Analitika

Vežėjai inovacijoms versle pinigų dar neturi (I dalis)

Pabaltijo konteineriniai traukiniai – intermodalaus tinklo link (2 dalis)

Pabaltijo konteineriniai traukiniai – intermodalaus tinklo link (I dalis)

Miškovežiai riaumoja vis garsiau

Sunkvežimių rinka: po trumpalaikio stabtelėjimo – vėl įkalnėn

Latvijos tolimųjų reisų vairuotojų komandiruotės bus apmokestintos

JAV krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą įgaus pagreitį?

JAV krovinių tranzitas misijai Afganistane per Klaipėdos uostą tampa bene karščiausia pastarojo mėnesio ekonomine naujiena. Lietuviai dar pernai atidavę JAV krovinių „porciją“ latviams, jau trina rankomis – gruodį Klaipėdos uostą pasieks pirmoji jūrinių konteinerių siunta. Skaičiuojama, kad 2011 m. Lietuvos kompanijos galės iš to uždirbti apie 2,3 mln. EUR.

Alternatyvūs degalai: privalumai ir trūkumai

Sunkiasvorės krovinius gabenančios transporto priemonės dėl prekybos, statybos objektų ir paslaugų apimties didėjimo sunaudoja vis daugiau dyzelino. Naujų technologijų taikymas degalų iš atsinaujinančių šaltinių gamyboje siūlo alternatyvą plačiau naudoti naujos kartos biologinius degalus arba jų mišinius su tradiciniais degalais ir taip  sudaro galimybę žymiai sumažinti aplinkos taršą.

Hibridiniai ir elektros varikliai jau bandomi ir artimiausiu metu bus naudojami prekes išvežiojančiuose  lengvuosiuose sunkvežimiuose ir miestų autobusuose.
 
Tokių transporto priemonių pritaikymo galimybės kol kas ribotos dėl brangiai kainuojančių techninių inovacijų. Sunkiasvorės transporto priemonės, dirbančios tolimuosiuose tarptautiniuose maršrutuose, turi būti ne tik modernios, komfortiškos, bet ir ekonomiškos, tad jų  eksploatavimas su hibridiniais ar elektros varikliais dabar ir artimiausiu metu būtų per didelė prabanga.

„Shell“ koncernas, pasitelkęs mokslininkus, atliko specialią studiją apie nuolat didėjantį  degalų poreikį Europos Sąjungoje ir artimiausią perspektyvą.
 
Studijoje pateikiami svarūs argumentai, kaip tradicinius degalus mažiausiomis sąnaudomis pakeisti biologiniais arba įvairių proporcijų jų mišiniais. Taip galima ne tik žymiai sumažinti aplinkos taršą, bet ir artimiausiu metu atpiginti vežėjams krovinių gabenimo sąnaudas.

Dabartinis transporto potencialas

Pasak vieno iš šios studijos iniciatorių, koncerno „Shell“ ekonomikos vadovo dr. Jörg´o  Adolf´o,  dabar  94 proc. sunkvežimių ratus suka dyzeliniai varikliai, net 99 proc. sunkiasvorių sunkvežimių naudoja dyzeliną.
 
„Shell“ atstovo teigimu, dyzeliniai automobiliai sudaro krovinius ir prekes gabenančių transporto priemonių stuburą, o energetinis šių automobilių stuburas kol kas susideda tik iš tradicinio iškastinės naftos dyzelino.
 
Studijos duomenimis, dabar vien Vokietijoje krovinio transporto apimtis sudaro apie 670 milijardų tonkilometrių. Iki 2030 m. ši apimtis padidės iki vieno tūkstančio milijardų tonkilometrių.
 
Transporto priemonių parkas su dyzeliniais varikliais turi tendenciją nuolat augti, tad ES jo darbo apimtis per artimiausius 20 m. padidės iki 50 proc. ir sudarys apie 3 400 milijardų tonkilometrių.
 
Automobiliai kol kas lieka lanksčiausia ir patikimiausia transporto rūšis, užtikrinanti stabilų ir nepertraukiamą prekybos centrų, statybos aikštelių ir kitų visuomenei gyvybiškai svarbių objektų darbą.

Taršos mažinimo priemonės

Nuolat didėjantys transporto srautai turi ir neigiamą įtaką visuomenei, nes teršiama aplinka, kurios oru mes visi kvėpuojame. Siekdami mažinti aplinkos taršą, įstatymų leidėjai Europoje nuo 1993 m. pradėjo taikyti transporto priemonėms išmetamųjų kenksmingų dujų emisijos Euro standartus, pirmiausia ribojant azoto oksidų (NOx) ir suodžių dalelių (PM), po to ir anglies dioksido (CO2)  leistinus kiekius.  
 
