Techninių apžiūrų reformos pagal anarchistų receptus
Valdžios institucijų koridoriuose vėl laužomos ietys dėl techninių apžiūrų (TA) sistemos liberalizavimo. Tiksliau – dėl kai kurių verslininkų ir jų interesus ginančių politikų įsitikinimo, kad patiems remontuoti mašinas ir patiems tikrinti, ar jų techninė būklė nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, yra visiškai normalu.
Lietuviška TA sistema
Nors Lietuva jau sovietmečiu garsėjo sąlyginai aukštu automobilizacijos lygiu, iki 1994-ųjų kelių transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (TA) vykdė Vidaus reikalų ministerija. Tiksliau, kiekvieną pavasarį tuometinės kelių policijos pareigūnai plika akimi apžiūrėdavo ilgas virtines automobilių ir tiems, kuriems vizualiai neatrodydavo visiški „lavonai“, leisdavo važinėti toliau. Šiose patikrose beveik nebuvo naudojamos techninės kontrolės priemonės, apžiūros kokybė buvo apgailėtino lygio, nes iš esmės priklausė nuo tikrinančio darbuotojo subjektyvių savybių bei patirties.
Tiesa, iš esmės tokie pat transporto priemonės techninės būklės nustatymo principai buvo taikomi praktiškai visose Rytų Europos šalyse. Tuo tarpu daugelyje Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių veikė gerokai efektyvesnės automobilių techninės būklės technologinės kontrolės sistemos. Mašinų „sveikata“ buvo tikrinama naudojant specialią įranga, tai darė prityrę specialistai vadovaudamiesi tiksliai norminiuose dokumentuose aprašytomis instrukcijomis.
Užsimojus reformuoti senąją TA sistemą Lietuvoje buvo analizuojama Vokietijos susivienijimų TÜV ir „Dekra“, Švedijos techninių apžiūrų bendrovė „Bilprovnigen“, Suomijos motorinių kelių transporto priemonių inspekcijos bendrovės „Suomen autokatsastus“ ir kai kurių kitų šalių patirtis. 1993-aisiais techninių apžiūrų organizavimas ir priežiūra buvo patikėti Susisiekimo ministerijai, kuri parengė techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarką bei kitus norminius-techninius dokumentus, reikalingus šiai funkcijai vykdyti.
Lietuvos teritorija buvo suskaidyta į 10 zonų, kuriose skelbti konkursai (juose dalyvavo apie 40 pretendentų) techninių apžiūrų vykdytojams. Atrinkus geriausius pasiūlymus 1994-1995 m. kiekvienoje zonoje buvo įsteigti techninių apžiūrų centrai (TAC). Pagrindiniai reikalavimai naujosios TA sistemos „žaidėjams“ – visoje šalyje užtikrinti vienodą paslaugų ir kainų lygį, bešališką ir profesionalią visų transporto priemonių patikrą. Be to, TA centrai ir stotys turėjo būti išdėstyti taip, kad automobilių savininkams iki artimiausios techninės apžiūros atlikimo vietos reikėtų važiuoti ne toliau kaip 30 kilometrų. Visuose šiuose taškuose techninės būklės kontrolei būtų naudojama tokia pat moderni diagnostinė įranga.
Konkurencijos paieškos
Tačiau vos tik tokia TA sistema pradėjo gyvuoti, dalis autoverslininkų užsimojo ją reformuoti. Oficiali priežastis – tarp 10 skirtingų įmonių nėra realios konkurencijos, nes kiekvienoje tų zonų apžiūras atlieka vienos įmonės padaliniai, todėl esą klientas neturi pasirinkimo laisvės ir iš principo yra skriaudžiamas. Keisti principines TA veiklos nuostatas siūlantys verslininkai (tiksliau jų interesams atstovaujantys politikai) tikina, kad nemažai servisų turi ne prastesnę įrangą, nei naudojama oficialių techninių apžiūrų centruose. T. y. jie galėtų pasiūlyti vienu metu ir patikrinti automobilio būklę, ir pašalinti pastebėtus defektus.
