Pasiėmei įmonės klientus – susimokėk! (III)

Court_and_money

Cargonews.lt tęsia rašinių seriją apie nesąžiningos konkurencijos atvejus transporto verslo pasaulyje. Praėjusiose dviejose dalyse rašėme apie UAB „Transekspedicija“ teisminius ginčus su buvusiais darbuotojais. Tačiau teismuose santykius aiškinasi ir gerokai mažesnės įmonės…

Išėjo ir pagrindinis klientas

Bendrovė „Gileon“ (buvusi UAB „LLG transportas, o dar anksčiau – „Ligopolijos transporto grupė“) teismuose nesąžiningos konkurencijos santykius aiškinasi su dviejomis savo buvusių darbuotojų įmonėmis: UAB „Autorail“ ir UAB „Railana“.

„Gileon“ teismui nurodė, kad Paulius Gintalas ir Tomas Katilius UAB „LLG transportas“ dirbo pardavimo vadovais ir žinojo pervežimų pagrindiniam klientui UAB „Bleiras“ sąlygas bei kainas. Išėję iš įmonės jie įsteigė bendrovę „Autorail“, kurios klientu jau po trijų mėnesių tapo su „LLG transport“ atsisveikinusi UAB „Bleiras“. „Gileon“ vadovai apkaltino buvusius darbuotojus perviliojant UAB „Bleiras“ nesąžiningai siūlant palankesnes krovinio pervežimo sąlygas. Tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinio teismo jie prašė priteisti 245 783 Lt negautų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas „Gileon“ ieškinį patenkino ir priteisė iš P. Gintalo ir T. Katiliaus 72 020 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos žalai atlyginti. Teismas nutarė, kad UAB „LLG transportas“ buvę darbuotojai pažeidė darbo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus neatskleisti komercinės įmonės paslapties.

Tačiau abi pusės kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą: vienas iš jų prašė Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti visiškai, kitas teigė, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį, kuria iš UAB „Autorail“ buvo prašoma priteisti 245 783 Lt.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko ankstesnį teismo sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, bendrovė „Autorail“ buvo įsteigta siekiant nesąžiningai konkuruoti, o UAB „Bleiras“ apsisprendimą nutraukti ilgamečius santykius su „LLG transportas“ nulėmė ne iškilę nesutarimai tarp įmonių, bet palankesnių sąlygų suteikimas.

Nesupranta, kokią komercinę paslaptį atskleidė

Kaip cargonews.lt teigė bendrovės „Autorail“ direktorius P. Gintalas, iš tuometės „LLG transportas“ jis išėjęs savo noru todėl, kad prasidėjus ekonominei krizei darbuotojai buvo ir taip atleidinėjami, prasidėjo suvaržymai ir jis, netekęs kantrybės, parašė prašymą atleisti iš pareigų.

Jis neigia, kad persiviliojo UAB „Bleiras“. „Tai pirmiausia aš tapau UAB „Bleiras“ klientu. Jie turėjo vagonus, kurių patys neekspedijavo. „Bleiras“ pirko iš mūsų ekspedicines paslaugas. Tik paskui mes su jais pasirašėme sutartį ir ėmėme krovinius. Taip buvo patogiau atsiskaityti, daryti „sudengimus“, – saviškę versiją pasakojo P. Gintalas.

Jis teigė tai paaiškinęs ir teisme, tačiau argumentai esą buvo atmesti. P. Gintalą stebina, kad tiek apygardos, tiek apeliacinis teismas taip ir neįvardijo, kokia konkrečiai komercinė paslaptis buvo atskleista. Jis taip pat tvirtina nepasirašęs jokio nekonkuravimo susitarimo.

Nors teismai nutarė, kad buvusių „LLG transportas“ darbuotojų įsidarbinimas UAB „Autorail“ nebuvo atsitiktinis, tačiau UAB „Autorail“ direktorius neigia perviliojęs jam pretenzijas reiškiančios įmonės darbuotojus.

„Mes, dirbę kartu, visada bendravom. Žmonės irgi išėjo neapsikentę. Kadangi buvo normalūs draugiški santykiai, pasiūlėme jiems ateiti. Tarp kitko, tie žmonės, apie kuriuos kalba teismas, dabar net nebedirba pas mus“, – tikino P. Gintalas.

