Cargonews.lt palietęs streso įtaką tolimų reisų vairuotojų darbui, sulaukė dar vienos porcijos įžvalgų, kokias klaidas dažniausiai daro transporto profesionalai, patekę į avarijas.
Europoje kontreileriniai traukiniai jau ne vienerius metus užima deramą vietą vežėjų logistikos grandinėje. Jungiantys Rytų ir Vakarų šalis bei į kalnus saugiai gabenantys traukiniai – palengvina ir taip sudėtingą sunkvežimių vairuotojų darbą. Lietuvą ir Baltarusiją sujungia „Nemunas“, o kalnuotose Europos vietovėse įsikūrusios tranzitinės šalys siūlo net po keletą galimų maršrutų. Vežėjams tereikia griebti kalkuliatorius ir suskaičiuoti, kada, kur ir kokią naudą gali duoti tokia sinergija.
Statistika byloja, kad 17 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, dalyvauja ir sunkvežimiai. 90 proc. tokių avarijų lemia žmogiškosios klaidos, tiesa, dažniau dėl to būna kalti ne sunkvežimių vairuotojai. Nepaisant to, patekusieji į incidentą patiria didžiulį sukrėtimą, galintį ritmai pakenkti sveikatai. Medikai sako, kad atsiradusi baimė, nerimas, sutrikęs miegas, saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis stoka, kaltės jausmas gali būti potrauminio streso simptomai, sujaukiantys kasdienį gyvenimą.
Cargonews.lt tęsia rašinių seriją apie nesąžiningos konkurencijos atvejus transporto verslo pasaulyje. Praėjusiose dviejose dalyse rašėme apie UAB „Transekspedicija“ teisminius ginčus su buvusiais darbuotojais. Tačiau teismuose santykius aiškinasi ir gerokai mažesnės įmonės…
Europos Komisijos akys nukrypo į Austrijoje esančią degalų pardavimo tvarką, kurią norima pritaikyti visoje Europos Sąjungoje. Austrijoje pardavėjams leidžiama degalų kainas didinti tik kartą per dieną, privaloma jas skelbti viešai, o tyrimo metu nustatyta, kad tai atpigina degalus, didėja konkurencija, laimi vartotojas. Ar tai kas tinka Austrijai tiks Lietuvai bei kitoms Europos šalims?
Pirmąja publikacija cargonews.lt pradėjo analizuoti nesąžiningos konkurencijos atvejus tarp transporto įmonių ir rašė apie 6 metus nesibaigiančią teismų karuselę tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Lastra“. Tačiau ne visi tokie atkaklūs kaip UAB „Lastra“.
Teismų procesai dėl nesąžiningos konkurencijos tarp transportavimo ir logistikos paslaugas teikiančių įmonių įgauna pagreitį. Darbuotojai, įkuriantys savo įmones ir persiviliojantys savus klientus, vis dažniau sulaukia pretenzijų iš buvusių darbdavių – šie skundžiasi teismams ir, kaip rodo praktika, laimi bylas. Transportininkų ginčai dėl šių dalykų jau pasiekė Lietuvos aukščiausiąjį teismą, kuris netrukus turėtų paskelbti galutines ir neskundžiamas nutartis.
Stiprėjančią Rusijos ir Vakarų pasaulio priešpriešą lydintis ekonominių sankcijų karas Lietuvos įmones verčia koreguoti veiklos planus, o politikus – svarstyti pagalbos verslininkams priemones. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė prakalbo apie lengvatas atsiskaitant su „Sodra“, kurios padėtų su Rusija dirbusioms įmonėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau transportininkai tikina, kad kur kas svarbiau, kaip šioje situacijoje elgsis bankai.
Žinojimą apie bausmės neišvengiamumą teisės teoretikai laiko bene pačia efektyviausia prevencine priemone, atgrasančia nuo nusikaltimų. Šią teoriją per keletą pastarųjų metų puikiai įrodė Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) žmonės, dirbantys stacionariame transporto kontrolės poste Klaipėdos prieigose. Viršsvorio turinčios mašinos šiame regione tapo retenybe.
Ieškomas logistikos vadybininkas. Reikalingas ekspedicijos vadybininkas. Siūlo darbą transporto vadybininkui. Tokiais ir panašiais skelbimai transporto sektoriaus įmonės bando vilioti būsimus darbuotojus darbui su vairuotojais, vežėjais arba saviem kroviniams pervežti. Tačiau kodėl vieniems transporto vadybininkas yra tas, kuris dirba su vairuotojais, o kitiems – tas, kuris dirba su vežėjais ir klientais? Koks šių pareigybių skirtumas ir ar jis egzistuoja?