Analitika

Lietuviai jau ir Latvijoje baudas mokės be atidėjimo

Karo kirvis – draudimo išmokos ne ES šalyse (II dalis)

Karo kirvis – draudimo išmokos ne ES šalyse (I dalis)

Dirbtinis ar tikras rinkos augimas?

Jei galėtų – pasislėptų cisternose

Draudimo bendrovės toliau neria vežėjų kailį (II dalis)

Draudimo bendrovės toliau neria vežėjų kailį (1 dalis)

Lietuvos transportininkus pastaruoju metu neramina privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) įkainių didėjimas, be to, kai kurios draudimo įmonės ėmė nebemokėti žalų. Negano to, padažnėjo nusiskundimų dėl „žaliosios kortos“ (aut. pastaba vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas užsienyje), mat draudimo bendrovės, sužinojusios, kad transporto priemonė bus eksploatuojama užsienyje, taip padidina kainas, kad „žalioji korta“, kuri turėtų būti išduodama nemokamai, itin pabrangsta – suma kartais siekia net iki 10 000 Lt.

Uoste svarbūs ir centimetrai (2 dalis)

Ne tik uosto gylis lemia, kokio dydžio laivai gali įplaukti į uostą. Tai priklauso ir nuo vadinamo klirenso – atstumo nuo dugno iki laivo apačios, vadinamojo kilio. Ir nors kaimynų uostai savo parametrais ir net gyliu labai panašūs į Klaipėdą, jie sugeba priimti didesnius laivus, nei Lietuvos uostas.

Aplinkiniai uostai ne tokie atsargūs

Uoste svarbūs ir centimetrai (1 dalis)

Prieš keletą metų buvo sunku patikėti, jog į Klaipėdos uostą galės įplaukti didieji „Panamax“ tipo laivai. Šiais metais jau priimtas ne vienas toks milžinas. Tačiau ne visi jie gali būti pilnai pakrauti. Jei uosto gilinimo darbai nejudės į priekį, daugumą krovinių gali pereiti į gilesnius kaimynų uostus.
 
 

Gylis stabdo

Laivų didėjimo tendencija jaučiama visame pasaulyje, todėl nuo uosto gylio ir galimybių priimti didesnius laivus tiesiogiai priklauso uosto konkurencingumas.

Daugelis Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, net Estijos uostų turi natūraliai suformuotus gylius. Tačiau uostai, įsikūrę upių intakuose, susiduria su dugno valymo ir gilinimo problema. Tai Klaipėdos, Venspilio, Kaliningrado uostai, net didžiulis Hamburgo uostas.

Rusijos jūrų ir upių transporto federalinės agentūros vadovas Aleksandras Davydenko, „Klaipėdos“ dienraščio priedui „Jūra“ pripažįsta, kad Kaliningrado uostui su kaimyniniais uostais sunku konkuruoti dėl per mažų gylių, kurie neleidžia priimti didesnių laivų. Nuo Baltijos jūros iki Kaliningrado uosto veda siauras 50 km ilgio laivybos kanalas, kurio gylis apie 11 metrų. Anot Rusijos transporto ministerijos pranešimų, Kaliningrade planuojama statyti giliavandenį uostą, kuris išspręstų sudėtingos laivybos klausimus.

Lietuvoje taip pat svarstomos giliavandenio uosto statybos galimybės, tačiau žinant tokių didelių objektų projektų eigą, galima manyti, jog dar dešimtį metų bus tik diskutuojama ir atliekamos įvairios galimybių studijos. Tuo tarpu gylio Klaipėdos uostui reikia jau dabar.

Laisvų sandėlių daug – nors vežimu vežk (2 dalis)