Ro-ro gabenimai Baltijos jūroje: kiekiai bei kainos augs

Ro-Ro gabenimų rinka grįžta į senas vėžes: gerėja laivų užpildymo rodikliai, Baltijos uostai fiksuoja krovinių apyvartos augimą, keltų operatoriai akylai stebi rinką ir galimybes atidaryti naujas linijas. Vis dėlto, kortos jau sumaišytos naujam žaidimui.
 
 Be „Nord Stream“ dujotiekio statybų, Baltijos jūra jau garsėja ir kaip daugiausiai ro-ro(pax) keltų paslaugų reikalaujantis regionas pasaulyje. Europos Sąjungos (ES) planai kurti multimodalinius koridorius, jungiančius visus Pabaltijo krantus, įsibėgėja. Išlieka klausimas – kas laimės: ar ES politikos planai „perkelti krovinius jūros transportui“, ar kai kurių valstybių užmojai didinti kelių transportu vežamus tranzitinių krovinių srautus?

Jau 2008-ųjų metų pabaigoje didžiausi Baltijos jūroje veikiantys keltų operatoriai konstatavo, kad ateityje laukia ypatingi išbandymai. Reakcija į mažėjančią paklausą ir rinkos pasikeitimus – akivaizdi. Šių metų pradžioje DFDS LISCO uždarė liniją Ryga–Liubekas. Dar tik įsibėgėjant finansų suirutei „Scandlines“  nutraukė nuolatinius reisus tarp Klaipėdos ir Aarhus uostų. „AVE Lines“ laikinai uždarė liniją, jungiančią Liepojos ir Travemunde uostus.
 
Šiauriniame Baltijos regione suomių keltų linijos „Finnlines“ keleivius ir ratines transporto priemones pradėjo gabenti ir iš Rostoko uosto į Suomijos uostus. Dvi šiaurės Baltijos jūros regiono lyderės „Tallink“ ir „Viking Line“ inicijavo keltų atnaujinimo programas, nuo kurių sėkmės priklausys ir jų rinkos dalis ateityje. Jūrų uostai, tarp jų ir Klaipėdos, reaguodami pakoregavo kainas, siekdami išlaikyti jau turimus ir pritraukti naujus operatorius.
 
Naujas etapas Baltijos jūroje jau prasidėjo, dabar svarbiausia suspėti pagauti „paklausos bangą“. „Scandlines“ atstovas spaudai Michael Speckenbach teigia, kad „dugnas“ jau buvo pasiektas pereitų metų paskutinį ketvirtį. „Nors mes išlaikome konservatyvų požiūrį į šiandienos rinką, galima sakyti, kad krovinių apyvartos mažėjimas sustojo dar 2009 metų pabaigoje. Baltijos jūros regione turėtume matyti nežymų rinkos atsigavimą, t.y. apimčių didėjimą 2010 metų antroje pusėje“, – sako  „Scandlines“ atstovas.
 
Teigiama linkme
 
Ro-ro vienetų perkrovimo augimas Klaipėdos uoste fiksuojamas jau nuo pirmųjų šių metų mėnesių. Vieni teigia, kad tai puikus indikatorius, rodantis aktyvesnę Lietuvos eksportuotojų veiklą, kiti tam paprieštarauja – esą apie Lietuvos ekonomiką spręsti pagal tranzitinius krovinius nėra teisinga.
 
Vis dėlto Klaipėdos uosto ro-ro terminale darbo jau netrūksta. AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos" jūrų perkėlos terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas teigia, kad toks krovinių apimčių augimas – geras ženklas tiek Lietuvos transportininkams, tiek visai šalies ekonomikai. „ Tokia situacija rodo prekių mainų aktyvėjimą tarp Rytų ir Vakarų. Galima daryti išvadą, kad ekonominė krizė jau baigiasi. Jau šių metų pabaigoje ro-ro vienеtų apimtys turėtų pasiekti 2007 metų lygį“,–  prognozuoja V. Grigalauskas.
 