Liberalizavimo šalininkai siūlo keisti „Transporto veiklos pagrindų įstatymą“ ir leisti „kelių transporto priemonių techninę apžiūrą atlikti toms įmonėms, kurios atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus (…) ir turi tos institucijos išduotus leidimus“. Kitaip tariant – leisti technines apžiūras atlikinėti visiems norintiems ir reikiamą įrangą turinčioms įmonėms. Kad dabartiniai TA centrai atlaikytų servisų konkurenciją, kai kurie politikai siūlė lig šiol vien tik automobilių sveikatą tikrinusius kontrolierius arba patiems išplėsti veiklą ir teikti remonto paslaugas, arba sudaryti bendradarbiavimo sutartis su mašinų meistrais.
Prievolė, o ne paslauga
Ginčas tarp techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ bei šios sistemos liberalizavimo šalininkų netruko persikelti į teismus, kuriuose visi įmanomi „už“ ir „prieš“ buvo išnarstyti po kaulelį bent porą kartų. Temidės tarnų atsakymas labai aiškus: techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje.
Iš esmės visuose šiuo metu galiojančiose teisės aktuose akcentuojama, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pabrėžiama, kad „eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje“, t. y. apie neribotą laisvę atlikti TA nekalbama, nes tai yra ne paslauga, o gyvybiškai svarbi prievolė.
Skirtingi TA modeliai
Asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka, komentuodamas politikų užmojus surengti revoliuciją TA srityje, atkreipė dėmesį į keletą svarbių dalykų.
„Šią sritį reglamentuojantys europiniai teisės aktai numato keletą skirtingų techninių apžiūrų modelių. Nuo ganėtinai liberalaus, kai automobilių tinkamumą eksploatuoti gali vertinti kone visi norintys tai daryti, iki griežtos tvarkos, kokia yra Belgijoje, Skandinavijos šalyse ar Lietuvoje. Čia kontrolės funkcija deleguojama vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigoms, kurios negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan. – išskyrus tiesioginę, t. y. – tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas. Mūsiškiai įstatymai be kita ko griežtai apibrėžia net TA stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų. Todėl Lietuvoje TA stotys veikia netgi tokiose vietos, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų. Akivaizdu, kad išlaikyti tokius „taškus“ nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijas iš didžiuosiuose šalies mietuose veikiančių TA centrų, kur mašinų srautas gerokai didesnis. Dėl šios priežasties mažų mažiausiai nekorektiška kalbėti apie tai, kad esą dėl „konkurencijos stokos“, apžiūrų centrai dažnai įkurti nuošaliose, klientams sunkiai pasiekiamose vietose. Tiesiog visas TA stočių tinklas sukurtas skrupulingai laikantis įstatymų reikalavimų“, – akcentavo A. Dadurka.
Seimo Europos teisės departamento ekspertai taip pat pastebi, kad valstybė gali pasirinkti kitokią sistemą, kai techninę apžiūrą galėtų atlikti tinkamai įgaliotos įmonės, kurios taip pat galėtų atlikti ir transporto priemonių remontą. Tokiu atveju, siekiant išvengti transporto priemonių remontą atliekančių įmonių piktnaudžiavimo, valstybė narė turėtų užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir teikiamų paslaugų aukštą kokybę.
Deja, liberalizuoti TA sistemą siūlantys parlamentarai, su skandalinguoju Petru Gražuliu priešakyje, savo pataisose nepateikia jokių kompleksinių pasiūlymų kaip užtikrinti TA objektyvumą ir iš esmės nepanaikinti vienintelio filtro, bent jau bandančio apsaugoti gatves nuo techninės būklės požiūriu beviltiškų automobilių. Politikai viso labo žongliruoja bendromis frazėmis, esą liberalizavus TA sistemą „visiems būtų geriau“.
Kaimynų patirtis
Radikaliai keisti TA sistemą siūlantys politikai, kaip įprasta tokiais atvejais tikina, esą nėra pagrįstų duomenų apie galimas neigiamas pasekmes priėmus teikiamas įstatymų pataisas. Manoma, kad liberalizavus technines apžiūras korupcijos apraiškų transporto priemonių techninių apžiūrų sistemoje sumažės, o kriminogeninė situacija nepakis. Dar daugiau, P. Gražulis su bendraminčiais tikina, jog jų teikiamos įstatymo pataisos užtikrins skaidrumą ir galimybę įmonėms konkuruoti transporto priemonių techninių apžiūrų paslaugų teikimo srityje, kad tokia sistema būtų žymiai patogesnė, kokybiškesnė ir prieinamesnė vartotojui.
