Rusija ir Lenkija pešasi. Ar Lietuva gali laimėti? (papildyta „Linavos“ prezidento E. Mikėno komentaru)
2014 metų pabaigoje Rusijos Federacijos priimtas federalinis įstatymas Nr. 362-FZ ir 2015 metų gruodį RF prezidento išleistas dekretas sukėlė audrą, dalinantis 2016 metų leidimus. Tiksliau, audrą sukėlė tik dalinantis leidimus su Lenkija. Rusijos vyriausybės atstovai oficialiai paskelbė, kad, derantis su kitomis šalimis, nekilo jokių problemų.
Kas neįtiko lenkams?
Rusijos federalinis įstatymas Nr. 362-FZ reglamentuoja Rusijos teritorijoje užsienio automobilių transporto vykdomų tarptautinių pervežimų tvarką, įskaitant trečiųjų šalių krovinių pervežimus. Jis nurodo, kad Rusijoje vežant prekes, kurių kilmės šalis yra užsienyje, vežėjui reikalingas trišalis leidimas. Be to, tranzitą apribojo ir praėjusių metų pabaigoje RF prezidento išleistas dekretas.
Tvp.info skelbia, kad Lenkijoje yra registruota apie 150 tūkstančių sunkvežimių, iš kurių maždaug penktadalis vykdo pervežimus į Rusiją. Ir iki šiol Lenkija buvo daugiausiai Rusijos leidimų gaunanti Europos šalis. Nesunku įsivaizduoti, kad tokia Lenkijos sunkvežimių armija Rusijos pervežimuose užėmė reikšmingą dalį, todėl recesijos varginamos valstybės vyriausybė nusprendė įstatymais administruoti savo rinką, iš jos išvydama užsienio vežėjus. Lenkams naujoji tvarka reiškia, kad beveik 85 proc. šiuo metu Rusijoje tebedirbančių sunkvežimių turėtų ieškotis naujų krypčių. Ir tai reiškia, kad realiai lenkai prarastų ne tiktai Rusijos, bet ir Azijos rinkas.
Atsižvelgdama į tai, Lenkijos vyriausybė ir tarptautinių vežėjų keliais asociacija ZMPD nusprendė reikalauti nemažinti Rusijos išduodamų leidimų skaičiaus. Kaip skelbia Rusijos tarptautinių pervežimų automobiliais asociacija ASMAP, lenkai prašė išduoti tiek pat leidimų trišaliams pervežimams, kiek pernai buvo išduota dvišalių leidimų. O tai yra beveik penkis kartus daugiau, nei siūlė rusai.
Oficialus lenkų argumentas – naujieji Rusijos Federacijos įstatymai pažeidžia ankstesnius dvišalius susitarimus ir tarptautinę teisę. Susiklostė taip, kad vienintelė šiam RF įstatymui pasipriešinusi valstybė ėmėsi sanitaro vaidmens, kartu su savo interesais gindama dar 1996 metais pasirašytų tarptautinių susitarimų galiojimą – taigi ir kitų šalių vežėjus, kurie taip pat kenčia dėl naujosios tvarkos.
ES nepadės
Įdomu tai, kad šioje situacijoje lenkai lieka visiškai vieni: interia.pl praneša, kad eurokomisarė transportui, Violeta Bulc Lenkijos infrastruktūros ir statybų ministrui Andrzejui Adamczykui pasisakė niekuo negalinti padėti. Po susitikimo su V. Bulc, Adamzcykas žurnalistams papasakojo, kad eurokomisarė „išreiškė tikėjimą mūsų diplomatinėmis galimybėmis ir palinkėjo priimti geriausią sprendimą“.
Neoficialus, bet visiems puikiai suprantamas lenkų argumentas – tranzitas per jų šalį. Rusai, netekę Ukrainos ir Turkijos tranzito, beveik nebeturi galimybių pasiekti Vakarų Europos. Dabar abiejų šalių vežėjai taip ir nepasidalino 2016 metų leidimais. Pagal dabar priimtą susitarimą, iki vasario 1 dienos į abi šalis įvažiavę priešingų šalių sunkvežimiai, turintys 2015 metų leidimus, iki vasario 15 dienos gali netrukdomi išvažiuoti iš abiejų valstybių teritorijų. Rusų atveju tai galioja net iš kitų ES įvažiuojantiems ir į Rusiją grįžtantiems sunkvežimiams.
