Turkija: patraukli valstybė, kurioje vietos vežėjų armija – milžiniška
Už bemaž pustrečio tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos esanti Turkija jau seniai nebėra ypatinga egzotika. Daugiau nei 75 milijonus gyventojų turinti šalis tapo patraukliu atostogų kraštu, o Turkijoje išauginti vaisiai bei daržovės (kaip ir ten pagamintos pramoninės prekės) jau nieko nebestebina.
Panašus turkų įvaizdis buvo ir yra Lietuvoje. Panašiai Turkija atrodė ir rusams. Iki lapkričio pabaigos, kai Turkija numušė rusų karo lėktuvą. Po šio konflikto Rusijos ir Turkijos santykiai tapo ypatingai įtempti. Ar ta sudėtinga situacija tarp dviejų didelių valstybių išeis į naudą Lietuvos transporto sektoriui?
Sukiojo pirštą ties smilkiniu
„Kai mes beveik prieš du dešimtmečius nusprendėme pradėti verslą Turkijoje, daugelis į mus žiūrėjo lyg į keistuolius. Juk dar ir sienos nebuvo atviros, ir vizų reikėjo… Kur kas paprasčiau buvo galima nuvykti ir reikiamą krovinį ar prekę atsivežti iš Vokietijos, Austrijos ar Ispanijos. Tačiau įkėlėme vieną koją į tą šalį, o dabar jau ten esame išsikovoję neblogas pozicijas“, – patirtimi dalijasi UAB „Krautoma“ direktorius Sigitas Žilius.
Jo teigimu, krovinių srautai iš Turkijos jau daugelį metų gabenami „dviejų kalniukų“ grafiku: pakilimai, t. y. didesnis krovinių kiekis būna pavasarį ir rudenį, o vasarą ir žiemą prekių iš Europoje ir Azijoje įsikūrusios šalies atvežama gerokai mažiau.
Šių metų lapkritį, beveik per patį rudeninį gabenimo piką, ir įvyko tas incidentas, po kurio Rusija ėmėsi sankcijų prieš Turkiją: „Galite įsivaizduoti, kaip viskas atrodė. Sumaišties tikrai buvo daug. Pranešimų dėl atšaukiamų krovinių iš Turkijos mūsų biure tuo metu buvo tikrai daugiau nei užsakymų kažką parvežti iš tos šalies“, – teigia įmonės vadovas.
Verslas – stabilus
„Tik porą dienų po tos lapkričio 24-osios, kai buvo numuštas Su-24, užklausų gavome mažiau. Tas štilis buvo tikrai trumpas – matyt, visi laukė, kuo konfliktinė situacija baigsis. O po to gyvenimas tęsėsi įprasta vaga. Gal todėl, kad mūsų kroviniai – ne maisto prekės, o tentinėmis puspriekabėmis gabenami pramonės gaminiai. Jiems Rusija ypatingų sankcijų neįvedė, todėl permainų nepajutome“, – CargoNews.lt teigė bendrovės „Ad Rem Transport“ vadybininkė Lina Valiukienė. „Ad Rem Transport“ turkiškus krovinius paprastai atgabena iki Vilniaus, o jau po to skirsto toliau. Nemaža dalis krovinių toliau keliauja į Rusiją ar Baltarusiją.
Jai pritarė ir UAB „Transtira“ vadybininkas Gediminas Kuodis. Ši bendrovė prekes iš Turkijos gabena įvairiu transportu – žiūrint, ko reikia užsakovui: „Iš šios šalies bene didžiausią prekių parvežame lėktuvais. Aviacijos versle irgi joks karas neprasidėjo – krovinių kiekiai stabilūs, didžioji jų dalis iš Turkijos miestų atskraidinama į Vilniaus terminalą, tačiau jei reikia iš karto pasiekti, pavyzdžiui, Minską, tokias paslaugas irgi teikiame. Gabename įvairias prekes – ir elektroniką, ir buities prekes, tie srautai nėra labai dideli, kiekai ir paslaugų kainos – stabilios, dėl susidariusios įtampos tarp Rusijos ir Turkijos mes jokių ypatingų permainų nepajutome“.
