Rusijos muitinės pertvarka: stabiliai nieko nevyksta
Prieš porą metų Vladimiras Putinas griežtai pareikalavo iš Rusijos muitininkų 7 kartus sumažinti eksporto prekių prastovas šalies pasienio punktuose. Projektas „Kelių korta: Muitinės administravimo tobulinimas“ buvo pavestas Strateginių iniciatyvų agentūrai, sukurtai Rusijos Federacijos Vyriausybėje 2011 m. Kol kas reikalai juda labai sunkiai ir didesnės naudos verslininkai nejaučia.
Šių metų balandžio mėnesį įvyko pirmieji svarstymai Valstybinėje Dūmoje, kur buvo aptariama, kaip įgyvendinama ši 40 punktų programa. Paaiškėjo, kad prastovos pasienio punktuose sudaro 30-40 proc. visos kelionės nuo išvykimo iki atvykimo vietos. O iš visų 40 dokumento punktų įgyvendinti tik 6. Reiškia, įsakymas vykdomas prastai.
Strateginių iniciatyvų agentūros pranešime spaudoje buvo parašyta, kad „Kelių kortos“ projekto tikslas yra „supaprastinti ir pagreitinti muitinės operacijų tvarką, padaryti ją skaidresnę, pigesnę, padidinti muitinės kontrolės efektyvumą įdiegus naują muitinės įforminimo sistemą, pagal kurią muitų apskaičiavimas ir apmokėjimas butų atliekami po prekių išvežimo muitinei gavus patikimas finansines garantijas iš vežėjo“.
| Dokumentų, reikalingų prekei pervežti per sieną, skaičiaus mažėjimas (vnt.): | |||
|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2015 m. | 2018 m. | |
| Importas | 10 | 6 | 4 |
| Eksportas | 8 | 4 | 4 |
| Dokumentų parengimo ir muitinės procedūrų paspartinimas (d.): | |||
| Importas | 36 | 15 | 7 |
| Eksportas | 36 | 15 | 15 |
| Muitinės procedūrų kainų sumažėjimas (USD): | |||
| Importas | 1800 | 1300 | 1000 |
| Eksportas | 1850 | 1200 | 900 |
Jei šie rodikliai bus pasiekti, Rusija turi šansus patekti į „Doing-business“ reitingo Top-20 ir 2018 m. užimti „garbingą“ 19 vietą. Pasaulinio bando duomenimis, šiandien Rusija užima tik 160 reitingo vietą iš 183 galimų…
Šiam ambicingam tikslui pasiekti projekto rengėjai pasiūlė iš esmės pakeisti pačią muitinės administravimo sistemą. Dabar krovinys stovi muitinėje, kol bus surinkti visi dokumentai ir atlikti visi mokėjimai. Tai reikalauja nemažai laiko, o laikas, kaip žinia, yra pinigai, ir dažnai labai dideli pinigai. Todėl rengėjai pasiūlė nukelti mokėjimo terminus iki tol, kol prekė jau pateks į vidaus rinką, jei tiekėjas pateiks banko garantiją, laidavimo sutartį arba piniginį užstatą. Tai yra mokėjimo terminas turi būti nukeltas 14 dienų. Federalinė muitinės tarnyba (FMT) pasisakė prieš šį siūlymą, tačiau V. Putinas išreiškė savo palaikymą verslui. Klausimas buvo išspręstas agentūros ir verslininkų naudai. Kol kas…
Tačiau, Rusijos FMT vadovo pavaduotojas Ruslanas Davydovas pabrėžė, kad ši „švelni‘ praktika pirmiausiai turi padėti sąžiningiems verslininkams, nes jie išvengs nuostolių nuo prastovų. Kitos šešėlinės įmonės bus griežtai kontroliuojamos ir pačioje muitinėje, ir po prekių paleidimo iš jos. Verslo sąžiningumas ir disciplina bus atstatyti.
Projektas „buksuoja“
Dūmos svarstymai buvo surengti po to, kai Rusijos Ekonominės plėtros ministerija atliko monitoringą, kaip sėkmingai šalyje vyksta „kelių kortos“ įvedimas. Rezultatai buvo nedžiuginantys: iki šių metų kovo mėnesio turėjo būti įgyvendinti 15 programos punktų iš 40, tačiau buvo įvykdyta tik 6. Praeitais metais – tik 1.
Toks pasyvumas stebina, nors kalba eina apie itin svarbias verslui priemones, pavyzdžiui, rizikų valdymo sistemą ir išankstinį informavimą apie įvežamas į Rusiją prekes. Kol kas pastaroji procedūra veikia tik automobilių kontrolės punktuose.