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, ro-ro krovinių apyvartos augimą Lietuvoje nulėmė keli palankūs veiksniai. „Pirma, Klaipėda pritraukė daugiau ro-ro krovinių iš kiek šiauriau esančių Liepojos ir Rygos uostų. DFDS ir „AVE Line“ operatoriams nutraukus maršrutus, jungiančius Latvijos ir Vokietijos uostus, kroviniai pasuko per Klaipėdos uostą. Vežėjai iš Šiaurės Lietuvos, Pietų Latvijos, Rusijos vis dažniau pasirenka Klaipėdą. Antra, stabilizavosi bendra ro-ro paslaugų paklausa Baltijos regione. Tai ženklas, kad pervežimų kelių transporto rinka jau pradeda atsigauti“,– teigia A. Drungilas.
 
„Rinka nestovi vietoje ir neseniai sumažintos rinkliavos Klaipėdos uoste tikrai nebus galutinis taškas. Uoste ir toliau bus vykdomos tiek fiskalinės, tiek kokybinės pastangos, siekiant pritraukti krovinių srautus ir operatorius“,– pažymi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas.
 
V. Grigalauskas sako, jog Klaipėdos terminalas ateityje gali aptarnauti ir daugiau keltų linijų: „Šiandien KLASCO jūrų perkėlos terminalas aptarnauja tris keltų linijas – į Kylį ir Zasnicą (Vokietijoje) bei Karlshamną (Švedijoje). Įrengus papildomas sandėliavimo aikšteles, terminalas galės aptarnauti ir Danijos liniją Klaipėda–Kopenhaga. Iš viso terminalas šiuo metu gali aptarnauti iki 6 atskirų linijų.“
 
Tam, kad būtų atidaryta papildoma linija, būtina pritraukti operatorius, o tam reikalingas ne tik valstybinių organizacijų palaikymas, bet ir geresnė padėtis transporto rinkoje. Naujos linijos įsteigimui reikalingas solidus investicinis kapitalas, todėl operatorius visų pirma turi būti užtikrintas, kad bus padengtos bent jau operacinės maršruto sąnaudos.

 UAB "Sauliaus transporto sistemos" direktoriaus pavaduotoja transportui Audronė Sapetkaitė, teigia, kad kartais jaučiamas vietos trūkumas keltuose, tačiau krovinių srautai dar nėra pakankami: „ Jeigu kalbama apie keltus iš/į Švediją, pasitaiko, kad ne visos mašinos būna paimamos į keltą, bet  abejočiau ar paleidus dar vieną keltą šia kryptimi, abu būtų pripildyti.“

Šiauriniai kaimynai stebi
 
Ro-ro keltų verslo plėtrai Klaipėdoje labiausiai trukdo Latvijos uostai. Dėl geografinės padėties ir įkainių skirtumų būtent per šiuos uostus dažnai nuklysta Europos transporto tinklo IX koridoriaus kroviniai. Nors Klaipėdos uostas ro-ro pastaruoju metu laimi konkurencinę kovą dėl krovinių, kaimynai nežada pasiduoti. Šiuo metu laukiama Latvijos uostų atsako į rinkliavų sumažinimą Klaipėdos uoste.
 
Be to, Latvijos nacionalinis keltų operatorius „AVE Line“ jau šiais metais planuoja atgaivinti ir pasiūlyti rinkai naujas gabenimo galimybes per Baltijos jūrą. Kalbama, kad šiuo metu „AVE Line“  rengiasi atidaryti naujas ir konkurencingesnes ro-ro linijas, jungiančias Latvijos uostus su Vakarine Baltijos jūros pakrante. Taip pat, neoficialiais duomenimis, jau balandžio mėnesį „Scandlines“ gali pradėti siūlyti pervežimų paslaugas tarp Rygos ir Travemunde uostų.
 
Ro-ro pervežimų kainų gairės
 
„Kainos už keltų paslaugas tendencingai kyla ir vis labiau spaudžia vežėjus. Klaipėdos linijos neturi konkurentų“ ,- apie dabartinę padėtį kalba A. Sapetkaitė.

