, nes įmonės nenori jų priimti. Kiti tvirtina, kad tiesiog nenori dirbti tokiomis sąlygomis, kurios yra siūlomos šiuo metu. Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko Ramūno Narbuto teigimu, „ieškančių darbo vairuotojų yra daug, bet nėra daug vergų“.
Anot jo, tolimųjų reisų vairuotojo darbas visada buvo sunkus, o krizės metu tapo dar ir mažai apmokamas. „Žmogus, trečią savaitę dirbdamas Europoje, negaudamas atostogų ir galimybės pailsėti, važiuoja už sutartinį dalyką – taip vadinamą kilometrą. Šiuo metu už vieną kilometrą darbdaviai moka nuo 19 iki 30 centų“, – sako R. Narbutas. Taipogi egzistuoja teisinė galimybė iki 50 proc. mažinti dienpinigius, kas pašnekovo manymu yra nesąžininga darbuotojų atžvilgiu.
AETR konvencija draudžia mokėti atlygį, priklausantį nuo nuvažiuoto atstumo, bet numato išlygas.
AETR konvencija 11 str. 3 d.: „Draudžiama mokėti samdomiems vairuotojams atlyginimus, netgi kaip premijas ar priedus prie algos, priklausančius nuo nuvažiuoto atstumo ir (arba) nuvežto krovinių kiekio, išskyrus atvejus, kai dėl tokio atlyginimo nekyla pavojaus eismo saugumui.“Įsidarbinimo galimybės – mažos
„Didžioji dalis vairuotojų Lietuvoje dirba už 1041 Lt „ant popieriaus“. Apmokėjimo sistemos yra įvairios. Darbdaviai labiausiai piktnaudžiauja dienpinigiais, kadangi sumokėjus 1041 Lt, visa kita dalis – dienpinigiai – yra neapmokestinami, o jų išmokėjimo tvarka nereglamentuojama“, – apie atsiskaitymą su vairuotojais pasakoja R. Narbutas. Jis sako, kad oficiali atlyginimo dalis visada buvo tokia pati, tačiau klestėjimo metu dienpinigiai sudarydavo kitą, didesniąją atlyginimo dalį. Esant dabartinėm sąlygom, vairuotojai uždirba gerokai mažiau, dažnai su jais vėluojama atsiskaityti.
Vairuotojas Rimantas Zabarauskas teigia, kad būtent profesinės sąjungos sukūrimas įmonėje nulėmė jo atleidimą iš darbo. Anot jo, kvalifikuoti ir didelę patirtį turintys darbuotojai nenori taikytis su prastomis darbo ir atsiskaitymo sąlygomis, todėl gerų vairuotojų gali trūkti. „Darbdaviai sako, kad jiems trūksta vairuotojų. Tai jų ir trūks, jeigu darbdaviai nekreips į juos dėmesio“, – piktinosi R. Zabarauskas. Vyras pasakoja, kad prieš 2 mėnesius išsiuntė savo CV į įmonę, kuri skelbiasi nerandanti vairuotojų, tačiau jam buvo atsakyta, kad jo gyvenimo aprašymas darbdavių nedomina.
„Paskambinau tiesiogiai – sakė, kad perskambins, nes dar renkasi žmones. Tai kam tada skelbiasi, kad jiems labai reikia vairuotojų, jei iš tikrųjų nereikia?“, – sako taip ir nesulaukęs skambučio R. Zabarauskas. Tuo tarpu darbdaviai teigia, kad tinkamų vairuotojų paieškos nėra lengvas dalykas, nors jie ir išnaudoja skirtingus kanalus, tame tarpe ir Darbo biržos galimybes. Tačiau R. Zabarauskas skeptiškai kalba apie Darbo biržos organizuojamas darbo muges – potencialių darbuotojų ir darbdavių susitikimus. „Mes vertiname, kad tai yra gryna vergų prekyba. Ateina bedarbis vairuotojas „su stažu“ ir darbdaviai, kurie siūlo kainas už tą vergą. Išeina, kad nuo žmogaus niekas nepriklauso“, – sako vyras.
Darbdaviai laukia užsieniečių
Patyręs vairuotojas Vidas Stankevičius turi kitokią nuomonę apie darbdavių bendradarbiavimą su Darbo birža. Jo manymu, skelbdamos apie vairuotojų trūkumą, įmonės siekia įdarbinti užsieniečius. „Darbdaviai eina į Darbo biržą tam, kad parodytų, jog Lietuvoje trūksta vairuotojų. Jie nori, kad būtų leista į mūsų rinką ateiti baltarusiams, rusams ir t.t. O juk pinigai už reisus tokiu atveju lieka ne Lietuvoje, jie iškeliauja į kitas šalis. Baltarusiams ir rusams užtenka tiek, kiek jie gauna, nes pas juos visai kitoks pragyvenimo lygis“, – sako V. Stankevičius. Anot jo, kai įmonėms bus leista laisvai samdytis užsieniečius, jie patrauks į Lietuvą, nes lietuvių vairuotojų netenkinantis uždarbis šiems žmonėms yra priimtinas.
