Prieš keletą metų buvo sunku patikėti, jog į Klaipėdos uostą galės įplaukti didieji „Panamax“ tipo laivai. Šiais metais jau priimtas ne vienas toks milžinas. Tačiau ne visi jie gali būti pilnai pakrauti. Jei uosto gilinimo darbai nejudės į priekį, daugumą krovinių gali pereiti į gilesnius kaimynų uostus.
Gylis stabdo
Laivų didėjimo tendencija jaučiama visame pasaulyje, todėl nuo uosto gylio ir galimybių priimti didesnius laivus tiesiogiai priklauso uosto konkurencingumas.
Daugelis Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, net Estijos uostų turi natūraliai suformuotus gylius. Tačiau uostai, įsikūrę upių intakuose, susiduria su dugno valymo ir gilinimo problema. Tai Klaipėdos, Venspilio, Kaliningrado uostai, net didžiulis Hamburgo uostas.
Rusijos jūrų ir upių transporto federalinės agentūros vadovas Aleksandras Davydenko, „Klaipėdos“ dienraščio priedui „Jūra“ pripažįsta, kad Kaliningrado uostui su kaimyniniais uostais sunku konkuruoti dėl per mažų gylių, kurie neleidžia priimti didesnių laivų. Nuo Baltijos jūros iki Kaliningrado uosto veda siauras 50 km ilgio laivybos kanalas, kurio gylis apie 11 metrų. Anot Rusijos transporto ministerijos pranešimų, Kaliningrade planuojama statyti giliavandenį uostą, kuris išspręstų sudėtingos laivybos klausimus.
Lietuvoje taip pat svarstomos giliavandenio uosto statybos galimybės, tačiau žinant tokių didelių objektų projektų eigą, galima manyti, jog dar dešimtį metų bus tik diskutuojama ir atliekamos įvairios galimybių studijos. Tuo tarpu gylio Klaipėdos uostui reikia jau dabar.
Atsisako laivų
Klaipėdos uostas įkurtas Kuršių mariose, todėl jo akvatorija nuolat užnešama dumblu. Praeitais metais dėl ginčų bei peripetijų su uosto gilinimo darbus atliekančia įmone „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto dugno valymo ir gilinimo darbai buvo visai sustoję, šiais metais atliekami tik uosto dugno valymo darbai.
Sunku suskaičiuoti, kiek per tą laiką, kai uostas buvo negilinamas, laivybos kanalas neplatinamas, patirta nuostolių. Praeitais metais dėl per siauro apsisukimo atsisakyta priimti vieną iš didžiausių konteinerinių laivų „MSC Sandra“. Šiam 273 m ilgio ir 32 m pločio laivui apsukti reikia 320 m pločio rato. Jis ties „Klaipėdos Smelte“ yra apie 50 m siauresnis. Toks laivas būtų sumokėjęs iki 100 tūkst. Lt. uosto rinkliavų.
Klaipėdos UAB „Krovinių terminalo“ generalinis direktorius Audrius Darinskas tvirtino, jog dėl per mažo gylio 1/5 laivų iš Klaipėdos plaukia pilnai pasikrauti į Venspilį. „Per mūsų terminalo darbo laiką tokių laivų išplaukė apie 70. Nuostolius patiria klientai, kurie, be abejo, skaičiuoja, todėl galiausiai jie gali apsispręsti krauti kitur. Kad ir kokias kokybiškas paslaugas pasiūlytume, viską sprendžia pinigai“, – nerimavo A.Darinskas.
Prarado milijonus tonų
Šių metų pradžioje Klaipėdos uoste buvo pakrautas rekordinis kiekis trąšų. Laivas „Aghios Makarios“ išplukdė 77,8 tūkst. tonų Kinijos rinkai skirtų baltarusiškų trąšų. Tačiau jei uosto kanalo gylis būtų leidęs, pilnai pakrautas „Aghios Makarios“ galėtų plukdyti 88 tūkst. tonų trąšų. Baltarusiškas trąšas kraunančios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO technikos direktorius Juozas Benetis tvirtino, jog dėl nepabaigto uosto išorės ir prieigos kanalo gilinimo, jie prarado apie milijoną tonų krovinių.