Pomidorų karas – daugiau popieriuje
Po konflikto Egipte, kai spalio pabaigoje Sinajaus pusiasalyje sudužo Rusijos lėktuvas, Turkija tapo antra šalimi, kurią bent jau iš artimiausių savo planų turėtų išbraukti Rusijos turistai.
Ar Rusijos parduotuvių lentynose nebebus turkiškų vaisių bei daržovių? „Aš nesuprantu turkiškai, tačiau mūsų partneriai šioje šalyje teigia, kad turkai santūriau nei rusai reaguoja į susidariusią situaciją. Viešoje erdvėje niekas garsiais pareiškimais ir grasinimais nesišvaisto. Jie ir toliau dirba, nes šalyje veikia tikrai daug gamyklų, klimatas palankus verstis žemės ūkiu – visas tas prekes reikia atiduoti vartotojams. Galima Turkiją pavadinti gamykla prie Europos Sąjungos – turkai tikrai daugelį žemyno šalių aprūpina būtiniausiomis prekėmis“, – pasakoja S. Žilius.
O Rusijos paskelbtos sankcijos kartais primena viešųjų ryšių akcijas. Jeigu atidžiai paskaitysime, kokius vaisius ir daržoves Rusija uždraudė įvežti iš Turkijos, sąraše rasime braškes ar žalumynus… Gruodžio mėnesį tai tikrai nėra pagrindinės prekės. O štai citrinos – kita kalba. Turkiją galima vadinti vos ne monopoliste… Būtent šioje šalyje išauginama didžioji dalis Europoje (ir Rusijoje) parduodamų citrinų. Bet jų – „sankcionuotų“ prekių sąraše nėra… Pašnekovo teigimu, Rusijos valdžios sukeltas šurmulys dažnai yra bandymas parodyti, kad kažkas mėginama daryti. Nes kai kurie sprendimai priimami „po kilimu“ – realybė yra kiek kitokia.
Įsitvirtinti – sunku
Jeigu vis dėlto Rusija iš tiesų visai uždarys savo rinką turkiškoms prekėms, tikėtina, kad turkai pradės ieškoti naujų įvairios produkcijos realizavimo krypčių. Ar Lietuvos vežėjai gali tikėtis lengvo kąsnio?
Pasak S. Žiliaus, Turkija gina savo vežėjus. O jų – labai daug. Kad būtų aiškiau, pasakysime, kad Lietuvos transporto įmonės realiai turi kiek daugiau nei 30 tūkstančių vilkikų. Lenkijoje sunkvežimių skaičius – maždaug 150 tūkstančių. O Turkijoje vien transporto veikla užsiimančių įmonių – apie 120 tūkstančių. Jeigu paskaičiuosite, jog kiekvienoje tokioje įmonėje – ne po vieną ar du sunkvežimius, skaičiai gausis milžiniški: galite įsivaizduoti, į kokios konkurencijos šalį bandote įžengti.
„Turi būti stiprus, lankstus, drąsus. Turkiją galėčiau palyginti su stikline siena – privalai taip „prilipti“ prie stiklo, kad nekristum žemyn. Nes išsilaikyti tikrai sunku“, – teigia pašnekovas.
Šalyje – daug jaunimo, kuris yra baigęs mokslus, nestokoja idėjų ir verslumo gyslelių. Žmogiškų resursų Turkijoje – tikrai daug, ir ta jaunoji karta sukuria šaliai pridėtinę vertę. Šalyje dominuoja gamyba, vadinasi, reikalingas transportas. Tačiau savus vežėjus turkai mėgina ginti, proteguoti. Be to, didelėje šalyje išvystytas ne tik automobilių transportas: vietos žmonės turbūt yra labiau įpratę ir prie vandens, ir prie oro ar geležinkelio transporto.
Į kokią rinkos dalį gali pretenduoti lietuviai? Turkijos ekonominis laikraščio „Dunya“ teigimu, vaisių ir daržovių eksportuotojai dėl Rusijos taikomų sankcijų gali patirti maždaug 150 mln. JAV dolerių nuostolių.