Vairuotojų profsąjungos pirmininkas taip pat pripažįsta, kad užsieniečiai darbdaviams apsimoka labiau, nes jie dirba dar prastesnėmis sąlygomis, nei lietuviai. „Iš jų reikalaujama palikti 3000 litų užstatą, nors įstatymai to ir neleidžia. Už kiekvieną mašinos įbrėžimą ir panašiai – atskaitoma“, – pasakojo R. Narbutas. Anot jo, nors darbdaviai teigia ieškantys patyrusių ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kai kurie jų reikalavimai stebina. „Keista, kai randame reikalavimus vairuotojui mokėti ukrainiečių kalbą. Taigi visi Ukrainoje jau moka rusų kalbą ir to užtenka. Arba sugalvoja, kad reikia mokėti gruzinų kalbą. Užsieniečius samdyti yra paprasčiau, nes atkrenta vizų išlaidos. Jie jau jas turi ir gali ten važiuot“, – apie tokių darbuotojų naudą pasakojo pirmininkas.
R. Zabarauskas taip pat mano, kad įmonės tik skelbiasi ieškančios kvalifikuotų darbuotojų, o iš tiesų šiuo metu linkusios samdyti jaunus vairuotojus be patirties: „Ateina į įmonę jaunas vairuotojas, išvažiuoja į vadinamą „kadenciją“. Trys mėnesius ten atbūna, o grįžusiam pasakoma, kad jam už ką nors bus atskaityti pinigai. Jis išeina iš darbo ir ieško kito, tokiu būdu įgaudamas patirties. Darbdaviui, kuris taip daro, tai yra labai naudinga ir dėl bandomojo laikotarpio: už vairuotoją nereikia mokėti mokesčių, nors darbą jis atlieka lygiai tokį patį“, – sakė jis.
Kitokia užsienio patirtis
R. Narbutas sako, kad Lietuvos vairuotojų profsąjunga bendradarbiauja su užsienio šalių profsąjungomis ir mato kitokią situaciją tose šalyse. „Vakarų šalyje krizės metu įkainis už kilometrą ar atliktą darbą net šiek tiek padidėjo, nes sumažėjo darbų apimtis. Tam, kad žmonės nenukentėtų, jiems mokama panašiai, nors jie dirba mažiau. Tuo tarpu mūsiškiams atlyginimus sumažino iki minimaliausio lygio. Jeigu kažkuri įmonė siūlo daugiau nei 1041 Lt, tai tikrai randa darbuotojų“, – sakė jis.
Vidas Stankevičius sako bendraujantis su Vakarų Europos vairuotojais ir žino, kad jų situacija yra kur kas geresnė: „Europoje praktiškai visur yra valandinis darbo apmokėjimas – fiksuojama darbo pradžia ir pabaiga, išvedama suma ir paskaičiuojamas atlyginimas. Taip yra Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje…O pas mus minimumas arba tarifas už kilometrą. Kalbėjau su Italijos vairuotojais – jie neįsivaizduoja, kaip atlyginimas gali kristi 50 proc. Jie sako, kad streikuotų“.
Anot Vairuotojų profsąjungos pirmininko, vairuotojų trūkumo problemą galima būtų išsispręsti pagerinus apmokėjimo sąlygas. Šiuo metu atsitinka ir taip, kad vairuotojai savo pinigus atgauna tik po kreipimosi į Darbo inspekciją. „Yra daugybė nutikimų, kai vairuotojai yra apgaunami, jiems neišmokama tai, kas žadėta. Tuomet kreipiamasi į Darbo inspekciją, ji daro patikrinimą ir pinigai būna atgaunami. Žinoma, jeigu įmonė nespėja paskelbti bankroto“, – teigė R. Narbutas.
Akivaizdu, kad besikeičiant rinkos sąlygoms, esant ekonominei krizei, o kartais ir dėl tiesioginio darbdavių piktnaudžiavimo padėtimi, ne visose įmonėse vairuotojams sukuriamos palankios sąlygos. Tuo tarpu darbdaviai teigia ir tokiais laikais ieškantys kvalifikuotų ir atsakingų vairuotojų.
Analitika
IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.
2024-11-11 81
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-11-07 1,757
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
2024-11-06 39
Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.
2024-10-23 55
„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
2024-10-16 125
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.