Su pastaruoju teiginiu iš tiesų sunku nesutikti – gauti bet kokio automobilio „indulgenciją“ pernelyg nesukant galvos dėl realios jo techninės būklės artimiausiame servise neabejotinai būtų patogu. Juo labiau, kad kai kurie mašinų remontininkai ankstesnėse diskusijose yra siūlęsi TA atlikinėti nemokamai: pinigus jie uždirbtų pardavinėdami ir keisdami apžiūros metu išbrokuotas detales.
Kad tokiu atveju neišvengiamai iškiltų didžiulis interesų konfliktas tarp valstybės deleguotos funkcijos ir pagrindinio serviso siekio gauti kuo daugiau pajamų susijusių su remontu bei detalių prekyba.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų autoriai nutyli ir tai, kad kaimyninėse šalyse liberalizavus TA paprasti automobilininkai ne tik lengviau atsipūtė, dėl akivaizdžiai sumažėjusių rūpesčių įveikiant patikros filtrą (Estijoje iš pirmo karto TA kontrolierių „palaiminimą“ gauna bemaž 95 proc. automobilių; Lietuvoje – 54 proc.). Visose šalyse, kuriose teisė dalinti TA lipdukus suteikiama visiems norintiems, patikros kainos stipriai išaugo.
Asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis, analizavęs šias problemas Estijoje ir Lenkijoje pasakojo, kad kolegos atvirauja negalį sakyti „ne“ į servisą-TA stotį atriedėjusiam „kledarui“, nes bet kokiu atveju reikiamą pažymą jis gautų gretimoje gatvėje esančioje analogiškoje „kontrolės“ įstaigoje.
„Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Estijoje transporto parkas yra gerokai jaunesnis, pačių automobilininkų mentalitetas gana stipriai skiriasi nuo lietuviško. Ten žmonės pastebėtus technikos defektus stengiasi pašalinti, o Lietuvoje dažnai problemos tiesiog maskuojamos. Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA talonų pardavinėjimo atvejų padaugėjo. Priešingai nei prognozuota, paslaugų kainos pakilo maždaug dvigubai, nes norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą. Mažesniuose miesteliuose tokios paslaugos neabejotinai apskritai nebūtų teikiamos“, – konstatavo G. Šlėderis.
Kolegos Estijos žurnalistai, besispecializuojantys transporto srityje, pasakodami apie jų šalyje egzistuojančią TA sistemą atkreipė dėmesį, kad nors automobilių „sveikatą“ gali tikrinti kone visos norinčios įmonės, remontas ir techninės apžiūros yra atskirtos. T. y. servisuose dirbantys meistrai neatlieka patikrų.
Neteisingos žinios
Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad TA liberalizavimo šalininkai savo poziciją grindžia ir kai kuriais akivaizdžiai neteisingais argumentais. Antai Stasys Brundza pareiškė, kad dabar TA stotys negali patikrinti pakrautų sunkvežimių stabdžių efektyvumo, nors būtent tai esą labai svarbu.
Tai išgirdęs bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius tik pagūžčioji pečiais, nes TA stotys, kuriose atliekama krovinių transporto priemonių techninė apžiūra, yra specialiai pritaikomos sunkiasvorių transporto priemonių patikrinimui: įrengiamos sustiprintos apžiūros duobės, specialūs stabdžių bandymo stendai, aukštikelčiai pakabų ar ašių apkrovai nuimti, kurie įgalina objektyviau patikrinti pakrautų sunkvežimių ir puspriekabių pakabą bei vairo mechanizmą.
Be to, kalbant apie sunkiasvorių transporto priemonių stabdžių patikrą, ką akcentuoja p. S. Brundza, patikrinti ir įvertinti pakrautos transporto priemonės stabdžių veikimo efektyvumą yra pats paprasčiausias uždavinys, kuris tikrai be jokių sunkumų įveikiamas techninės apžiūros įmonėms, didesnė problema – tinkamai įvertinti nepakrautų transporto priemonių stabdžių veikimo efektyvumą, nes tam reikalinga speciali įranga, kuria techninės apžiūros metu sukuriama tikrinamų ašių apkrova, t.y. – iškylantys stabdžių bandymo stendo būgnai, pritraukimo įrenginiai ar kiti apkrovos imitavimo įrenginiai, tačiau ir šioje vietoje veikiančios privalomosios techninės apžiūros įmonės žengia koja į koją su laiku.