Jis teigia, kad nors jiems priteista suma – 72 000 Lt – nėra labai didelė, tačiau jie vis tiek sprendimą jau apskundė Lietuvos aukščiausiajam teismui. „Tai garbės reikalas,“ – teigė P. Gintalas.

Pralaimėjo ir UAB „Railana“

Bendrovė „Gileon“ iki pat šių metų liepos bylinėjosi ir su UAB „Railana“ bei šios įmonės direktoriumi Aleksandru Nikolaidi, juos kaltindama tuo, kad išėję iš įmonės neteisėtai ir nesąžiningai perviliojo su stambius klientus. Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą buvo palankus „Gileon“ ir priteisė jiems 95 893 Lt.

Cargonews.lt pabandė susisiekti su šios bendrovės atstovais, tačiau tai pasirodė ne taip paprasta. Kaip rodo VĮ Registrų centras duomenys, per pastaruosius du metus ne kartą keitėsi įmonės akcininkai, vadovai. Kaip matyti, keičiami buvo ir įmonės įstatai. Paskambinus nurodytu įmonės telefonu, žurnalistas būdavo nukreipiamas į buhalterę, kuri pirmiausia klausė, „ar ir jums yra skolingi“?

Sprendimai tenkina

Vis dėlto redakcijai pavyko susisiekti su šią įmonę teismuose atstovaujančia advokatų kontoros „ConsulTax“. Pastarosios advokatas Gediminas Blaškevičius patikino, kad juos tenkina teismų sprendimai, be kita ko liudijantys dar vieną teigiamą poslinkį besiformuojančioje teismų praktikoje: kai klientų sąrašai bei finansinės bendradarbiavimo sąlygos su klientais pripažįstama komercine paslaptimi ir už jos neteisėtą panaudojimą yra taikoma atsakomybė – uždirbtą pelną tenka atiduoti buvusiam darbdaviui.

„Reikia pripažinti, kad įmonė klientų bazę kuria ilgus metus, rinkoje užsitarnauja gerą dalykinę reputaciją, kuri savaime pritraukia naujų klientų, ir šis ilgametis darbas gali būti nubrauktas nesąžiningo buvusio darbuotojo veiksmais,“ – teigė G. Blaškevičius.

Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad akcininkai, samdantys vadovus, kurie pereina dirbti iš konkuruojančios įmonės, taip pat turėtų būti atsargesni ir esant ginčytinai situacijai pagalvotų apie papildomus „saugiklius“, jei paaiškėtų, kad naujai pasamdytas žmogus rinkoje „žaidžia ne pagal taisykles“ ir daro žalą bendrovei.

Stebina žalų apskaičiavimo metodika

Teisininkas taip pat pastebėjo, kad žalos apskaičiavimo metodika tokiose bylose nėra vieninga.

„Byloje prieš UAB „Railana“ žala buvo apskaičiuota imant procentinį santykį tarp bendrovės pardavimo pajamų ir grynojo pelno, o prieš UAB „Autorail“ – teismas skaičiavo konkretaus sandorio su konkrečiu neteisėtai perimtu klientu pelno maržą“, – apie žalų paskaičiavimo mechanizmą kalbėjo G. Blaškevičius.

Jo nuomone šiuos dalykus galėjo lemti tai, kad teismų praktikoje nėra suformuoto vieningo „pelno maržos“ apibrėžimo.

„Mūsų nuomone, „pelno marža“ yra iš konkretaus sandorio gaunama ekonominė nauda ir neturi nieko bendro su tuo, koks yra įmonės turimas buhalterinis grynasis pelnas“, – pasakojo G. Blaškevičius.

Kadangi sprendimas byloje su „Autorail“ juos tenkino, todėl apeliacinio teismo sprendimo jie neskųs, o dėl apeliacijos  prieš UAB „Railana“, advokatas teigimu, dar nėra apsispręsta.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

dyzel

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

2025-04-04 13
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 14
0
4 (3) (1)

Vežėjai: trūkstamos darbo jėgos importui trukdo migracijos ribojimai

Dirbančiųjų transporto sektoriuje skaičius pernai augo 5,8 proc. iki 154,9 tūkst., tačiau dėl toliau jaučiamo vairuotojų trūkumo papildomų darbuotojų trečiosiose šalyse ieškantys vėžėjai sako susiduriantys su migracijos ribojimais, ketvirtadienį rašo portalas „Verslo žinios“.

2025-03-27 57
0