Transportininkams ekspertai piešia niūrius rytojaus eskizus
Tradiciniame „Logistikos ir transporto forume“, kurį kasmet organizuoja kolegos iš „Verslo žinių“, savo įžvalgomis dalijęsi makroekonomikos analitikai perspėjo tai, kas atrodė sunku 2016-aisiais yra viso labo „žiedeliai“ to, kas laukiai artimiausioje ateityje. DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipė dėmesį į stiprėjantį protekcionizmą ir į transportininkų ratus kaišiojamus politinius „pagalius“.
Ūkio augimas lėtėja
Ekonomistė pastebi, kad keletą pastarųjų metų visame pasaulyje ūkio augimas sulėtėjo nuo maždaug 4,5 proc. 2010-aisiais iki 2,5 proc. 2013-aisiais, o įvairių institucijų skelbiamos trumpojo laikotarpio prognozės buvo vis kuklesnės. Spėjama, kad tarptautinė prekyba šiais metais sumažės apie 17 proc., o ne išaugs, kaip tikėtasi visai neseniai.
„Pastaraisiais metais kalbėta apie „dviejų pavarų“ augimą – išsivysčiusių šalių ekonomika rodė simbolinius gyvybingumo ženklus, o besivystančios šalyse judėjo sąlyginai greitai. Tačiau smukus naftos kainoms dauguma žaliavas eksportuojančių rinkų taip pat pradėjo vegetuoti. Dėl šios priežasties daugėja socialinio nestabilumo, o vyriausybės griebiasi dar aršesnių protekcionistinių priemonių, bando ginti savus ir dar labiau komplikuoja verslo aplinką“, – teigė DNB banko ekspertė.
Lietuvai ir ypač vežėjams (transporto ir logistikos paslaugų eksportas sudaro apie 60 proc.), tokios tendencijos labai nepalankios. J.Rojakos manymu, veiklos kaštai dėl protekcionistinių sprendimų augs, o kainos dėl milžiniškos konkurencijos ko gero tik mažės.
„Darbo sąnaudos Lietuvoje auga greičiausiai iš visų Baltijos šalių. Pavyzdžiui, šių metų trečiąjį ketvirtį darbo užmokestis auga daugiau nei 8 proc., o iš viso per pastaruosius dvejus metus darbo sąnaudos transporto sektoriuje padidėjo 14 proc. – tai labai didelis šuolis lyginant su ES šalimis“, – vardijo J. Rojaka.
Kita vertus, ekonomistės skaičiavimais kol kas transporto ir logistikos sektoriuje atlyginimai išlieka 5 proc. mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, atlyginimų lygis išlieka žemas ne tik jį vertinant ES šalių kontekste, bet ir tarp Baltijos šalių. T. y. tam tikrų rezervų verslas dar turi.
Suvaržymų laikas
DNB banko vyriausioji ekonomistė užfiksavo kiek per pastaruosius metus galingiausiose pasaulio valstybėse (G20) priimtų sprendimų turėjo protekcionistinį atspalvį ir kiek sprendimų pagerino verslo aplinką. Statistika pati kalba už save: rezultatu 5560 prieš 290 laimi diskriminacinio pobūdžio įstatymai. Beje, absoliuti lyderė šioje srityje JAV su 1066 verslui trukdančiais įstatymais, o trečia Rusija su 559 ribojimais. Beveik visose didžiosiose Europos valstybėse buvo priimta daugiau kaip po 200 protekcionistinių teisės aktų.
„Analizuojant, kokiems sektoriams šie dalykai turės didžiausią poveikį pasirodo, kad tarp 5 labiausiai nukentėsiančių verslo rūšių yra net 3 transporto sektoriai: antžeminis transportas (2 vieta), oro transportas (4 vieta) ir vandens transportas (5 vieta). Dėl šių priežasčių transporto akcijų rinka buvo kritusi ir tik dabar po truputį stabilizuojasi“, – pastebėjo J.Rojaka.
Optimizmo rezervai
Kalbėdama apie Lietuvos ūkio konkurencingumą ekonomikos ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad nors Rusijos rinkos svarba sumenko vertinant eksporto apimtis (nuo 7 proc. 2014 metais iki 2,7 proc. pernai), visgi pagal reeksportą ir paslaugų eksportą į šią šalį ji vis dar svarbiausiais partneris.
„Žvengiant į statistiką galiam daryti prielaidą, kad JAV šiuo metu įdomesnis partneris nei Rusija. Eksporto mastai kol kas labiausiai auga transatlantine kryptimi, o prekybos rodikliai į NVS šalis vis dar išlieka neigiami. Vis dėlto, reikia konstatuoti ir tai, kad Rusijos ekonomika pamažu stabilizuojasi, o jei pildysis naftos kainų augimo prognozės, reikalai ten turėtų gerėti dar sparčiau“, – sakė DNB ekonomistė.
Savo įžvalgose J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad šiemet transporto ir logistikos sektorius drąsiai investavo į transportavimo priemones (per pirmąjį pusmetį lyginant su 2015-aisiais technikos įsigijimai išaugo beveik 54 proc.) ir demonstravo pavydėtiną optimizmą.
„Žinoma, kad investicijomis klojami pamatai augimui, todėl jei politinė padėtis bus stabili, galimybių augti daug. Tačiau reikia susitaikyti su tuo, kad transporto ir logistikos sektoriui teks įveikti daug neigiamų veiksnių ir paprasta tikrai nebus. Pirmiausia dėl didėjančios infliacijos, augančių darbo sąnaudų, lėtėjančio vidaus vartojimo ir darbo jėgos trūkumo. Apie pastarąją problemą daug pasako faktas, kad iš viso šiemet Lietuvoje buvo įdarbinta 14.600 užsienio šalių piliečių iš kurių net 12.000 iš jų darbo vietą gavo transporto ir logistikos sektoriuje“, – pastebėjo J. Rojaka.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.