Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos – kiek naudos iš to gaus vežėjas?
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos. Profesinis mokymas vyks pagal mokymo kuponus, kuriuos išduos Lietuvos darbo birža. Bus sudaroma trišalė profesinio mokymo sutartis tarp darbo biržos, darbdavio ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą darbuotojo. Darbdavys įsipareigos įdarbinti žmogų į numatytą darbo vietą ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o bedarbis ar įspėtas apie atleidimą darbuotojas – dirbti numatytoje darbo vietoje ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Ši tvarka daugeliui vežėjų vis dar yra neaiški, o kai kurie jau dabar abejoja jos būsima nauda – neva vėl bus mokomi asmenys, kurie nesugebės dirbti praktinio darbo transporto įmonėse.
LR Užimtumo rėmimo įstatymo 8, 23 ir 28 straipsnių pakeitimai dėl bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų profesinio mokymo pagal mokymo kuponus jau įsigaliojo, tačiau kol kas niekas – nei darbo birža, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei potencialūs darbdaviai nežino, ar ši sistema bus efektyvi.
Ji turėtų veikti taip: tarp bedarbio, darbo biržos ir darbdavio bus pasirašoma trišalė sutartis, o bedarbis, kuriam bus organizuojamas profesinis mokymas, pats galės pasirinkti, kur bus mokomas. Kursus visai ar iš dalies apmokės darbo birža pagal tam tikrą kuponą – „vaučerį”.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbdavys, tokiu būdu įdarbinęs žmogų, įsipareigotų išlaikyti jo darbo vietą ne trumpiau nei vienerius metus, o bedarbis – joje dirbti ne trumpiau nei pusę metų.
Parengs darbuotojus pagal poreikį?
Valstybinės institucijos įsitikinusios, kad „vaučerinė“ sistema skatins žmones mokytis, turint konkretų tikslą – įsidarbinti, o darbdavius – parengti darbuotojus pagal savo poreikius.
Tuo jau dabar abejoja kai kurie darbdaviai. „Ši sistema, tikėtina, bus nelabai efektyvi. Mat darbuotojo įsipareigojimas dirbti įmonėje tik pusę metų – pinigų švaistymas. Turėtų būti numatytas kur kas ilgesnis darbuotojo darbo įmonėje terminas – kokie treji metai“, – svarsto UAB „Simatra“ vadybininkas Sigitas Žilius.
Verslininkas suabejoja ir potencialius darbuotojus rengsiančių institucijų kompetencija: „Ar jos žino realius, pavyzdžiui, logistikos bendrovių poreikius? Apskritai rengiant šią „vaučerinę“ sistemą reikėjo daugiau konsultuotis su darbdaviais. Man regis, kad dalis pinigų įgyvendinant šią sistemą turėtų likti vežėjų įmonėse, juk jie geriausiai galėtų apmokyti darbuotoją“.
Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitime numatyta, kad bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, per visą mokymosi laikotarpį, kartą per mėnesį, mokama stipendija (0,7 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio už lankytas valandas). Taip pat jei mokymas vyksta ne gyvenamojoje vietoje apmokamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, kompensuojamos privalomojo sveikatos tikrinimo išlaidos.
Kas mokys?
Profesinio mokymo teikėju galėtų būti ne tik profesinio mokymo įstaiga, bet ir darbdavys, kuris nori įdarbinti bedarbį, prieš tai patobulinęs jo kvalifikaciją, taip pat kitas darbdavys (pvz., panašaus profilio ir turintis galimybę mokyti žmones). Profesinio mokymo teikėjas įstatymų nustatyta tvarka turi turėti teisę rengti ir vykdyti profesinio mokymo programas.
Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Profesinio mokymo įstatymą profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas gali tik gavęs Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją, o profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti. Reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms ir jų vykdymui gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai nereiškia, kad nesant konkretaus būsimo darbdavio, bedarbis neturi šansų dalyvauti mokymo programose. Mokymas taip pat bus organizuojamas ir tiems bedarbiams, kurie yra pasirašę sutartį su teritorine darbo birža ir įsipareigoję baigę mokymus pradėti savarankišką veiklą, kuria versis ne trumpiau nei pusę metų. Trečiuoju atveju profesinį mokymą siūloma organizuoti pagal Lietuvos darbo biržos atliktas darbo rinkos prognozes, kuriose ji nustatytų, kad darbo rinkoje atsiras naujų darbo vietų ir šių darbo vietų neužpildys švietimo įstaigų planuojami parengti specialistai.
Kursus visai ar iš dalies apmokės darbo birža pagal tam tikrą kuponą („vaučerį“).
Sistemos trūkumai
Pagrindiniai trūkumai, kuriuos įvardija darbdaviai – tai, kad mokomas asmuo neturės statuso darbuotojas-mokinys. Kalbinti vežėjai pabrėžia, kad tokiam darbuotojui darbdavys negalės patikėti transporto priemonės, dokumentų ir kt. Anot skeptiškai nusiteikusių transporto srities atstovų, toks mokymas prilygsta rodymui kaip dirbti pro langą.
Ar potencialūs darbuotojas sugebės susidoroti su jiems patikėtomis užduotimis, irgi dar nebėra neaišku – bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas per 15 dienų nuo mokymo kupono išdavimo datos turi surasti profesinio mokymo teikėją ir grąžinti darbo biržai užpildytą II mokymo kupono dalį.
Mokymo sutartis tarp mokymo kupono gavėjo ir profesinio mokymo teikėjo turi būti pasirašyta ir mokymas prasidėti ne vėliau kaip per 30 dienų, nuo II mokymo kupono dalies užpildymo.
Mokymo kupono vertė lygi profesinio mokymo teikėjų pateiktose Pažymose nurodytai pasirinktos mokymo programos kainai ir negali viršyti Užimtumo rėmimo įstatyme nustatytų dydžių (kvalifikacijai įgyti – negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, o kvalifikacijos tobulinimui – 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių). Tokiu atveju, kada mokymo programos kaina viršija mokymo kupono vertę, skirtumą sumoka asmuo arba darbdavys.
Kol kas belieka laukti pirmųjų rezultatų ir tikėtis, kad tokia sistema ne taps dar vienu biurokratijos įrankiu, iš kurio naudos logistikos sektoriaus atstovams bus mažai.
Komentarai
Nesu visai kvailas, bet nieko nesupratau. Kažkokia "abrakadabra". Kam tos sistemos išvis reikia? Kas neleidžia darbo biržai ir taip apmokyti žmonių neįdiegiant kažkokios nesąmonės su talonėliais? Neturi ką veikti valstybės sektorius, ne kitaip...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.