Pradėsiu nuo to, kad rinktiniais kroviniais užsiimu daugiau negu 5 metus. Vežu savo ir samdomu transportu, po Europą ir Rusiją, per terminalus ir tiesiai krovinio gavėjui , mikroautobusu ir didele mašina. Žinoma, kai kuriems patyrusiems ekspeditoriams aš pasirodysiu neišprusėliu ir išsišokėliu, bet tebūnie – kiekvienas turi savo tiesą.
Ekspeditorių ir transportininkų bendradarbiavimas
Iš pradžių apibrėžkime, kas yra ekspeditorius ir transportininkas. Ekspeditorius yra tarpinė grandis tarp kliento ir transportininko. Jeigu klientas turi daug dalinių ar pilnų krovinių įvairiomis kryptimis eksportui ir importui, nei vienas transportininkas neaprėps jų visu 100%, tebūnie tai net tarptautinė įmonė skambiu pavadinimu. Net jeigu klientas turi tik vieną krovinį per mėnesį, o transportininkas tiesiog neturi mašinos reikiamu laiku reikiamoje vietoje, tai norėdamas neprarasti kliento (kelis kartus atsakęs, daugiau pasiūlymų gali ir nebesulaukti), krovinį bandysi kam nors „įtaisyti“. O tai jau – ekspedicija. Egzistuoja ne tik grynieji transportininkai , kurių didžioji dauguma yra nedidelės ar net iš viso mažos įmonės, turinčios tik vieną ar kelias transporto priemones ir kurių šeimininkai patys ieško krovinių, bet ir grynos ekspeditorių įmonės, neturinčios nei vienos mašinos (vadovo „Lexus“ neskaičiuosime). Dauguma net nenutuokia, su kokiomis problemomis kasdien susiduria transportininkas. Padangos, greičio režimų pažeidimai, kelių ir degalų apmokėjimai, draudimai, techninė apžiūra, vairuotojų atlyginimai, remontai – tai tik maža dalis tų klausimų, kuriuos tenka spręsti transportininkams.
Kiti du tipai mišrūs. Pirmas – tai transportininkai, kurie turi papildomų krovinių ir laiko užsiimti jų realizacija, arba transporto įmonė, turinti savo ekspedicinį skyrių. Abu skyriai gali sėkmingai bendradarbiauti, įtemptu metu parūpindami krovinių ir automobilių. Antras mišrusis tipas – ekspeditorių įmonės, kurios jau pakankamai ilgai dirba rinkoje ir turi nuolatinių klientų. Šios įmonės gali aprūpinti darbu kelias mašinas, bet nenori įsigyti vilkikų dėl aukščiau minėtų priežasčių, todėl jų atstovai susitaria su transportininkais ir naudojasi jų paslaugomis. Nurodymus duoda tiesiogiai vairuotojui, dažniausiai patys užsako keltus ir skaičiuoja maršrutus. Dažniausiai mokama už kilometrus, rečiau konkretus mokestis už atitinkamą reisą. Mano manymu, mišrūs bendradarbiavimo būdai yra labiau gyvybingi.
Rinktinių krovinių temą norėčiau apžvelgti plačiau. Jeigu Jūs, kaip transportininkas, esate pratęs vežti pilnus krovinius ir nusprendėte užsiimti rinktiniais kroviniais, būkite pasiruošęs miegoti mažai ir neramiai. Jei manote, jog transporto sfera – beprotnamis, tai rinktiniai kroviniai yra beprotnamis kvadratu, jeigu ne kubu. Jums papildomai teks atsižvelgti į daugelį faktorių. Nepatyrę ekspeditoriai ir transportininkai iš karto išsiskiria. Kokių tik „perlų“ nėra pažėrę šie žmonės, bet nė už ką nepripažino patirties trūkumo. Pavyzdžiui, ekspeditoriai gali neteisingai suskaičiuoti pakrovimo metrų (LDM) kiekį, kartais net nežino kaip apskaičiuoti paprasčiausią tūrį. O štai transportininkas kažkaip keistai skaičiuoja frachtą: „nuleidžia kainą iš lūbų” ir dalina ją iš LDM skaičiaus. Ir nuolaidų už didelį tūrį ir mažą svorį arba antkainio už mažą tūrį ir didelį svorį – pas jį nėra.