Rusai savo ruožtu kategoriškai atsisakė didinti leidimų kvotas, nes tai prieštarautų jų įstatymui. Be to, lenkus kaltino destruktyvia veikla, siekiu uzurpuoti Rusijos rinką ir piktnaudžiavimu savo geografine padėtimi.
Kelis kartus vykusiose abipusėse derybose nepasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų, tačiau kol kas persvara yra lenkų pusėje: nors leidimų dalybos klausimas liko visiškai užstrigęs, rusų delegacija, kartu su RF transporto viceministru Nikolajumi Asaulu, pasižadėjo per artimiausius du mėnesius pakoreguoti savo įstatymus derybose aptarta linkme.
Tačiau dviejų mėnesių terminas nieko netenkina. Pagal dabar galiojančius susitarimus, nuo vasario 15 dienos lenkai turi išvažiuoti iš Rusijos, o rusai – iš Lenkijos. Pasak gazeta.ru, Rusijos vežėjai tikisi, kad iki vasario 15 dienos situacija bus išspręsta, bet jau dabar ieško aplinkinių kelių, kurie yra gerokai ilgesni ir brangesni. Nekelia abejonių, kad lenkai taip pat ieško būdų, kaip suktis iš staiga pasikeitusios situacijos.
Kitas derybų raundas yra numatytas Maskvoje, jo data dar nenustatyta.
Kuri situacija geriausia Lietuvai?
Šioje situacijoje Lietuva lieka tik stebėtoja, tačiau tiek Lenkijos ir Rusijos, tiek Lietuvos ir Baltarusijos vežėjai aktyviai stebi situaciją, spėliodami, kokia konflikto baigtis galėtų atnešti didesnę naudą. Cargo.lt vežėjų forume Baltarusijos ir Rusijos vežėjai lenkų kolegas traktuoja kaip labai didelę įtaką darančius vežėjus. Kai kurie tvirtina, kad natūralios lenkų konkurencijos neatlaikantiems rusų vežėjams labai reikalingas priverstinis rinkos administravimas. Kiti pastebi, kad Lietuva galėtų laikytis lygiai tokios pat kietos pozicijos, kaip ir lenkai, savo rankose turėdami ne tik tranzitą į Lenkiją, bet ir Kaliningrado srities tranzitą. Dar kiti pastebi, kad lenkų nesėkmės atveju laimėtų Lietuva, kuri perimtų daugybę krovos ir pervežimų darbų.
„Mano nuomone, jūs turėtumėte tyliai melstis, kad tos derybos truktų kuo ilgiau, – kolegoms lietuviams forume Cargo.lt rašo vežėjas iš Baltarusijos. – Juk nuo to laimės visi, išskyrus pačius lenkus, nes visi kroviniai VERŠIS per JŪSŲ terminalus. O rusai krovinius galės pasiimti ir Lietuvoje“.
Transporto bendrovės „Mečys“ vadovas, Mečislavas Atroškevičius neslepia susižavėjimo lenkų tvirtumu. Jis mano, kad Lietuvos atstovai turėtų lygiai taip pat ginti savo vežėjus. „Linavoje“ jau seniai buvo žinoma apie šiuos pasikeitimus, tačiau nebuvo nieko padaryta, siekiant gauti didesnį leidimų į Rusiją skaičių“, sako jis ir priduria, kad Lietuvoje važiuojantiems Rusijos vežėjams kaip svertą taip pat būtų galima pasiūlyti „trečiosios šalies“ taisyklės taikymą, kuri jiems tikrai labai nepatiktų.
Paklaustas apie tai, kuri galima derybų baigtis būtų palankesnė mūsų vežėjams, M. Atroškevičius pastebėjo, kad tiek lenkų, tiek rusų persvara turėtų savų pliusų ir minusų. Pasako jo, lenkų pergalė reikštų galiojančių tarptautinių susitarimų pergalę ir būtų precedentas dėl savo teisių kovoti visoms kitoms šalims. Nors tokiu atveju Lietuvos vežėjams šia kryptimi liktų labai mažos galimybės.
Tuo tarpu rusų pergalė lemtų lenkų pasitraukimą iš rinkos, kas atvertų kažkokias galimybes Lietuvai bei jos vežėjams.
