Pastarąjį mėnesį Lietuva subruzdo – pajudėjo viešųjų logistikos centrų (VLC) reikalai – vėl pradėta ne tik aktyviai kalbėti apie logistikos centrų tinklo naudą Lietuvai, bet ir apie tai, kad Šiauliai geriausiai atliko namų darbus, reikalingus tam, kad toks logistikos centras duris atvertų jau po poros metų. Pagrindinė VLC funkcija – vykdyti intermodalinius perkrovimus. Tokie centrai leidžia sukoncentruoti sandėliavimo ir logistikos paslaugas vienoje vietoje, o tai labai patrauklu užsieniečiams. Vyriausybės strateginiuose planuose numatyta viešuosius logistikos centrus steigti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau jau akivaizdu, jog pirmiausia toks objektas atsiras Šiauliuose – miesto savivaldybė pateikė paraišką ES paramai gauti.
Dabartinė VLC situacija
Remiantis ilgalaike Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, numatoma įsteigti tris VLC, esant poreikiui, dar du – Šiauliuose ir Panevėžyje. Panevėžio logistikos centro steigimo galimybė kol kas nėra svarstoma, tačiau iki šiol rimtu žaidėju logistikos sektoriuje nelaikytas Šiaulių VLC šiuo metu yra lyderis. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos VLC situacija šiuo metu yra tokia: parengta Vilniaus VLC galimybių studija, rengiami teritorijų planavimo dokumentai, numatoma galima veiklos pradžios data – 2013 m. pabaiga; Kauno VLC – rengiama galimybių studija, planuojama, kad šis centras pradės veikti 2014 m. pabaigoje; Klaipėdos VLC stringa dėl neišspręstų žemės nuosavybės klausimų, iki šiol nėra apibrėžta, kada toks centras galėtų pradėti darbą uostamiestyje. Į šiuos klausimus iki šių metų spalio pabaigos turėtų atsakyti jau rengiama Klaipėdos VLC galimybių studija.
Dirbama vangiai – ypač Klaipėdoje
Išanalizavus valstybinių institucijų ir verslo atstovų veiksmus, susijusius su VLC Lietuvoje, matyti, kad šių centrų statybos buvo vilkinamos – svarbūs sprendimai atidėlioti. Tai suteikė erdvės dideliems privatiems centrams steigtis. Geriausias to pavyzdys – Klaipėda. Miesto prieigose sparčiai kuriantis privatiems sandėlių centrams, Vyriausybės siekis uosto pietinėje dalyje įsteigti VLC buvo sustabdytas prieš metus. Daugiau kaip 300 ha teritorijos, numatytos VLC Klaipėdoje, yra apaugusi mišku. Dalis šios teritorijos – pievos – nėra valstybės nuosavybė. Dėl komplikuotos situacijos vis dažniau dvejonių dėl VLC poreikio Klaipėdoje pasigirsta ir iš aukštas pareigas uoste užimančių valdininkų. Kovą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas prasitarė, kad galbūt VLC uostamiestyje nėra reikalingas, jei taip sparčiai ir sėkmingai statomi privatūs centrai. E. Gentvilas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl milijoninių sumų, reikalingų šiam projektui. Anot jo, reikia pagalvoti, ar tikslinga dabar paskirti beveik 10 mln. Lt, o vėliau dar 100 mln. Lt. KVJUD vadovas labiau linkęs manyti, kad VLC poreikį Klaipėdoje sugebės patenkinti laisvoji ekonominė zona (LEZ) bei privačių bendrovių, pavyzdžiui, „VPA logistics“, „Vlantana“, sandėliai. Kol kas nežinoma, kaip pakryps Klaipėdos VLC reikalai, tačiau aišku viena – laiko prarasta nemažai. Susisiekimo ministerijos atstovai sako, kad reikia greitai atlikti galimybių studiją, bet nepamiršti ir anksčiau nagrinėtų variantų – logistikos centro vieta galėtų būti šalia Kretingalės ar šalia Draugystės geležinkelio stoties.
Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pripažįsta, kad Klaipėdoje situacija pati sudėtingiausia: „2007 m. buvo numatyta teritorija Klaipėdos VLC, bet tuo metu prasidėjo žemės grąžinimas savininkams. Nusprendus pradėti konkrečius teritorijų planavimo darbus, paaiškėjo, kad ta teritorija, kuri atrodė bus laisva, buvo nelaisva. Atsirado nemenkas sąmyšis. Žmonių, kurie už tai atsakingi, ir kurie tuo metu dirbo Klaipėdos savivaldybėje, jau nėra. Tuometiniai Susisiekimo ministerijos pareigūnai irgi nesužiūrėjo“, – padarytas klaidas vardija A. Štaras. Viceministras primena, kad šiuo metu rengiama KLVC galimybių studija – norima pasukti šiek tiek kitu keliu. „Anksčiau buvo dirbama taip – bandyta ieškoti laisvos žemės, jei ji nelaisva – nacionalizuoti, o paskui kviesti privatininkus. Mano supratimu, tai nėra labai vaisingas kelias – jei toje teritorijoje, kur mes numatome, kad būtų patogu statyti logistikos centrą jau yra privatininkų, tai gal geriau juos kviestis, kad jie su savo žemėmis sudalyvautų“, – svarsto A. Štaras. Susisiekimo ministerijos atstovas iškelia idėją, kad privatūs logistikos centrai Klaipėdoje galėtų tapti pagrindas būsimajam viešajam logistikos centrui. „Aišku, ne visi centrai tam tiks, nes pagrindinis reikalavimas – intermodalumas ar netgi multimodalumas“, – dėsto A. Štaras.
Politinės valios trūkumas?
Vilniaus ir Kauno logistikos centrų steigimą kuruoja AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau, anot viceministro A. Štaro, rezultatai rodo, kad dirbama vangiai. „Toliausiai pažengęs VVLC. Jo teritorija susideda iš dviejų dalių – Vilniaus miesto dalies ir Vilniaus rajono dalies. Dėl Vilniaus miesto dalies – didelių problemų nekyla, yra visiškas sutarimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pradėtas juridinio asmens steigimo procesas – paaiškės, kas taps VVLC operatoriumi. Kai bus atlikti teritorijų planavimo darbai – bus galima pereiti prie statybų“, – sako A. Štaras. Pasak jo, iki 2012 m. šalia Vaidotų geležinkelio stoties jau bus matomas rezultatas. Toks logistikos centras susidės iš dviejų dalių – intermodalinio terminalo ir krovinių kaimelio – privačių juridinių asmenų valdomos ir naudojamos teritorijos. Šioje teritorijoje privatininkai savo lėšomis statysis sandėlius ir kitus statinius, reikalingus darbui su kroviniais, kurie atkeliaus į šią teritoriją. Pradinė VVLC teritorija apims apie 50 ha.
Kauno VLC vieta dar nepatvirtinta, nors Vyriausybė jau anksčiau yra pritarusi sprendimui steigti tokį centrą prie Karmėlavos. „Jau lapkritį galimybių studija atsakys į šiuos klausimus. Anksčiau atlikta galimybių studija buvo nurodžiusi Mauručius, o 1999 m. darytame „Rail Baltica“ specialiajame plane buvo nurodyta, kad VLC turėtų iškilti prie Rokelių. Jei naujojoje galimybių studijoje nebus rimtų argumentų dėl Rokelių ar mauručių, tai net neabejoju, kad VLC bus statomas Karmėlavoje“, – apžvelgia A. Štaras. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad sunkiausia bus išpirkti žemę.
