Jau beveik mėnesį trunkantis vajus dėl trečiųjų šalių leidimų tęsiasi: kol rengiami dokumentai, pagal kuriuos Rusijos Transporto inspekcijos pareigūnai galėtų nustatyti, kad krovinys buvo pakrautas Lietuvos terminale, Lietuvos vežėjų vilkikai ir toliau užlaikomi pasienyje nuo 2 iki 5 parų. Vežėjai nevengia viešai kalbėti apie tai, kad vienintelis būdas kirsti sieną – sumokėti kelis tūkstančius rublių. Nors Rusijos transporto inspekcijos pareigūnai sutinka, jog pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis, ir kad sąskaita-faktūra ir prekių kilmės sertifikatas nėra tinkami dokumentai vežimo rūšiai nustatyti, kol kas iš jos pusės nėra jokių oficialių raštų, patvirtinančių, kad situacija greitu laiku pasikeis.
Konkrečių veiksmų nėra
Vykstant parengiamiesiems darbams dėl trečiųjų šalių leidimų traktavimo, Lietuvos vežėjai rimtai sunerimę: jie baiminasi, kad jei ir toliau situacija negerės, gali nutrūkti krovinių tiekimo linija Europa–Rusija. „Jau daugiau kaip mėnesį situacija nesikeičia. Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI), „Linava“, Muitinės departamentas (MD) turėtų kuo skubiau spręsti šį klausimą, nes krovinių srautas iš Europos į Rusiją sutriks, be to, nutrūks Lietuvos vežėjų ryšiai“, – dabartinę situaciją gabenimų rinkoje regi UAB „Svarina“ direktorius Albertas Tamošiūnas.
Pasak vadovo, jo įmonės vilkikams pasienyje nusidriekusiose keliolikos kilometrų eilėse tenka laukti daugiau kaip tris paras.
UAB „Vantra“ direktorius Aldas Motiejūnas sako netikintis, kad netolimoje ateityje situacija pasienyje pasikeis: „Jeigu moki, tai dar važiuoji. Mūsų interesų Susisiekimo ministerija neatstovauja, „Linava“ dar kažką bando daryti, bet čia reikia derėtis aukštesniame lygmenyje. Lietuviai pernelyg nuolaidūs rusams, tarsi kažko bijotų“, – samprotauja A. Motiejūnas.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius paklaustas, kokį sprendimą pavyko priimti vasario 10 d. asociacijoje vykusiame posėdyje dėl trečiųjų šalių leidimų, sako, jog aptartas dokumento formatas, pagal kurį bus suformuota pozicija Rusijai: „Susirinkome visi: ekspeditoriai, terminalų atstovai, vežėjai, muitinės vadovybė, ministerijos atstovai. Aptarėme, koks tai galėtų būti dokumentas, tačiau to komentuoti nenorėčiau. Derybose kaip kare: informacija gali būti panaudota prieš mus. Labai daug informacijos imama iš žiniasklaidos, forumų. Prašyčiau vežėjų mačiau girtis forumuose apie tai, kaip kerta Rusijos sieną“.
A.Kondrusevičius primena, kad su rusais sutarta, jog pagrindinis faktorius, nustatant gabenimų rūšį, –krovimo ir iškrovimo vieta. „Kartais kyla abejonių, ar tikrai pakrauta ten, kur nurodyta CMR. Krovimo-iškrovimo operacijos Lietuvoje turi būti pagrįstos dokumentais, kurie būtų priimtini ir vežėjams, ir terminalams, ir Rusijos kontroliuojantiems pareigūnams. Šių dokumentų duomenys turėtų akivaizdžiai patvirtinti krovinio krovimą Lietuvos terminale. Sutarta parengti krovinių vežimo iš Lietuvos terminalų tvarką bei suderinti su Rusijos Transporto ministerija dokumentus, pagal kuriuos Rusijos Transporto inspekcijos pareigūnai galėtų nustatyti, kad krovinys buvo krautas Lietuvos terminale“, – dėsto „Linavos“ vadovas.
MD generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis patvirtino, kad Rusijos transporto inspekcijos pareigūnai sutinka, jog pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis ir kad sąskaita-faktūra ir prekių kilmės sertifikatas nėra tinkami dokumentai vežimo rūšiai nustatyti.
2011 m. vasario 8 d. Lietuvos muitinės, Susisiekimo ministerijos ir „Linavos“ atstovų vizito metu Maskvoje abiejų šalių delegacijos sutarė, kad vežimo rūšies nustatymo pagrindinis kriterijus yra pakrovimo-iškrovimo vieta, tačiau iki šiol iš Rusijos pusės nėra gauta jokių dokumentų. Tai patvirtina Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys: „Jokių oficialių raštų, jokių kitokių žinių iš rusų nesame gavę. Latvių ir estų situacija panaši“.
„Latvijas Auto” prezidentas Valdis Trezinis informuoja, kad ir latviai dar nėra gavę oficialaus Rusijos atsakymo dėl problemos sprendimo. „Mūsų valstybinės struktūros Rusijai įteikė notą. Šį klausimą taip pat nagrinėja Tarptautinė automobilių transporto sąjunga (IRU). Mes jaučiame aktyvią Rusijos poziciją. Mums yra žinoma, kad Maskvoje ir Pskove kelis kartus buvo susitikę Rusijos transporto inspekcijos, Rusijos transporto ministerijos ir ASMAP atstovai. Turime neoficialios informacijos apie tai, kad per savaitę bus priimta naujų sprendimų“, – apžvelgia V. Trezinis.
