Analitika

Krovinių gabenimai šaldytuvais – kainos nešąla (2 dalis)

  1-osios dalies tęsinys
 
Servisai nebesmaugia

Krovinių gabenimai šaldytuvais – kainos nešąla (1 dalis)

Vežėjai, gabenantys krovinius šaldytuvinėmis puspriekabėmis, vėl sulaukė darbymečio ir kainų piko. Krovinių srautai, stipriai padidėję žiemą, šiuo metu išlieka stabilūs. Pervežimų kainos šoktelėjo net 30 proc., tačiau transportininkai sako stiprios konkurencijos rinkoje nejaučiantys, nebaisi jiems ir kolegas vis dar alinanti ekonominė krizė.

Ro-ro gabenimai Baltijos jūroje: kiekiai bei kainos augs

Ro-Ro gabenimų rinka grįžta į senas vėžes: gerėja laivų užpildymo rodikliai, Baltijos uostai fiksuoja krovinių apyvartos augimą, keltų operatoriai akylai stebi rinką ir galimybes atidaryti naujas linijas. Vis dėlto, kortos jau sumaišytos naujam žaidimui.
 
 Be „Nord Stream“ dujotiekio statybų, Baltijos jūra jau garsėja ir kaip daugiausiai ro-ro(pax) keltų paslaugų reikalaujantis regionas pasaulyje. Europos Sąjungos (ES) planai kurti multimodalinius koridorius, jungiančius visus Pabaltijo krantus, įsibėgėja. Išlieka klausimas – kas laimės: ar ES politikos planai „perkelti krovinius jūros transportui“, ar kai kurių valstybių užmojai didinti kelių transportu vežamus tranzitinių krovinių srautus?

Jau 2008-ųjų metų pabaigoje didžiausi Baltijos jūroje veikiantys keltų operatoriai konstatavo, kad ateityje laukia ypatingi išbandymai. Reakcija į mažėjančią paklausą ir rinkos pasikeitimus – akivaizdi. Šių metų pradžioje DFDS LISCO uždarė liniją Ryga–Liubekas. Dar tik įsibėgėjant finansų suirutei „Scandlines“  nutraukė nuolatinius reisus tarp Klaipėdos ir Aarhus uostų. „AVE Lines“ laikinai uždarė liniją, jungiančią Liepojos ir Travemunde uostus.
 
Šiauriniame Baltijos regione suomių keltų linijos „Finnlines“ keleivius ir ratines transporto priemones pradėjo gabenti ir iš Rostoko uosto į Suomijos uostus. Dvi šiaurės Baltijos jūros regiono lyderės „Tallink“ ir „Viking Line“ inicijavo keltų atnaujinimo programas, nuo kurių sėkmės priklausys ir jų rinkos dalis ateityje. Jūrų uostai, tarp jų ir Klaipėdos, reaguodami pakoregavo kainas, siekdami išlaikyti jau turimus ir pritraukti naujus operatorius.
 
Naujas etapas Baltijos jūroje jau prasidėjo, dabar svarbiausia suspėti pagauti „paklausos bangą“. „Scandlines“ atstovas spaudai Michael Speckenbach teigia, kad „dugnas“ jau buvo pasiektas pereitų metų paskutinį ketvirtį. „Nors mes išlaikome konservatyvų požiūrį į šiandienos rinką, galima sakyti, kad krovinių apyvartos mažėjimas sustojo dar 2009 metų pabaigoje. Baltijos jūros regione turėtume matyti nežymų rinkos atsigavimą, t.y. apimčių didėjimą 2010 metų antroje pusėje“, – sako  „Scandlines“ atstovas.
 
Teigiama linkme
 
Ro-ro vienetų perkrovimo augimas Klaipėdos uoste fiksuojamas jau nuo pirmųjų šių metų mėnesių. Vieni teigia, kad tai puikus indikatorius, rodantis aktyvesnę Lietuvos eksportuotojų veiklą, kiti tam paprieštarauja – esą apie Lietuvos ekonomiką spręsti pagal tranzitinius krovinius nėra teisinga.
 
Vis dėlto Klaipėdos uosto ro-ro terminale darbo jau netrūksta. AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos" jūrų perkėlos terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas teigia, kad toks krovinių apimčių augimas – geras ženklas tiek Lietuvos transportininkams, tiek visai šalies ekonomikai. „ Tokia situacija rodo prekių mainų aktyvėjimą tarp Rytų ir Vakarų. Galima daryti išvadą, kad ekonominė krizė jau baigiasi. Jau šių metų pabaigoje ro-ro vienеtų apimtys turėtų pasiekti 2007 metų lygį“,–  prognozuoja V. Grigalauskas.
 