Vieni kaltina kitus
Ten, kur bus statomas VVLC, bus ir intermodalinis terminalas, į kurį turėtų ateiti ir siauroji, ir plačioji vežė. Taigi atitinkamai bus pakoreguoti ir „Rail Baltica“ planai. Privačios valdos trukdo ir šiam ambicingam projektui – jį įgyvendinus, Baltijos šalys su Lenkija būtų sujungtos europine geležinkelio vėže ir taip taptų tiesiogiai pasiekiamos traukiniais iš Vidurio ir Vakarų Europos. Neabejojama, kad šis projektas leistų pagerinti krovinių pervežimą Baltijos regione. Tranzitas atkarpoje nuo Helsinkio iki Varšuvos taptų efektyvus. Nors privalumų nemažai, tačiau juos užgožia privataus verslo interesai ir politinės valios trūkumas. To rezultatas – „Rail Baltica“ nebebus greitaeigių traukinių trasa. Anksčiau planuota, kad ja traukiniai galės važiuoti 200 km/h greičiu, o dabar – tik 100–110 km/h, mat dėl laiku neišspręstų privačios žemės klausimų, pasirinktas pigiausias variantas – tiesti geležinkelį ant senojo pylimo. Viceministras A. Štaras, paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, sako, kad taip atsitiko todėl, kad iki šiol į šį reikalą nebuvo žiūrėta rimtai.
Anot jo, vangumo būta ne tik atliekant „Rail Baltica“ darbus, bet ir rengiant VLC namų darbus. „Savivaldybės gana skeptiškai žiūrėjo, manė, kad čia Susisiekimo ministerijos reikalas, galvojo, kad mes išpirksime jiems žemes. Šiauliai nelaukė, jie patys, turėdami nepanaudotų teritorijų, savo iniciatyva jas paskyrė viešajam logistikos centrui, padarė detalųjį planą“, – savivaldybių neveiklumą kritikuoja A. Štaras.
Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis nesutinka su tokiais A. Štaro pamąstymais. Anot jo, Kauno VLC darbai stringa dėl to, kad praėjusios kadencijos Vyriausybė ir Susisiekimo ministerijos vadovybė ignoravo Kauno regiono plėtros tarybos sprendimą dėl KVLC. „Kauno savivaldybė buvo pakankamai aktyvi. Mes grūmėmės su tuometine Susisiekimo ministerijos (SM) vadovybe visais įmanomais būdais ir bandėme įrodyti savo tiesas, bet, deja, SM turėjo savo „ne“, norėjo, kad Kauno logistikos centras būtų piečiau Kauno, tai mes klausdavome, o kur tas piečiau. Tai išaiškėjo, kad tas piečiau tai neapibrėžta vieta tarp Kauno ir Lenkijos sienos. Toks apibrėžimas, aišku, mūsų netenkino. Savaime suprantama, už to slypėjo interesai – buvo delsiama kuo ilgiau priimti sprendimus, kad paskui tie sprendimai būtų kuo nepalankesni Kauno regiono verslui, miestui, rajonui. Kauno regiono plėtros taryba labai aiškiai dar 2007 m. lapkritį pasisakė, kad VLC Kaunui reikia“, – argumentuoja R. Mikaitis.
Nuoseklus darbas davė rezultatą
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė sako, kad jiems pavyko aplenkti kitus VLC Lietuvoje dėl to, kad nebuvo problemų dėl žemės išpirkimo, be to, buvo dirbama tikslingai ir nuolat. „Tai bendras savivaldybės ir verslo projektas. Prie jo sėkmės prisidėjo ir palankus politikų požiūris“, – apibendrina A. Žalevičienė.
Šiuo metu Šiauliuose dėliojamas konkretus ŠVLC įgyvendinimo grafikas. „Detalųjį planą turime, dalį techninių projektų infrastruktūrai sukurti – taip pat. Didžiausia užduotis – intermodalinio terminalo projektavimas. Siekiame, kad visi projektai būtų įgyvendinami kartu. Planuojame, kad intermodalinio terminalo techninį projektą turėsime jau rudenį, taigi žiemą vyktų rangos konkursai, o pavasarį būtų pradėtos statybos“, – kryptingų darbų seką pristato Šiaulių savivaldybės atstovė.
Šiaulių savivaldybė pateikė Susisiekimo ministerijai paraišką finansavimui gauti. Valstybinių projektų atrankos komisija spręs dėl paramos dydžio. Šiaulių savivaldybės duomenimis, reikalinga suma siekia apie 50 mln. Lt – į ją įeina ir privažiavimo keliai, ir intermodalinis terminalas, ir aptarnavimo centras.
*** Bus tęsinys…***
Analitika
IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.
2024-11-11 81
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-11-07 1,757
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
2024-11-06 39
Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.
2024-10-23 55
„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
2024-10-16 125
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.