Latvijos vežėjų asociacijos atstovai įsitikinę, kad klausimą dėl trišalių leidimų būtina spręsti aukštesniu lygiu. „Manau, kad nėra prasmės kreiptis į mažiau galių turinčias Rusijos institucijas, reiktų pradėti nuo Rusijos transporto ministro pavaduotojo. Sprendžiant iš Lietuvos pavyzdžio, žemesnis lygis nieko nereiškia“, – konstatuoja V. Trezinis.
Latviai yra nusiuntę pasiūlymą Rusijos transporto ministrui Igoriui Levitinui. „Turime idėjų, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją dėl trečiųjų šalių leidimų, kurių Latvija neturi. Tarpvyriausybinėje Rusijos ir Latvijos sutartyje parašyta, kad pagrindinis vežėjo dokumentas yra CMR, o pervežimas prasideda ten, kur CMR yra išrašomas. Rusijos pusė mano, kad pagrindas yra krovinio kilmė, todėl yra painiojamos krovinio ir prekės sąvokos. Prekės kilmė gali būti bet kokia, tačiau pervežimas prasideda ten, kur yra pakraunama mašina ir įforminamas CMR važtaraštis. Tai numato CMR konvencija, Tarpvyriausybinė Rusijos ir Latvijos sutartis ir Europos sąjungos įstatymai“, – dėsto „Latvijas Auto“ vadovas.
Pasak jo, skirtingas Rusijos traktavimas – bandymas pakeisti krovinių srautus. „Dėl sugrąžintų mašinų atsiranda daug išlaidų, kurių niekas nepadengia. Jeigu taip tęsis ir toliau, reikės ieškoti kitų rinkų. Tai – smūgis logistikos verslui ir muitinės terminalams“, – aiškina V. Trezinis.
Latvijos transporto sąjungos prezidentas Vladimiras Zvonariovas primena, kad problemos prasidėjo dar praėjusiais metais, kai Rusija nustatė ribotą Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) kvotą. „Tai buvo panašu į atominius bandymus tarptautinių pervežimų automobiliais sferoje, tačiau daugelis šalių buvo priverstos su tuo sutikti“, – analizuoja V. Zvonariovas.
V. Zvonariovas sako, kad tokios politikos, kokią dabar aktyviai propaguoja ir skelbia ASMAP, anksčiau nebuvo: „Rusija mažina ETMK leidimų kiekį arba neišduoda jų visai, taigi šiuo metu legaliai ir normaliai dirbti gali tik tie, kas turi šiuos leidimus“.
V. Zvonariovas mano, kad pervežimo atlikimo pagrindu galėtų būti CMR konvencija. Tai – lyg sutartis, sudaryta tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo. „Taigi, kai kurios CMR grafos bus pagrindas naudoti vieną iš leidimų – dvišalį ar trišalį. Visi kiti dokumentai, įskaitant važtaraščius ir gamintojo sertifikatus, neturi būti privalomi vežėjui. Ką laikyti pagrindu? Kokios grafos turi būti pagrindas taikyti dvišalį ar trečiųjų šalių leidimą, turi būti surašyta atitinkamuose protokoluose“, – sako jis.
Regi vieną kelią – atsakyti tuo pačiu
Lietuvos vežėjai tikina matantys daug neveiklumo Lietuvos valstybinių institucijų veikloje derybose su Rusija. „Aš buvau VKTI, jie sako: mes rusų nepaveiksime, neturime tam svertų. Mano galva, yra tik vienas svertas – Lietuvos muitinė. Taigi reikia neforminti dokumentų tol, kol rusai nepateikia trečiųjų šalių leidimo. Jei taip bus daroma, viskas grįš į savas vėžes. Yra ir daugiau būdų: reikia bent po vieną VKTI automobilį pastatyti prie Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, kad tikrintų leidimus. Pasitelkus muitinę, viską galima padaryti“, – įsitikinęs Aldas Motiejūnas. Vežėjas informuoja, kad bandęs eiti kryžiaus kelius institucijose: „Skambinau į Muitinės departamentą ir man buvo pasakyta, kad jie į šitą konfliktą nesikiš. Turi kažkas įsakyti, nes muitinė savo iniciatyva nieko nedarys. Aš turiu žinių, kad gali būti dar blogiau – kalbama, kad Smolensko transporto inspekcija žada dar labiau sugriežtinti kontrolę“, – aiškina A. Motiejūnas.
Transportininkas, paklaustas, ar matantis teigiamų poslinkių gabenimuose į Rusiją, kaip ir daugelis jo kolegų, nėra optimistas: „Manau, kad situacija negerės, nes mūsų niekas negina. Taigi galime važiuoti tik pasikliaudami vairuotojų profesionalumu ir intuicija“.
Susisiekimo ministerijos atstovas Šarūnas Baublys, pasiteiravus jo, ar neketinama rusams atsakyti tuo pačiu, t.y. ir iš jų griežtai reikalauti trečiųjų šalių leidimų, sako, kad ketinama apsispręsti jau greitai: „Apie tai mąstome, taigi artimiausiu metu apsispręsime. Gali kilti konfliktinė situacija. Neaišku, koks bus rusų atsakas. Apie jį reikia galvoti. Jei vieni iššovė, reikia mąstyti, ar verta kitiems šaudyti“.
Kol kas vežėjai laukia: kada persipildys jų kantrybės taurė, neaišku. Tikimasi, kad jau šią savaitę bus gauta oficiali Rusijos pozicija dėl trečiųjų šalių leidimų panaudojimo, taigi tuomet ir bus aišku, kokie vėjai pūstels į lietuvių vilkikus.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.