Nuo šios ES įsigaliojusios direktyvos iki šiol transporto priemonių gamintojams pasisekė beveik dviem trečdaliais arba iki 90 proc. sumažinti bendrą išmetamųjų kenksmingų medžiagų emisiją. Ir vis dėlto šiuo požiūriu iškilo sudėtinga problema: mažinant azoto oksidų (NOx) emisiją, didėja suodžių dalelių (PM) emisija ir atvirkščiai.
 
Be to, pradėjus taikyti šias technologijas pirminiame etape padidėjo bendros degalų sąnaudos, taip pat  ir anglies dioksido (CO2) emisija. Iš dalies išsprendus ir šią problemą, dabar Vokietijos krovininių transporto priemonių anglies dioksido emisija, studijos duomenimis,  sudaro tik apie 5 proc. bendros teršalų apimties. Ir vis dėlto pasak „Shell“ atstovo J. Adolf ´o,  krovinių gabenimo apimtis automobiliais iki 2030 m. žymiai didės, todėl būtina ieškoti kelių, kaip sumažinti transporto priemonių taršą ypač sparčiai besivystančiose trečiojo pasaulio šalyse.
 
Sunkvežimių ateities potencialas – alternatyvūs degalai

Taigi ką daryti, kad kelių transporto priemonės nebūtų vienu iš pagrindinių aplinkos oro teršėjų?
 
Studijos iniciatoriai siūlo optimalų sprendimą, kurį įgyvendinus apskritai galima sumažinti dyzelino sunaudojimą iki 10 proc., šį jo kiekį pakeičiant alternatyviais degalais iš atsinaujinančių šaltinių.
 
Transporto priemonių gamintojams rekomenduojama pradėti montuoti variklius, pritaikytus naudoti biodegalus. Daugeliui gamintojų ir naujų transporto priemonių naudotojų jau neblogai žinomas rinkoje prieš keletą metų pasirodęs biodyzelinas FAME, t.y. riebalinių rūgščių – metilesterio, taip pat rapsų, sojos ir panaudoto kitų rūšių augalinio aliejaus arba gyvulinių riebalų mišinys.
 
Koncerno „Shell“ ir mokslininkų pateiktos studijos duomenimis, į degalų bakus netolimoje ateityje bus galima pilti grynus  FAME arba atitinkamai B100 (RME – rapsų metilo esterio)  degalus. Dabar jau pradedamas  naudoti 7 proc. RME mišinys su tradiciniais degalais (B7). Tokios sudėties degalų mišinys, palyginti su tradiciniu dyzelinu, sudaro  galimybę iki 45 proc. sumažinti aplinkos taršą.
 
Studijos duomenimis, praėjusiais metais „Shell“ degalinėse parduota 2,6 mln. t biodegalų, iš jų – 2,3  mln. tonų biodyzelino. Dažniausiai buvo naudojami biologinių ir tradicinių degalų mišiniai. 

Naujausi modernūs sunkvežimiai jau gali naudoti grynus biodegalus, tačiau senesnėms transporto priemonėms jų naudojimas gali sukelti rimtų problemų. Ekspertų duomenimis, FAME degalai, palyginti su tradiciniu dyzelinu, pasižymi blogesnėmis tepimo savybėmis, dažniau reikia keisti alyvą ir filtrus, greičiau susidėvi variklio tarpikliai ir sandarinimo priemonės.
 
Be to, grynas  biodyzelinas didmeninės prekybos tinkle – kol kas brangesnis už tradicinį mineralinės kilmės dyzeliną. Taigi ir visuomenės, ir  “žaliųjų” ar kitų gamtosaugos organizacijų iniciatyva ir pastangomis  bei ES įvairių valstybių vyriausybių potvarkiais būtina skatinti ne tik transporto priemonių, bet ir degalų gamintojus bei jų vartotojus taikant mokestines lengvatas už FAME, RME ir kitų ekologiškų degalų ar jų mišinių naudojimą.
 