Ro-ro keltų operatoriai pripažįsta, kad transporto koridoriuje iš Vakarų Europos  į Rytus didžiausias jų konkurentas yra vežėjai krovininiais automobiliais, todėl kainos visada peržiūrimos. Vežėjai dažnai diskutuoja – važiuoti Lenkijos keliais ar plaukti keltu. Galima išskirti dvi stovyklas: vieni teigia, kad pigiau važiuoti per Lenkiją, kiti mano, kad degalų  santaupos ir efektyvesnis vairuotojo darbo laiko panaudojimas atperka keltų išlaidas. Kuris variantas geriausias šiandien?

Europoje vis dažniau praktikuojamas tik puspriekabių siuntimas keltu. Tokiu būdu sutaupoma vieta keltuose bei patiriamos mažesnės sąnaudos, tačiau anot vežėjų, šiuo atžvilgiu kainos dar nėra palankios tokios veiklos plėtojimui Lietuvoje: „Dažniausiai plukdyti dalį sąstato (tik puspriekabę ar  tik vilkiką) neapsimoka, nes kainos beveik nesiskiria“,- sako A. Sapetkaitė.

A. Drungilo teigimu, ateityje taip pat planuojami pakeitimai uosto rinkliavų atžvilgiu, tačiau galutiniams keltų paslaugų pirkėjams kainos nemažės, nes uostų mokesčių dalis pervežimų jūra sąnaudų suvestinėje sudaro labai mažą dalį.

„Scandlines“ atstovo M. Speckenbach prognozės nedžiugina – anot jo,  nepaisant rinkos svyravimų, kanos turėtų tiktai augti. „Šiandien didžiausią įtaką kainai turi kuro priemoka, kurios kitimas tiesiogiai lemia ir keltų paslaugų kainas. Vertinant baigtinių naftos išteklių kainų augimo tendencijas, išlaidų mažėjimas nenusimato. 5-10 metų perspektyvoje nusimato papildomos priemokos, kurios didins kainas. Tarptautinė laivininkystės organizacija (IMO) sumažino Marpol Annex VI ir Šiaurės bei Baltijos jūrose plaukiojantiems laivams leistiną sieros kiekį išmetamosiose dujose. Distiliatai, kuriuos bus privalu naudoti netolimoje ateityje, kainuoja gerokai daugiau, nei šiandieninis kuras“, – tokią laivininkystės ateitį mato  „Scandlines“ atstovas.  Laivininkystės ekspertai jau dabar mato grėsmę. Dėl tokio sprendimo krovinių srautai bus perkeliami ant sausumos transporto. Ateityje Lietuvos ir Latvijos vežėjai važinės dar labiau užkimštuose Lenkijos keliuose.

Bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo keltų operatoriaus, krypties ir turimų įmonės nuolaidų. Pavyzdžiui,  Klaipeda-Kielis  kainuoja apie 650-900 eurų, Travemunde-Ryga – 700-1000 eurų (jeigu plukdoma tik puspriekabė, apie 20-30 proc. pigiau).
 
Baltijos regionas prieš netolygią konkurenciją
 
Baltijos uostų organizacija tokiam planui priešinasi ir savo pranešime skelbia, kad leistino sieros kiekio išmetamosiose dujose sumažinimas pervežimus Baltijos jūra pabrangins 30–50 proc. Tai „grąžins“ krovinius kelių transportui, Baltijos uostai taps nekonkurencingi palyginus su kitais Europos uostais, o dėl to nukentės bendras Šiaurės Europos pramonės konkurencingumas pasauliniu atžvilgiu.
 
Nuo to, kokia bus politinė valia ir koks bus priimtas sprendimas, priklausys ir tolimesnis ro-ro verslo vystymasis  Baltijos jūroje.

 

 

Komentarai

hmm 2010-05-18 19:07

tai kad keltas idetas foto jis ir yra roro Roll-on/roll-off , o ne konteinervezis :(

Admin 2010-05-17 14:15

Atsižvelgėme į pastabą

Dirgėla Algimantas 2010-05-17 13:44

Įdomu, kodėl straipsnis apie RO-RO, o nuotrauka įdėta konteinervežio? Patingėjo autoriai paieškoti keltų nuotraukų?

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.