Neįgyvendintas dar vienas punktas dėl transporto srautų valdymo uostuose. To priežastis paprasta: Rusijos Susisekimo ministerija parengė projektą, bet „pamiršo“ suderinti jį su kitomis svarbiomis įstaigomis ir verslu. Galų gale nesuderintas projektas virto niekuo nevertu popieriuku.
Programoje taip pat buvo numatyta regioninių muitinės valdybų ir postų reorganizacija ir likvidacija. Tačiau ir šie itin svarbus tikslai taip ir liko planais.
Dūmos svarstymų metu buvo pabrėžtas, kad realiai veikia tik viena funkcija: krovininio transporto kontrolė pasienio punktuose, kuri leidžia operatyvia rinkti aktualią informaciją apie eiles ir kelių infrastruktūros problemas.
Padėtis Rusijos pervežimų sektoriuje apskritai yra apgailėtina. Rusijos Susisekimo ministro pavaduotojas Viktoras Olerskis informavo, kad tranzitiniai kroviniai, kuriuos sugeba patikrinti Federalinė muitinės tarnyba, sudaro tik 2 proc. viso krovinio srauto. Ekspertų vertinimų, dėl šios priežasties Rusijos biudžetas kasmet negauna pusės milijardo JAV dolerių. Rusijos uostose konteineriai stovi vidutiniškai 6,5 paras. Iš jų 1,1 dienos užima muitinis įforminimas ir kontrolė. Likęs laikas skirtas kitiems patikrinimams, perkrovimui, transporto laukimui ir t.t. Dūmoje pasklido ironiškas pasiūlymas: reikia leisti tik 5 dienas nemokamai laikyti konteinerius uosto teritorijoje. Tada uostas skubės ko greičiau atsikratyti konteinerio!
Daugelis ekspertų mano, kad pagrindinė projekto vilkinimo priežastis yra žemas bendradarbiavimo lygis tarp skirtingų įstaigų rengiant „kelių kortos“ programą. Rusijos FMT Analitikos skyriaus vadovas Leonidas Savickis mano, jog į darbo grupę turėjo būti įtraukti ne tik FMT ir Ekonominės plėtros ministerijos, bet Finansų, Susisekimo, Pramonės ir prekybos ministerijų bei kitų įstaigų atstovai. Juk muitinės procedūros užima tik 1/10 pervežimo laiko, kiti klausimai priklauso kitų įstaigų kompetencijai.
Pažymėtina, kad Strateginių iniciatyvų agentūra pati atsisakė derinti savo iniciatyvas su kitomis įstaigomis. Ir tik dėl to, kad V. Putinas, kuris vadovauja Agentūros Stebėjimo komisijai, pats asmeniškai „palaimino“ projekto planus. Kam dabar skaitytis su kitų institucijų nuomonėmis? Galimybių prieštarauti projektui beveik nėra.
Kita vertus, į projekto rengimą taip ir nepavyko pritraukti pramonės susivienijimų atstovus, vietinių gamyklų vadovybę, Muitų Sąjungos kolegų. Jei teisės aktai nebus suderinti su kitais Muitų Sąjungos nariais, „kelių korta“ taip ir liks tuščia deklaracija. Juk nesutarimų tarp Muitų Sąjungos narių jau ir dabar nemažai.
Apmokėjimas: iš karto ar vėliau?
Atrodo, kad Muitų Sąjungos partneriai nepasieks sutarimo būtent šiuo klausimu. Muitų mokėjimas iki prekių išvežimo iš muitinės – tai norma visame pasaulyje. Tuo pagrista Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija (Kiotas, 1973). Mokėjimų paskirstymas ir įvykdymas išvežus prekes iš muitinės – ne taisyklė, o išimtis, taikoma labai retais atvejais. Visų šalių muitinės sistemos funkcionavimas pagristas vienu principu: užsienio prekės paleidžiamos į apyvartą šalies muitinės teritorijoje tik visiškai sumokėjus visus muitus ir mokesčius už šias prekes. Rusijos teisė čia ne išimtis.
Todėl siūlymas „apskaičiuoti ir apmokėti muitus 14 dienų bėgyje po prekių išvežimo iš muitinės“ prieštarauja šiam principui. Naujovės kritikai teigia, kad tai suteiks užsienio kilmės prekėms ekonominį pranašumą prieš vietines prekes, nes mokėjimus už užsienio prekes galima bus atidėti be palūkanų. Be to, tai netiesiogiai rems valstybinį verslą biudžeto lėšų sąskaita ir gali nepatikti baltarusiams, kazachams, Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms. Faktas tas, kad banko garantijos ir „sąžiningų“ verslininkų sąrašai jau liudija apie tvarkos sugriežtinimą ir nenorą ieškoti kompromiso.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.