Transporto sektoriaus „juodosios dėmės“
Tradiciškai besibaigiant pirmajam 2017-ųjų ketvirčiui pateikiama oficiali statistika apie transporto ir logistikos įmonių „sveikatą“ šįkart pažėrė dviprasmiškų minčių. Panašu, kad pernai ūgtelėjo beveik visi svarbiausi rodikliai, technikos pardavėjai džiaugėsi naujais rekordais, o Susisiekimo ministerijos valdininkai – pakilusiais šio sektoriaus reitingais. Tuo pat metu paskelbus Lietuvos bendrovių atlyginimų vidurkius, transportininkų bendruomenėje nuvilnijo diskusijų banga apie nesąžiningą konkurenciją. Kas iš tiesų čia vyksta ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?
Neišsipildžiusios prognozės
Palyginti su 2015 m., praėjusiais metais šalyje pervežta 1 proc. daugiau krovinių (iš viso 114,8 mln. t). Daugiausia – 60,4 mln. t – gabenta automobilių keliais (3 proc. daugiau nei 2015 m.). Kelių transporto įmonių pajamos išaugo 14,2 proc. (iki 3,64 mlrd. Eur), darbuotojų skaičius – 7,7 proc. (iki 70 394). Teigiamiems rezultatams turėjo įtakos Lietuvos vežėjų investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą – tai leido išplėsti Vakarų Europoje teikiamų paslaugų spektrą ir prisitaikyti prie europietiškų kelių mokesčių, kurie palankesni naujų ir ekologiškų transporto priemonių naudotojams.
Vertindamas pokyčius transporto sektorius bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius atkreipė dėmesį, kad kai kurie procesai vyko pagal kitokius scenarijus, nei prognozavo makroekonomikos specialistai ir politikos apžvalgininkai. Tarkim, po referendumo dėl Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos būgštavimai esą „Brexit“ procesas nutemps į dugną visą Jungtinę Karalystę pasirodė, švelniai tariant, netikslūs.
„Po „Brexit“ paskelbimo britų fabrikai tiesiog sprogsta nuo užsakymų dėl smukusio vietinės valiutos svaro sterlingo kurso. Anglų eksportuotojai nespėja vykdyti užsakymų. Lietuvos statistika rodo, kad praėjusiais metais prekių importas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą išaugo 24 proc.“, – pastebėjo A. Bertašius.
Beje, akivaizdžiai greičiau nei buvo prognozuojama atsigauna ir Rusijos ūkis. Vien „Rhenus Svoris“ krovinių vežimo mastas į šią rinką praėjusiais metais, palyginti su 2015-aisiais, išaugo 24 proc. Verslininkai pripažįsta, kad rublis sustiprėjo, o rusų perkamoji galia ir vartojimas augo.
Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos vidaus vartojimą. Mūsiškėje rinkoje prekių judėjimas padidėjo net 48 proc.
Nelegalų rykštė
Neišsipildė ir vežėjų lūkesčiai, kad išardžius „Džiungles“ netoli Kalė uosto, bus pažaboti į neviltį varantys nelegalių migrantų išpuoliai. Transportininkų teigimu, padėtis iš esmės nepasikeitė: nekviesti svečiai sulenda į puspriekabes pačiais neįtikimiausiais būdais – netgi šokinėdami nuo tiltų. Todėl ir toliau gadinami kroviniai, o įmonėms bei vairuotojams, nesugebėjusiems užkirsti kelio tokiems „bendrakeleiviams“, skiriamos solidžios baudos. Vienas nedaugelio šios problemos sprendimo būdų – tentines puspriekabes keisti kietašonėmis, tačiau pastarosios gerokai brangesnes ir sunkesnės.
Be to, praėjusiais metais gerokai išaugo vagysčių ir plėšimų skaičius. Vairuotojai nusikaltėlių aukomis tampa tiek kelyje, tiek nakvynės vietose, tačiau dažnai susidaro įspūdis, kad plėšikai puikiai žino, ką ras priekaboje: būna gerai pasiruošę, veikia grupėmis ir sugeba nugvelbti didelius kiekius prekių. Dažniausiai vagiamos plataus vartojimo, lengvai realizuojamos prekės – buitinė technika, kvepalai, rūbai, alkoholis.