Įvairių rūšių alternatyvių degalų privalumai ir trūkumai
 

.content .news .text table.styled.light_blue_with_header * {
font-size: 11px !important;
}

Degalų pavadinimas

Įtaka klimatui (taršos sumažėjimas palyginti su iškastinių žaliavų dyzelinu)
Energijos panaudojimo efektyvumas (energijos kiekis, perduodamas į jėgainę, sukančią ratus)
Pasėlių ploto efektyvumas (nuvažiuotas atstumas/ iš hektaro)
Degalų potencialas (žaliavos panaudo-jamumas (4))
Pritaikomumas transporto priemonei (atsižvelgiant į variklio galios efektyvumą, papildomą svorį, ridos atsargą)
Degalų kaštai (palyginti su iškastinių žaliavų dyzelinu, įskaitant gamybą ir paruošimą (5))
Degalinių infrastruktūra ( degalinių tinklas, saugumas, suderinamumas su aplinka)

 Biodyzelinas  (RME, FAME)
 37- 46 %
 18- 19 %
 < 2 000 km
 84 TWh
  Tinka visiems dyzeliniams varikliams, specialus pritaikomumas nereikalingas
 20 -59 %
 Reikalingi dideli pakeitimai

 Sintetinis dyzelinas (BTL)
 95– 97 % 
 19 -21 %
5 350–6 400km
 229 TWh
Tinka visiems dyzeliniams varikliams, specialus pritaikomumas nereikalingas
100 – 140 %
Pakeitimai nereikalingi

 Dimetyleteris  (DME)
 95 – 97 %
 20 – 26 %
9200–11 000 km
 374 TWh
 
Tinka daugumai variklių, nebrangus pritaikomumas
60 – 99 % / mažesni nei dyzelino iš iškastinių žaliavų
Manipuliavimas suskystintomis dujomis esant žemam slėgiui

Suskystinti ir dujiniai degalai sunkvežimiams su karbiuratoriniais (benzininiais)  varikliais
 
 
 
 
 
 
 

 Metanolis (2)
 89 -92 %
 19 – 25 %
8 700 – 10 500 km
 374 TWh
Tinka daugumai variklių, nebrangus pritaikomumas
60 – 99 %/ mažesni nei dyzelino iš iškastinių žaliavų
Reikalingi dideli pakeitimai

 Etanolis (1)
 -10 – 75 %
 13 – 18 %
700 – 4 350 km
 255 TWh
Tinka daugumai variklių, nebrangus pritaikomumas
100 – 140%
Reikalingi dideli pakeitimai

     
Biodujos (3)
 77 – 93 %
 18 %
 7 900 km
 414 TWh
Tinka tik ribotam naudojimui, būtinas brangus pritaikomumas
60 – 99 %/ 20 – 59 %
Manipuliavimas didelio slėgio suspaustomis arba suskystintomis dujomis, esant žemai temperatūrai

Biodujos + biodyzelinas (3)

Sunkiasvores ir didžiagabarites transporto priemones norima išginti iš Lietuvos?

Didieji transporto organizatoriai pranoksta patį rinkos augimą

TOP sąrašo ekspeditoriai po 2009 m. nokdauno vėl žengia pirmyn. Skelbiami oficialūs trijų pirmųjų šių metų ketvirčių rezultatai rodo užtikrintą transporto ir logistikos sektoriaus atsigavimą.  Atrodo, pranokti galima ir pačią rinką.

Pernai neigiamus rezultatus fiksavo visi be išimties. Per gana trumpą laikotarpį pasikeitė nemažai  veiksnių, lemiančių gabenimų kainas ir galimybes. Dar, regis, neseniai vežėjai, laukdami krovinio, stoviniavo prie ekspeditorių arba prie lizingo bendrovių durų. Šiandien – ekspeditoriams krovinių netrūksta, tačiau jaučiamas ir lėktuvų, ir laivų, ir  sunkvežimių trūkumas, todėl logistikos organizatoriai privalo vis lanksčiau derėtis su vežėjais.
 
Klausimas, kas sunkųjį laikotarpį išgyveno su mažiausiais nuostoliais ir užėmę geriausias pozicijas skaičiuoja gausiausius prieaugius dabar.
 
Pasaulinė Prekybos Organizacija (WTO) prognozuoja, jog pasaulio prekybos apimtys šiais metais augs daugiau nei 13.6 proc. Įsigilinus į logistikos gigantų skelbiamus rezultatus, matyti, kad prognozės pildosi su kaupu.
 

Šaltinis: WTO
 
Šveicarų logistikos grupė „Panalpina“ praneša, kad pranoko bendrą rinkos augimą. Krovinių gabenimai oro transportu išaugo 27 proc., jūrų – 16 proc.  Kompanijos specialistai teigia, kad  paskutinis šių metų ketvirtis gali būti kiek ramesnis. Pastebėta, kad piko sezonas krovinių gabenimui  jūrų transportu jau baigiasi, o oro transporto kasmetinis rinkos „pakilimas“ turėtų būti kuklus ir neužsitęsti.
 