„Linavos“ pozicija – atsargi
Šioje situacijoje „Linavos“ pozicija kardinaliai skiriasi nuo kolegų iš Lenkijos asociacijos ZMPD. Susidaro įspūdis, kad mūsų vežėjų atstovai neketina veltis į sudėtingas situacijas, teikia informaciją mūsų vežėjams apie dabartinius Rusijos reikalavimus ir tikisi savaime susiklostysiančios geros baigties. Į „CargoNews“ klausimus atsako „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Ką Lietuvai reiškia dabartinė situacija tarp Rusijos ir Lenkijos?
Kiekviena šalis stengiasi apsaugoti savo rinką nuo kitų šalių vežėjų. Tik vieni tai daro pagal tarptautinius susitarimus, kitos šalys tai bando apriboti nacionaliniais įstatymais. Ši situacija Lietuvos vežėjams reiškia tai, kad gali sustoti sunkvežimių, su lenkiškais registracijos numeriais srautai į Rusiją ir pastarųjų į Lenkiją. Lietuvoje gali atsirasti daugiau darbo keltų linijoms ir krovinių terminalams, tačiau laiko iki vasario 15 d. dar yra. Tad abi šalys, kurios yra mūsų kaimynės ir svarbios Lietuvos vežėjams, dar gali susitarti.
Ar Lietuva gali iš to turėti naudą? Jei taip, tai ką reikėtų padaryti, norint tą naudą gauti?
Trumpalaikė nauda gal ir bus, turėtų pakilti pervežimo įkainiai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje norėtųsi stabilių darbo sąlygų su Rusija ir mums ir mūsų kaimynams. Tai būtų didžiausia nauda vežėjams.
Šiuo metu asociacija teikia savo nariams informacija, kaip reikia pildyti krovinio dokumentus, kad nekiltų problemų juos gabenant į Rusiją. Vis tik tiek Rusijai, tiek Lietuvai yra labai svarbus bendradarbiavimas. Lietuvos vežėjai gali atsidurti panašioje situacijoje, kokioje dabar yra lenkai, tad džiūgauti dėl tokios įvykių eigos nevertėtų.
Kokia Rusijos ir Lenkijos derybų baigtis gali būti palankesnė Lietuvai?
Tikimės, kad abi pusės susitars dėl leidimų ir chaoso prie rytinės Europos Sąjungos sienos nebus. Praradę Rusijos rinką, Lenkijos vežėjai pasuks į Vakarų Europą, o tai, tikėtina, prives prie kainų chaoso.
Kokia buvo Lietuvos pozicija, derantis dėl 2016 metų leidimų į Rusiją?
Lietuva pirmą kartą nebuvo prašytojų vaidmenyje, todėl pavyko padidinti trišalių leidimų kiekį 2016 metams. Rusijos pusei reikalingi dvišaliai Lietuvos leidimai, nes Rusijos vežėjai pakankamai daug vyksta į Lietuvą.
Ar Lietuva galėtų laikytis tokios pat kietos pozicijos, kaip Lenkija?
Galėtų, bet ar iš to būtų naudos? Lenkija yra didelė valstybė, įsikūrusi geografiškai patogioje vietoje, tad jie turi savo „kozirių“, kuriais gina savo interesus. Mes einame kitu keliu ir mūsų vežėjai, nors ir su trikdžiais, tačiau važiuoti į Rusiją gali.
Komentarai
Erlando Mikėno komentaras eilinį kartą parodė, kad žmogus visiškai nesiorientuoja situacijoje. Ar Lietuvos vežėjus gali išgelbėti 2000 vnt. papildomų trišalių rusiškų leidimų??? Tikrai NE !!! Tie 2000 bus išnaudoti jau per pirmą mėnesį, jei mes privalėsime juos pildyti vykdant dvišalius pervežimus. Teisiniai dalykai ir pervežimų rūšies nustatymo klausimas pagal pakrovimo/iškrovimo vietą - tai pagrindinė problema su Rusija, o ne trišalių leidimų kiekis. Taip buvo padaryta 2012 metų rugsėjo 12 dieną Lietuvos-Rusijos mišrios komisijos protokolu ir užtvirtinta 2013-2015 metams. Reikėjo dantimis laikytis įsikibus šio pasiekto2012 metais rezultato ir neatiduoti savo pozicijų.
Vitalijau, geriau jau rusiskai rasyk, nes sunku suprasti tavo minti kai rasai lietuviskai
lenkai pralaimes,mes ne ;laimesim jeigu ne turesim 3 saliu leidimu,nes problemu del juos turim dabar,islos tik rusai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.