Verslininkai pripažįsta, kad nors tokių dalykų pasitaikydavo visada, bet plūstelėjus pabėgėlių bangai, sulėtėjus ekonomikos augimui situacija dar labiau komplikavosi ir palietė net tuos vežėjus, kurie dirba sąlyginai saugiuose regionuose – draudimo kompanijų paslaugos pabrango visiems.
Improvizacijos atlyginimų tema
Dar vienas dalykas, kuris pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio ir prieštaringų vertinimų – transporto sektoriuje mokamų atlyginimų dydžiai. Nors jau keletą metų tolimų reisų vairuotojai yra graibstomi ir neabejotinai gali darbdaviams diktuoti savo sąlygas, dėl savo pačių socialinių garantijų jie pernelyg nesuka galvos. T. y. „sodriniai“ jų atlyginimai viso labo siekia privalomą minimumą, o likusi realaus darbo užmokesčio dalis mokama dienpinigių pavidalu. Ar vairuotojai savarankiškai pasirūpina pensija, galima tik spėlioti, tačiau faktas, kad „į rankas“ jie gauna tikrai padorius pinigus. Sprendžiant pagal darbo pasiūlymuose skelbiamus skaičius, Lietuvoje vairuotojams siūlomas vidutinis atlyginimas siekia apie 1000-1100 eurų, tačiau galima rasti skelbimų, kuriuose kalbama net apie 2300 eurų.
Palyginimui Baltarusijoje ir Ukrainoje tarptautiniais maršrutais važinėjantis vairuotojas uždirba apie 500-700 eurų. Rusijoje, priklausomai nuo regiono, vairuotojo stažo ir panašių dalykų atlyginimas svyruoja tarp 650 ir 1150 eurų. Lenkijoje vilkiko vairuotojas gali tikėtis už 1300-1700 eurų atlygio.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, nagrinėdamas transportininkų darbo užmokesčio temą pripažino, kad vežėjai naudojasi įstatymo spragomis.
„Pagal LR darbo kodekso nuostatas, darbuotojams, išsiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos iki 50 proc. mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką.
Šiuo metu galiojančioje komandiruotpinigių apmokėjimo tvarkoje numatyta, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 procentų darbuotojo atlyginimo tuo atveju, kai darbo užmokestis neviršija minimaliosios mėnesinės algos, padaugintos iš koeficiento 1,3.
Pasinaudojant šiomis nuostatomis galimai yra piktnaudžiaujama, dalį darbo užmokesčio išmokant kaip dienpinigius, kurie neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokomis ir yra leidžiami atskaitymai įmonei. Šiuo metu apribojimai taikomi tik jei darbo užmokestis neviršija 1,3 MMA, t. y. 494 Eur (nuo 2016-07-01 380 (MMA) x 1.3), todėl jei pagrindinis darbo užmokestis yra 494 Eur ir daugiau, papildomų apribojimų nėra. T. y. visa dienpinigių suma neapmokestinama“, – aiškina M. Žemgulis.
Ekspeditorių gudrybės
Jei vežėjų siekis optimizuoti mokesčius nesipykstant su teisės aktais nesunkiai paaiškinamas, tai paaiškinti dalies ekspeditorių veiklą gerokai sudėtingiau. Vienas CargoNews.lt verslininkas pastebėjo, kad tiek vežėjų, tiek ekspeditorių rinkoje yra nusistovėję sąlyginai dideli atlyginimai „į rankas“– nuo 900 iki 1800 eurų ar netgi daugiau. Tačiau dalis šios sektoriaus įmonių deklaruoja mokančios „ant popieriaus“ po 400 eurų ar panašias sumas (tai labai nesunku patikrinti panagrinėjus „Creditinfo“ skelbiamus duomenis). t. y. akivaizdžiai mažiau, nei būtų galima motyvuoti profesionalus. Turint galvoje, kad prie oficialiai „didelius“ atlyginimus mokančių bendrovių durų nesirikiuoja eilės norinčių perbėgti iš mokančiųjų „mažai“, peršasi vienintelė išvada – pastarosios įmonės dalį atlyginimų išmoka neoficialiai. „Žaisti“ komandiruotpinigiais jos net teoriškai negali, nes darbas sėslumu nusileidžia net bibliotekininkams.