Per pastarąjį ketvirtį rekordinį 203.75 mln. EUR pelną uždirbusi „Kuehne+Nagel  grupė“ ir toliau didina pardavimų apimtis. Paskutiniame pranešime „Kuehne+Nagel“ vadovas Reinhard Lange pareiškė, jog jis yra užtikrintas dėl labai gerų šių metų rezultatų. Kompanija krovinių gabenimų oro transportu apimtis padidino 29 proc. Nors, organizacijos duomenimis, bendras aktyvumas šiame logistikos rinkos segmente sumažėjo dar vasarą,  „Kuehne+Nagel“ sugebėjo padidinti pajamų lygį dėl koncentravimosi į tokias specifines sritis kaip farmacijos, IT technologijų ar greitai gendančių produktų gabenimai. 17 proc. daugiau konteinerių jūrų transportu gabenęs ekspeditorius taip pat pastebėjo, jog šių metų trečiasis ketvirtis nebuvo toks aktyvus kaip prognozuota, todėl metų pabaiga gali būti kiek ramesnė.
 
 

Šaltinis: iš kompanijų skelbiamų ataskaitų
 
 
Ekonomikai atsigavus, pelnus skaičiuoja ir „DHL Global Forwarding, Freight“. Trečiąjį ketvirtį buvo fiksuojamos greitai didėjančios krovinių apimtys, ypač oro transportu. Dviženklį apyvartos augimą padėjo pasiekti bendros rinkoje tvyrančios gabenimų kainos. Pajamos šiuo laikotarpiu išaugo 35.8 proc., o pelnas siekė 102 mln. EUR.
 
Informaciniame pranešime teigiama, jog gerų rezultatų faktorius – susidaręs pasiūlos trūkumas, t.y. buvo fiksuojamas vietos lėktuvuose ir laivuose nepriteklius, todėl klientai mokėjo daugiau.
 
Danų logistikos milžinas „DSV“ pranešė pasiekęs savo tikslus per pastarąjį šių metų ketvirtį. Nors bendra pelno marža ir yra kiek sumažėjusi, jei lygintume ją su ankstesniais laikotarpiais, tačiau įmonė užima vis tvirtesnes pozicijas logistikos organizatorių rinkoje.
 
Per devynis šių metų mėnesius „DSV“ gabeno 30 proc. didesnį tonažą oru bei plukdė 20 proc. daugiau TEU (aut. pastaba – dvidešimties pėdų konteinerių). Įmonės vertinimais, bendras rinkos augimas buvo 18–21 proc. ir 12–15 proc. atitinkamai oro ir jūrų transporto sektoriuje. Kalbant apie žemės transportą, pelningumas yra pastebimai sumažėjęs dėl sunkvežimių trūkumo, ypač šiaurinėje Europos dalyje. Nepaisant to, kompanija teigiamai vertina savo veiklą ir gabenimų vilkikais sektoriuje –  šiemet vilkikais gabentų krovinių padaugėjo 13 proc.
 
„Maersk“ grupės narys, kompanija DAMCO, taip pat praneša, jog veikla pirmąjį šių metų pusmetį klostėsi sėkmingai. Buvo gabenta 17 proc. daugiau konteinerių, o vežimai oro transportu išaugo netgi 30 proc.

Už Atlanto
 
JAV susitelkę pagrindiniai logistikos organizatoriai taip pat neatsilieka. „Expeditors“ paskelbė rekordinį 54 proc. didesnį nei pernai pajamų ir 45 proc. pelno augimą per pirmuosius šių metų devynis mėnesius. „Po praėjusių metų mes tikėjomės, kad 2010 m. bus geresni, bet viskas klostosi taip, kad mes net nebūtume išdrįsę prognozuoti prieš 12 mėnesių, jog taip augsime“, – teigia „Expeditors“ vadovas Peter J. Rose.
 
„UPS Supply Chain&Freight“ trečiojo šių metų ketvirčio pagrindinė naujiena – naujos paslaugos –  dalinių krovinių (LCL – angl. less than container load) gabenimas jūrų transportu. Ši paslauga, neturinti rinkoje pakaitalų, iki 20 proc. sutrumpins transportavimo laiką. Pasak „UPS Supply Chain&Freight“, tai – vienas iš sprendimų, padedančių kompanijai fiksuoti teigiamus augimo rezultatus ir susidoroti su augančiais užsakymų kiekiais. Šiemet šios organizacijos pardavimų teigiamas pokytis – 19 proc.