Neseniai vykusiose Lietuvos ir Rusijos derybose dėl trišalių ir dvišalių leidimų kvotos buvo pasiektas svarbus susitarimas Lietuvos vežėjams. Susitarta dėl tikslaus dvišalio leidimo traktavimo, kuris turėtų palengvinti Lietuvos vežėjų darbą. Nuo šio pyrago savo dalį atsirieks ir Lietuvos terminalai.
Ekspedijavimo verslas – įdomi verslo šaka su visais savo pakilimais ir nuosmukiais. Dar visai neseniai ekspeditoriumi galėjo tapti vos ne kiekvienas panorėjęs: žemi įėjimo į rinką barjerai, nelicenzijuojama veikla, pakankamai maža finansinė atsakomybė – idealios sąlygos verslo pradžiai! Bet ar kas nors šioje rinkoje laukia verslo naujokų, ar jie tik iškreipia rinką siūlydami žemesnes kainas už krovinių gabenimą?
Praėjusią savaitę Rusijoje įvyko derybos, kurias galima drąsiai tituluoti metų įvykiu. Jų rezultatai pranoko ne tik Lietuvos delegacijos lūkesčius, bet ir patys Rusijos delegacijos atstovai, anot derybų dalyvių, apibūdindami rezultatus sakė, kad tai istorinė revoliucija krovinių pervežimų sektoriuje.
Bankrotas – tai teisėta procedūra, kurios metu Jūs perdedate pinigus į kelnių kišenę ir atiduodate švarką kreditoriams.
Transporto sektorius – itin svarbi verslo šaka, todėl apžvelkime, kaip šis Lietuvos pervežimų verslas išgyveno pirmąjį 2012 m.
Kuro kainoms baigiant pasiekti neregėtas aukštumas, vežėjai turi ieškoti būdų, kaip kompensuoti padidėjusias išlaidas. Vienas iš būdų apie kurį jau rašėme – grupinis degalų pirkimas geresnėmis kainomis. Tačiau kuro išlaidas vežėjams padėtų sumažinti akcizo dalies už dyzelinį kurą susigrąžinimas. Susigrąžinti vežėjai gali tūkstančius eurų, tačiau pasinaudoti šia galimybe neskuba.
Pastaruoju metu ir toliau kuro kainoms kylant pasigirsta vis daugiau priekaištų jo gamintojams, pardavėjams ar valdžios atstovams, kurie reguliuoja mokesčius. Pasiguosti galima tik tuo, kad kuro kainos kyla visoje Europos sąjungoje, tiesa, kai kur jos pakilo tik keliais euro centais, o yra šalių kuriose kaina šoktelėjo dešimtimis euro centų.
Pastaruoju metu kilus audringoms diskusijoms dėl ETMK leidimų, jų išdavimo tvarkos, viešumo stygiaus, nutarėme pasidomėti, ETMK leidimais – kaip ir kiek jų išduodama šiuo metu, nuo ko priklauso gaunamų leidimų skaičius ir t.t.
Vokietija – viena iš Europos sąjungos šalių, su kurios rinka aktyviausiai siekia dirbti Baltijos šalių vežėjai. VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centro“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vežėjai po Vokietijos labiausiai nori bendradarbiauti su Rusija, Belgija, Prancūzija ir Italija. Plačiau paanalizuosime visų šių šalių rinkas, krovinių pervežimų verslui aktualiais aspektais, tačiau pradėkime nuo Vokietijos.
Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.