„Visi sukasi toje pačioje rinkoje, todėl nerealu, kad analogiškas paslaugas teikiančios ir panašų darbą dirbančios įmonės mokėtų kartais 3 ar net 4 kartus besiskiriančius atlyginimus. 273 eurų vidutinis atlyginimas transporto sektoriuje skamba taip pat neįtikėtinai kaip ir liūtas–veganas. Akivaizdu, kad vieni slepia realius darbo santykius ir nemoka visų mokesčių, todėl įgauna nesąžiningą konkurencinį pranašumą: gali siūlyti mažesnes kainas ir turėti tokį pat pelną. Kaip minimum tokios įmonės neprisideda prie infrastruktūros kūrimo ir priežiūros, kuri finansuojama iš biudžeto, tačiau naudojasi ir keliais, ir tiltais“, – pastebėjo vienas bendrovės „Axis Transport“ vadovų Tomas Degutis.
Pašnekovas teigė per ilgametę praktiką pastebėjęs dar vieną dalyką, susijusį su sąžiningu mokesčių mokėjimu. Kadangi šiame versle gyvybiškai svarbu kruopščiai tikrinti pasirenkamus partnerius bei stebėti jų finansines ataskaitas, žemus vidutinius atlyginimus deklaruojančių įmonių kategorijoje bankrotų ir teisminių ginčų yra ženkliai daugiau nei tarp tų kompanijų, kurios darbo santykių nebando slėpti.
„Tikėtina, kad jei įmonės vadovo galva užimta rūpesčiais, kaip pagudrauti ir sutaupyti mokesčių sąskaita, jam lieka gerokai mažiau laiko bei energijos verslo kūrybai. Svarstydami su kuo bendradarbiauti mes visuomet kreipiame į šiuos dalykus dėmesį, ir tai tapo vienu kertinių veiksnių, priimant sprendimus“, – akcentavo T. Degutis.
VMI specialistai, komentuodami šiuos dalykus, teigė, kad transporto srityje dirbantys mokesčių mokėtojai neišskiriami į atskirą grupę, kuri būtų vertinama pagal šiai ekonominės veiklos sričiai būdingas mokestinių prievolių vengimo rizikas ir poveikį šalies biudžetui. Tačiau patikino, kad būdai, kuriais transporto paslaugų įmonėse siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokestinių prievolių, yra žinomi. Paprastai naudojami keli „triukai“ – arba žmogus paprasčiausiai dirba nelegaliai, arba neapskaitomas visas darbo laikas, arba darbuotojams išmokamas avansas, tariamai skirtas atsiskaitymams už įmonės reikalams skirtas prekes ir paslaugas.
„Viena iš neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo formų yra darbuotojo įforminimas 0,5 etato (4 val. per dieną), nors realiai dirbamas laikas — 8 ar daugiau val. per dieną. Šiuo atveju atlyginimas darbuotojui oficialiai mokamas už 4 val., o už kitą realiai dirbtą laiką darbuotojas darbo užmokestį gauna „vokelyje“. Pastebima, jog dalis įmonių, siekdamos išvengti minimalios mėnesinės algos didinimo darbuotojams, stengiasi pervesti darbuotojus dirbti ne visu etatu. Dar vienas būdas išvengti mokesčių, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu, išmokant neapskaitytą darbo užmokestį — darbuotojų išleidimas nemokamų atostogų.
Nustačius pajamų neapskaitymo atvejus, neretai mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą VMI administratorius apskaičiuoja pagal nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Tačiau kilus įtarimams dėl nusikalstamos veikos požymių, apie tai visuomet informuojamos teisėsaugos institucijos“, – dėsto VMI Kontrolės departamento specialistai.
CargoNews.lt konsultavę mokesčių specialistai patikino, jog stipriai klysta visi turintys vilčių jog „mažos fiskalinės nuodėmės“ liks nepastebėtos. Visų įmonių rizikingumas dėl galimo netinkamo mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių vengimo vertinamas įvairiais pjūviais analizuojant daugybę pačios VMI duomenų bazėse sukauptos, iš kitų institucijų, juridinių asmenų bei gyventojų gautos informacijos. Tam tikrais atvejais sprendimai priimami vertinant kitų šalių mokesčių administratorių pateiktus duomenis. Kitaip tariant, išvengti VMI pretenzijų taip pat nerealu, kaip ir mirties. Juo labiau, kad negudraujant ne tik išvengiama bereikalingos rizikos, bet ir pelnoma samdomų darbuotojų bei „cecho“ kolegų pagarba.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.