2022 įsigaliojęs bendrasis saugumo reglamentas (GSR) nurodo naujas funkcijas, kurios bus privalomos naujuose automobiliuose, autobusuose bei sunkvežimiuose. Reglamento pakeitimai įsigalios jau kitų metų liepos 7, o transporto priemonių gamintojai jau pristatinėja būsimus pakeitimus.
Transporto sektoriui išliekant vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, ieškoma vis daugiau būdų pakeisti įprastinius degalus į tvarias alternatyvas. Vienas tokių – atsinaujinančios gamtinės dujos, kitaip žinomos kaip biometanas.
Naujausiame kasketvirtiniame „Coface“ tyrime būtent transporto sektoriuje užfiksuota daugiausiai rizikos įverčių pagerinimų, nors pasaulio makroekonominės perspektyvos išlieka neaiškios. „Coface“ ekspertai pastebi, kad didesnio optimizmo suteikia augančios oro transporto prognozės ir naujų orlaivių užsakymų skaičiai. Geresni įverčiai transporto verslui skirti Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Japonijoje, o Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), įskaitant Baltijos šalis, transporto sektoriui toliau skiriamas aukščiausias rizikos įvertis. Estijos ir Latvijos transporto sektorius šiemet patiria daugiau iššūkių, o Lietuvoje nuo II ketvirčio situacija pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų ir auga verslo įmonių prognozės.
Reikšmingą indėlį į šalies BVP įnešantis transporto sektorius pastaraisiais metais patiria daug iššūkių, reikalaujančių ne tik greitų sprendimų veikloje, bet ir papildomų finansinių išteklių. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį sektorius išlaikė 13,5 proc. metinį augimą, tačiau dar sunku prognozuoti, kaip toliau klostysis šie metai. Transporto sektoriaus bendruomenėje pasigirsta nuomonių, kad iššūkiai ir neapibrėžtumas neigiamai veikia ne tik kasdienę veiklą, bet ir finansų įstaigų požiūrį siekiant gauti finansavimą.
Daugybė Europos įmonių vis plačiau į veiklos strategijas integruoja ambicingas tvarumo programas ir kruopščiai registruoja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Į tokias tendencijas privalo atitinkamai reaguoti ir jas aptarnaujančios logistikos bendrovės. Siekdami sustiprinti savo konkurencinį pranašumą, įvairiausias prekes gabenančių transporto priemonių parkų vadovai neretai kone tampa atsakingi už įmonių tvarumą.
Dėl Lenkijoje įvykdytos mokesčių reformos, privertusios vairuotojams mokėti didesnes algas, vis daugiau vežėjų, pastaraisiais metais savo veiklą masiškai iškėlinėjusių į Lenkiją, grįžta ir įsigytas transporto priemones vėl registruoja Lietuvoje. Panaši sistema egzistuoja ir Lietuvoje, kur vežėjo atlyginimas siekia 1,65 koeficiento nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tokį pokyti laiko geru žingsniu, kuris šalina „primityvią“ konkurenciją ir gerina vairuotojų sąlygas abejose šalyse. Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas įspėja, kad abejose valstybėse nustatytas atlyginimas kils, tad kris konkurencija su kitų Europos šalių vežėjais.
„Linavos“ sekretoriato darbuotojai, jeigu remtis viešai pateikta informacija, turi kitų pareigų, ir todėl kyla klausimas dėl jų interesų konflikto.
Muitinės tarpininkas – vežėjo dešinioji ranka ir didžiausias pagalbininkas. Tačiau nuo jo ne viskas priklauso, todėl būtina žinoti, su kokiais sunkumais vežėjai gali susidurti dėl klaidų, susijusių su tranzitu.
Pastaruosius 5-7 metus transporto sektorius augo be galo sparčiai, tačiau pastaruoju metu situacija po truputį keičiasi.
Lietuvos vežėjai šiemet registruoja žymiai daugiau transporto priemonių nei prieš metus, tačiau ekspertai sako, kad tai nereiškia, jog Europos krovinių pervežimo rinka auga. Tiesiog dabar mūsų šalį pasiekia tie vilkikai, kuriuos verslas užsisakė dar pernai, be to, transporto įmonės nebesikrausto į Lenkiją, kadangi šioje šalyje joms padidėjo mokesčiai.