Lietuvoje ženkliai padaugėjo galimų atvejų, kai teisę šalyje dirbti gavę tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra neteisėtai išnuomojami užsienio šalių įmonėms. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, tokių verslų skaičius per metus gali būti išaugęs netgi dvigubai.
Šiuo metu transporto ir logistikos sektoriui keliama daug reikalavimų iš ES ir nacionalinių institucijų. Prie duomenų perdavimo greitu laiku prisidės tvarumo koeficiento skaičiavimas, tuščių kilometrų mažinimas ir kiti dalykai, kurių didžiąją dalį tikrai galėtų padėti sutvarkyti vienų ar kitų procesų skaitmenizacija.
Lietuvos transporto ir logistikos įmonės šiuos metus vertina, kaip sudėtingus – ekonomikos nuosmukis ir geopolitinė įtampa apribojo tarptautinės prekybos augimą, todėl krovinių vežimo rinka išliko labai nestabili. Taip pat, transporto sektorius ir toliau kritiškai vertina kvotas, skirtas žmonių ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimui.
Europos Komisijos pasiūlymas dėl Kombinuoto transporto direktyvos peržiūros yra laikomas viena iš esminių priemonių, kuri turėtų paskatinti krovininio kelių transporto įmonių veiklos efektyvumą ir dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimą.
Vežėjai teigia, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas, skirtas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, išseko, todėl prašoma didinti limitą.
Kaip suteikti galimybes verslui įkrauti tūkstančius elektra varomų sunkvežimių, kurie galėtų pakeisti dyzelinius? Siekiant neapriboto elektrifikuoto sunkiojo transporto judėjimo šalia svarbiausių magistralinių kelių visoje Europoje turėtų būti įrengti tūkstančiai naujų itin didelės galios įkrovimo stotelių, o tokiai infrastruktūros plėtrai reikalingos didžiulės lėšos. Dėl to sutaria ne tik Lietuvos logistikos įmonės, bet ir įkrovimo tinklų operatoriai bei energijos tiekėjai. Verslas tikisi didesnio subsidijavimo, bet tuo pat metu ieško ir kitų išlaidų pasidalijimo sprendimų.
Šiais metais Lietuvos ekonomika susidūrė su neapibrėžtumu, kurį lėmė įvairūs veiksniai: išliekantis COVID-19 pandemijos poveikis, geopolitinė įtampa, augančios energetikos kainos ir ekonominės sankcijos Rusijai bei Baltarusijai. Neseniai Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atlikta Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė sudėtingą sektoriaus, atsidūrusio kryžkelėje ir susiduriančio su ekonomikos nuosmukiu, vaizdą – net 58 proc. apklausoje dalyvavusių transporto ir logistikos sektoriaus įmonių 2023 metus vertina kaip nesėkmingus. Lėtėjant transporto sektoriaus pagreičiui, verslai jaučia pasaulinių ekonominių pokyčių poveikį.
Pasaulyje, kuriame svarbiausia yra laikas ir efektyvumas, transporto ir logistikos sektorius atsidūrė inovacijų kryžkelėje.
Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Vairuotojai atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kelią perbėgo juoda katė, ar iš lovos kuris nors išlipo ne ta koja. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.
Šiandien daugelyje verslo sričių vis labiau įsigali skaitmenizavimo procesai, kurie padeda įmonėms žengti į priekį, jungti savo vykdomą veiklą į sistemas. Ne išimtis šiame procese ir transportas bei logistika. Tuo labiau, kad klientai iš pramonės ir prekybos sričių reikalauja kuo didesnio skaidrumo ir informacijos apie visą tiekimo grandinę realiu laiku.