Turkija keletą pastarųjų metų buvo pagrindinė rusų poilsio užsienyje vieta, nors 2015-aisiais ji užleido vietą Egiptui. Bet dabar šių abiejų šalių turizmo sektorius netenka didelės dalies pajamų: skaičiuota, kad per šešis pirmuosius 2015 m. mėnesius Turkijai ir Egiptui teko 40 proc. rusiškojo išvažiuojamojo turizmo srauto, daugiau nei 2 milijonai žmonių.
Turizmo sektoriuje dirbantys lietuviai viliasi, kad dalis rusų vėl atsigręš į Lietuvos pajūrį: nebeturėdami galimybės atostogauti Turkijoje, dalis kaimyninės šalies gyventojų galbūt rinksis Lietuvos kurortus.
O Turkijos transporto ir krovinių srautai, kurie privalės vietoje Rusijos pasirinkti kitas kryptis, suteikia papildomą galimybę Lietuvos vežėjams. Svarbu – nepražiopsoti. Lengva dabar niekur nėra. Tačiau pabandyti – galima.
Vežėjai viliasi, kad šalys susitars
Į ir iš Turkijos krovinius gabenančios bendrovės „EGT LT“ direktorė Irina Stepanavičienė išreiškė viltį, jog konfliktuojančios šalys vis dėlto susitars. Nes abiejų rinkos – didelės, viena kitai šios valstybės tikrai yra svarbios. Todėl kompromisų turėtų ieškoti ir juos rasti artimiausiu metu.
EGT transportas krovinius iš Turkijos gabena ne tik į Rusiją. Nemažas jų srautas „stabteli“ Čekijoje, kur yra pagrindiniai bendrovės sandėliai. Turkiškas prekes EGT veža ne tik į Baltijos šalis, bet ir Skandinaviją, Baltarusiją. „Turkija nėra Europos Sąjungos šalis, todėl reikia pasirūpinti, kad krovinių gabenimui turėtum TIR ar atitinkamą garantą. Galiu pasakyti, kad patikros Turkijos pasienyje tikrai griežtos, pareigūnai – principingi, dokumentai turi būti užpildyti be priekaištų, tvarkingi. Tikrinamas ir krovinių svoris, ir kiekis. Gal prie to prisideda ir įtarimai, jog per Turkiją į Europos Sąjungos šalis gali mėginti patekti nelegalūs migrantai, pabėgėliai“, – darbo kasdienybe dalijasi „EGT LT“ vadovė.
Vykstantys į Turkiją vairuotojai privalo gauti Turkijos vizą – pavyzdžiui, daugkartinė įvažiavimo į šią šalį vizą 180 dienų kainuoja 20 JAV dolerių, visus formalumus jai gauti galima per 2-3 minutes užpildyti internetu (www.evisa.gov.tr).
Pašnekovės teigimu, Turkiją į savo maršrutus įtraukiantys vežėjai žino, jog 8-10 kilometrų eilės pasienyje – kasdienybė. Planuojant keliones būtina parą ar pusantros „pridėti“ prie kelionės terminų, nes greičiau pasienio tiesiog neįveiksi: sunkvežimių srautas didelis, kontrolė nuodugni ir griežta. Be to, ir pati Turkija – didelė valstybė, kurios tik nedidelė dalis yra geografinėje Europoje, o likusi – jau Azijoje.
Jeigu jūsų tikslas Turkijoje – Strambulas, gali būti, kad jums neteks įžengti į Aziją. O jeigu Bosforo sąsiaurį turėsite neišvengiamai kirsti, dera žinoti, jog kiekvieną dieną nuo 7 iki 10 val. ir nuo 16 iki 22 val. taikomi eismo apribojimai krovininėms transporto priemonėms, kurios važiuoja Fatih Sultan Mehmet tiltu, jungiančiu Europą ir Aziją. Jeigu gabenate pavojingą krovinį, jums šiuo tiltu bus leista važiuoti tik naktį, nuo 2 iki 6 valandos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.