Transporto abėcėlė
Elementarios žinios – viena 1,2 m ilgio ir 0,8 m pločio europaletė mašinoje užima lygiai 0,4 LDM; suomiška paletė – 1.2 x 1m ir sudaro yra 0,5 LDM; pramoninė paletė – 1,2 x 1,2m ir sudaro 0,6 LDM.
Standartinis tentas yra 13,6 m ilgio, 2,45–2,5 m pločio ir iki 2,78 m aukščio. Yra tokių tentų, kurių aukštis siekia iki 3,10 m, ir jie vadinami megatreileriais. Maksimali keliamoji galia siekia 25 tonas. Jeigu skaičiuotume matematiškai, tai į 13,6 m ilgio tentą turėtų tilpti 34 europaletės, bet realybėje toli gražu taip nėra. Derėtų atsižvelgti į niuansus, paklaidas, kurios atsiranda dėl tarp europalečių esančių, tegul ir minimalių, tarpų. Dėl to realiai į tokį tentą telpa 33 europaletės.. Taip pat yra sunkvežimių tipas, kurį daugelis vadina traukiniais, didžiakūbėmis ar šimtadvidešimtais. Realiai jų tūris yra apie 110-115 kubinių metrų, kėbulo ilgis paprastai 8 m ir dar prikabinama 8 m ilgio priekaba ; keliamoji galia – apie 24 tonos. Į tokias mašinas galima pakrauti 38 europaletes ir dažniausiai jos naudojamos didelio tūrio ir lengvų krovinių pervežimui.
16,268
2009-12-29
Pasaulinė ekonominė krizė daugiau ar mažiau paveikė praktiškai visas verslo sritis įvairiose valstybėse. Tačiau Jekaterinburgo transporto kompanijos „Lorry“ strateginio vystymo direktoriaus Aleksandro Trachtenbergo teigimu, Rusijoje krizė nepadarė vežėjams tokios didžiulės įtakos, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje. Rusijoje nebuvo pastebėta masinio vežėjų pasitraukimo iš rinkos, skirtingai nuo Latvijos, kurioje jie , anot pašnekovo, turi geresnes ekonomines ir mokesčių mokėjimo sąlygas. „Rusijos vežėjai, ir apskritai Rusijos verslas, labiau pasiruošę visokio pobūdžio krizėms ir pasiryžęs dirbti net Mėnulyje“, – teigia A. Trachtenbergas, lygindamas krizės poveikį Latvijos ir Rusijos vežėjams.
Rinkos pasiskirstymas Rusijoje
Rusijos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos „ASMAP“ duomenimis, šiuo metu Rusijos vežėjai Rusijoje užima 41,6%, likusią dalį sudaro užsieniečiai. Urale situacija blogesnė – čia Rusijai priklauso tik 20% rinkos. Rusijoje krovinių pervežimų automobiliais rinkoje dominuoja vidutinio dydžio kompanijos, iš tikrųjų stambių įmonių joje nedaug. „Šiandien, jeigu aš neklystu, krovininio transporto rinkoje yra 35 000 automobilių, o įmonių – apie 4 tūkstančius, tai nedideli skaičiai. Gerai, kad rinka yra būtent tokia. Tai reiškia, kad ji niekada nebus monopolinė, skirtingai nuo geležinkelio, kuris Rusijoje yra visiška katastrofa“, – svarstė A. Trachtenbergas. Jo manymu, būtent geležinkelio tarifų didinimas sudaro palankias sąlygas dalies krovinių „nutekėjimui“ į autopervežimus, tuo pačiu kompensuojant jų prarastas apimtis. „jau nuo 2007 m. pabaigos, bent jau mūsų kompanija, konkuravo su geležinkeliu Vakarų kryptimi. Kadangi pervežimų automobiliais tarifai nukritę 20–25%, o geležinkelis tarifus didina, dabar vis daugiau ir daugiau klientų linkę pereiti prie pervežimų kelių transportu“, – apie konkurencijos padidėjimą pasakojo pašnekovas.
775
2009-12-21