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, ro-ro krovinių apyvartos augimą Lietuvoje nulėmė keli palankūs veiksniai. „Pirma, Klaipėda pritraukė daugiau ro-ro krovinių iš kiek šiauriau esančių Liepojos ir Rygos uostų. DFDS ir „AVE Line“ operatoriams nutraukus maršrutus, jungiančius Latvijos ir Vokietijos uostus, kroviniai pasuko per Klaipėdos uostą. Vežėjai iš Šiaurės Lietuvos, Pietų Latvijos, Rusijos vis dažniau pasirenka Klaipėdą. Antra, stabilizavosi bendra ro-ro paslaugų paklausa Baltijos regione. Tai ženklas, kad pervežimų kelių transporto rinka jau pradeda atsigauti“,– teigia A. Drungilas.
 
„Rinka nestovi vietoje ir neseniai sumažintos rinkliavos Klaipėdos uoste tikrai nebus galutinis taškas. Uoste ir toliau bus vykdomos tiek fiskalinės, tiek kokybinės pastangos, siekiant pritraukti krovinių srautus ir operatorius“,– pažymi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas.
 
V. Grigalauskas sako, jog Klaipėdos terminalas ateityje gali aptarnauti ir daugiau keltų linijų: „Šiandien KLASCO jūrų perkėlos terminalas aptarnauja tris keltų linijas – į Kylį ir Zasnicą (Vokietijoje) bei Karlshamną (Švedijoje). Įrengus papildomas sandėliavimo aikšteles, terminalas galės aptarnauti ir Danijos liniją Klaipėda–Kopenhaga. Iš viso terminalas šiuo metu gali aptarnauti iki 6 atskirų linijų.“
 
Tam, kad būtų atidaryta papildoma linija, būtina pritraukti operatorius, o tam reikalingas ne tik valstybinių organizacijų palaikymas, bet ir geresnė padėtis transporto rinkoje. Naujos linijos įsteigimui reikalingas solidus investicinis kapitalas, todėl operatorius visų pirma turi būti užtikrintas, kad bus padengtos bent jau operacinės maršruto sąnaudos.

 UAB "Sauliaus transporto sistemos" direktoriaus pavaduotoja transportui Audronė Sapetkaitė, teigia, kad kartais jaučiamas vietos trūkumas keltuose, tačiau krovinių srautai dar nėra pakankami: „ Jeigu kalbama apie keltus iš/į Švediją, pasitaiko, kad ne visos mašinos būna paimamos į keltą, bet  abejočiau ar paleidus dar vieną keltą šia kryptimi, abu būtų pripildyti.“

Kaip didės maksimalus leistinas transporto priemonės svoris

Pastaruoju metu pasirodė pranešimų apie tai, kad ketinama didinti maksimalų leistiną krovininio transporto priemonės svorį. Ši tema itin sudomino mūsų portalo skaitytojus. Pabandysime atsakyti į labiausiai vežėjams rūpimus klausimus.
 

Ketinama didinti visoms

Darbo ir poilsio režimas: pažeidimų daugėja

Būtinybė laikytis vairuotojų darbo ir poilsio režimo – jokia naujovė šalies krovininio transporto įmonėms bei vairuotojams. Tačiau statistika rodo, kad šioje srityje pažeidimų užfiksuojama kaskart vis daugiau. Apie tai kalbamės su Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotoju Romanu VILČINSKU.

Ar velnias toks baisus, kokį jį paišo, arba dar kartą apie vairuotojų mokymą (2 dalis)

 1-osios daliestęsinysLaiko – ne tiek ir daug

Ar velnias toks baisus, kokį jį paišo, arba dar kartą apie vairuotojų mokymą (1 dalis)

Pastaruoju metu itin daug svarstoma, kaip Lietuva pasirengusi įgyvendinti Europos Parlamento bei Tarybos 2003/59EB direktyvą „Dėl vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“. Teigiama, kad kol kas šioje srityje nuveikta nedovanotinai mažai.
 
 

Reikalavimai

Draudikai ir klientai: problemų daugėja? (2 dalis)

 1-osios dalies tęsinys
 
Kaip elgtis?

Draudikai ir klientai: problemų daugėja? (1 dalis)

Pirmieji draudikų bei jų klientų konfliktai, ko gero, kilo vos tik atsiradus pirmosioms draudimo paslaugoms. Mokėdami įmokas, vežėjai tikisi draudimo įmonių supratimo bei pagalbos. Draudikai savo ruožtu stengiasi gauti daugiau pelno bei patirti mažiau nuostolių. Krizės sąlygomis šie santykiai tampa dar labiau įtempti.

Konfliktai

Konteinerių srautai krypsta į Rusiją ir Lenkiją

2009 metais konteinerinės kompanijos skaičiavo didžiulius nuostolius. Tačiau pirmieji šių metų mėnesiai parodė, jog vartojimas po truputį atsigauna ir konteinerių pervežimai didėja. Rinkos analitikai teigia, jog būtent konteinerizuoti kroviniai signalizuoja apie besikeičiančią ekonominę situaciją.
 
 

Po truputį kyla