„Problema ta, kad automobilio su sunkiu kroviniu važiuoklė būna taip „įsirėžusi“, kad tiksliai įvertinti daugelio valdymui svarbių agregatų būklę praktiškai neįmanoma. Dėl šios priežasties N3 klasės automobilių patikrą rekomenduojama atliki be krovinio. Tačiau žinodami vežėjų, poreikius ir darbo specifiką, esam pasiruošę dirbti ir su pakrauta technika“, – patikino G. Šlėderis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad P. Gražulio ir jo bendražygių pastangas įteisinti „gerų“ autoverslininkų siekius dirbti techninių apžiūrų srityje, lydi ir daugiau liapsusų. Viename neseniai Seimui teiktų projektų jie pasiūlė apskritai naikinti reikalavimą laikytis bet kokio standarto. Susigriebę, kad viešai nusikalbėjo, politikai paragino leisti technines apžiūras atlikinėti ir „B“ lygio įmonėms. T. y. kad pačios save „prisižiūrėti“ galėtų visos didesnius transporto parkus turinčios įmonės (viena permainų TA sistemoje iniciatorė – UAB „Vlantana“). Tačiau ir šį sumanymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas „išbrokavo“ ir atkreipė dėmesį į atsirandančias problemas su TA objektyvumu, korupcijai palankia terpe ir grėsmėmis eismo saugumui.
Įdomu, kad šie dalykai jau dabar yra tapę kai kuriose transporto įmonėse dirbančių profesionalių vairuotojų galvos skausmu. Jų darbo įrankius į TA stotis patikrai nuvairuoja patys bendrovių vadovai ir nesunkiai nuspėjamais būdais gauna oficialius patvirtinimus, esą jų sunkvežimiai nepriekaištingo techninio stovio, nors tai akivaizdžiai prasilenkia su tiesa. „Transekstos“ garbei reikia pasakyti, kad asociacijos žmonės patys gaudo nesąžiningai dirbančius kolegas ir pasitvirtinus įtarimams dėl kyšininkavimo – su tokiais be skrupulų atsisveikina.
„Tokiais automobiliais dirbantys vairuotojai patikrų kelyje metu ne tik gauna baudas, kurių įmonių savininkai nekompensuoja, bet ir patys puikiai suvokia, kad dėl susidėvėjusių mechanizmų ar pusplikių padangų gerokai daugiau rizikuoja. Mes esam gavę signalų apie tokį verslininkų ir kai kurių mūsų kontrolierių „bendradarbiavimą“. Vieniems techninės apžiūros buvo anuliuotos, kiti neteko darbo“, – pripažino G. Šlėderis.
Komentarai
Straipnsis yra saliskas, rasoma tik apie viena puse. Minejote, kad griezta tvarka tik Belgijoje, Skandinavijoje ir pas mus. Vadinasi didzioji dalis EU turi paprasta tvarka. Kodel rasote tik api Lenkija ir Estija, o nemininte Vokietijos ir UK pavyzdziu? Ten TA galima atlikti servizuose, ir kokios bedos? Dabar reikia visa diena aukoti, kad pravarytum TA, stovi eilese po kelias valandas. Tikrinimo metu nesigirdi ka is duobes sukauja darbuotojai, nepatyre vairuotojai net bijo ant duobes vaziuoti. UK paskambinai, susitarei laika, atvarei masina ir palikai. Is servizo paskambina, pasako kas negerai, paklausia ar remontuosi. Jei ne, pasiemi automobili be lipduko. Jus, pries kaltindami Brunza, pasitikrinkite savo zinias, nes as zinau TA stociu, kurios atsisake vykdyti pakrautos priekabos apziura. Tai parasykite, kiek stociu tai daro ir kiek ne. Nuvyle sis straipsnis, kuris kaltina politikus turint interesus del sio istatymo, nors patys... Truksta objektyvumo ir nesalisko poziurio nagrinejant sia problema.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.