„Mes negalėjome pilnai pakrauti didžiųjų laivų. Kovą tarp Klaipėdos ir Venspilio uostų dėl baltarusiškų trašų laimėjo kaimynai. Iš Klaipėdos į Venspilį išėjo apie 1,2 mln. tonų trašų. Galime įsivaizduoti, kokių lėšų neteko ir uostas, ir mes, kaip krovos kompanija, ir „Lietuvos geležinkeliai“, – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priekaištavo KLASCO atstovas.
Pasak J.Benečio, reikia dėti visas pastangas, kad bent kitą sezoną atsikovotume rinką.
„Reikia kuo operatyviau baigti Klaipėdos uosto įplaukos kanalo valymo darbus, kad leistina laivų grimzlė galėtų siekti 13-13,2 m“, – tikino J. Benetis. Šiuo metu šiaurinėje uosto dalyje grimzlė siekia 12,5 m, kitur tik 10-11 m.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas mano, jog Klaipėda prarado dalį baltarusiškų trąšų krovinio ne dėl per mažo gylio. „Kartu sėdėjome su „Belaruskalij“ vadovu Valerijumi Kirilenko ir jis sakė, jog jie eksportuos 5 mln. tonų trąšų: iš jų 3,6 mln. tonų per Klaipėdą, o kitus per Nikolajevą ir Venspilį. Tai buvo pagal jų planus“, – gynėsi uosto vadovas.
E. Gentvilas mestelėjo ir dar vieną akmenį į uosto bendrovių daržą: „Kodėl tik uosto direkcija kalta, kad, anot jų, laivai išplaukia į Venspilį? Pavyzdžiui, o ką rodo faktas, kad Venspilyje laivai pakraunami dvigubai greičiau? Krovimo technika – uosto bendrovių reikalas.“
Gilins tik kitąmet
Norint įvesti didesnius laivus, reikia išgilinti laivybos kanalą, laivų apsisukimo vietas.
Laivybos kanalą ketinama gilinti iki 14,5 m. Tuomet uostas galėtų priimti 13 m grimzlės laivus. Tačiau gilinimo ir platinimo darbų konkursas bus paskelbtas tik 2011 metų vasarį. Įvertinus viešųjų konkursų terminus ir tikintis, jog konkursas nebus apskųstas, kaip dažnai pasitaiko, realūs laivybos kanalo gilinimo darbai prasidės kitų metų antroje pusėje. Tai reiškia, kad dar bent dvejus metus uostas turės atsisakyti didžiųjų laivų.
Be uosto gilinimo darbų, kasmet akvatorijoje turi būti valomos sąnašos.
Pasak Klaipėdos uosto direkcijos atstovų, vien kanalo priežiūrai kasmet išleidžiama 20-25 mln. Lt.
Jau ne vienerius metus diskutuojama, ar reikia Klaipėdos uosto dugno valymui turėti nuosavą žemsiurbę. Kai kurie uostai, kuriuos reikia nuolat gilinti, turi savo techniką. Klaipėdos uosto direkcijos atstovai iš pradžių pritarė tokiam sumanymui. Manoma, kad tai galėtų pagreitinti bei atpiginti darbus. Tačiau atpigus gilinimo darbams, uosto atstovų nuomonė pasikeitė. „Ne mūsų funkcija išlaikyti įgulą, prižiūrėti laivą“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.
Uosto vadovas E. Gentvilas taip pat mano, jog Uosto direkcijai pigiau samdyti kompanijas, nei turėti savo žemsiurbę. Specialaus laivo įsigijimas uostui gali kainuoti apie 40 mln. Lt. Žemsiurbės eksploatacinės išlaidos gali siekti iki 0,5 mln. Lt.
Tačiau ar tikrai įsigijus žemsiurbę Klaipėdos uosto direkcija patirs tik nuostolius? Privačios kompanijos nuostolių iš šios technikos nepatiria: sugeba išlaikyti techniką, samdyti įgulą ir dar neblogai uždirbti.
Uosto kompanijos žemsiurbės įsigijimo klausimu neturi vieningos nuomonės, tačiau visi vienareikšmiškai sutaria – krovinių jie nesugebės pritraukti, jei uostas nebus kuo skubiau gilinamas.
*** Bus tęsinys…***
Analitika
IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.
2024-11-11 81
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-11-07 1,757
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
2024-11-06 39
Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.
2024-10-23 55
„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
2024-10-16 125
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.