Statistiškai sunkiojo transporto avarijų įvyksta gerokai mažiau nei lengvųjų automobilių, tačiau jų pasekmės kaip taisyklė būna kur kas liūdnesnės. Nuostoliai neišvengiamai skaičiuojami dešimtims tūkstančių, nes kaip taisyklė nukenčia ne tik vilkikas ar puspriekabė, bet ir gabenamas krovinys. Nors vežėjas beveik visuomet atsako už jam patikėtą svetimą turtą, visgi tam tikrų išimčių esama.
Savo Vyriausybių remiami Lenkijos ir Rusijos vežėjai eilinį kartą susitiko Krokuvoje, kur buvo deramasi dėl tarpusavio leidimų pasidalinimo. Dvi dienas trukusios derybos baigėsi apčiuopiamu susitarimu. Kaip tai gali paliesti Lietuvos verslininkus?
Rugsėjo mėnesį Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD ir Vyriausybės atstovai (įskaitant susisiekimo viceministrą) privertė Rusijos susisiekimo viceministrą patvirtinti instrukciją, kaip turėtų būti aiškinami tarptautinius pervežimus automobiliais Rusijoje reglamentuojantys teisės aktai. Tai – jau kelintas susitikimas, kurių metu lenkai sugeba išsireikalauti tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. O ką sugeba lietuviai?
Tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygos bei jų apmokėjimas yra ypatingi. Kaip žinia, didžiąją daugumos jų pajamų dalį sudaro dienpinigiai, t.y. neapmokestinami priedai, mokami už darbą komandiruotėje. Ir nors bendras atlyginimų transporto sektoriuje lygis yra aukštesnis, nei Lietuvos vidutinė alga, tačiau vairuotojai dažnai jaučiasi socialiai neapsaugoti.
Norint sąskaitoje turėti daugiau lėšų, reikia didinti savo pajamas ir mažinti išlaidas. Ši paprasta tiesa galioja ir namų ūkyje, ir versle. Transporto sektoriuje esanti didžiulė konkurencija verčia įmones skaičiuoti kiekviena eurą ir optimizuoti savo veiklą visais įmanomais būdais. Kartu su keleto ekspeditorių įmonių atstovais aptarėme, kaip šio sektoriaus įmonės gali mažinti savo kaštus.
Išeidamas iš namų, arba važiuodamas į komandiruotę, žmogus paprastai tikisi, kad jis sėkmingai pasieks suplanuotą kelionės tikslą ir grįš numatytų laiku. Deja, kaip rodo liūdna įvykių kelyje statistika, taip nutinka ne visada. Susižalojus autoįvykio metu, vairuotojui gali prireikti įvairaus lygio medicinos pagalbos. Kaip žinia, užsienio šalyse medicinos paslaugų kainos gali būti nemažos. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kokiais būdais galima apsisaugoti nuo nenumatytų didelių išlaidų už medicinos paslaugas.
Praėjusią savaitę CargoNews.lt publikuotame straipsnyje apie augantį krovinių vagysčių skaičių minėjome draudikų skatinimą pakrautus sunkvežimius laikyti saugomose aikštelėse. Kyla klausimas: kaip identifikuoti saugomas aikšteles ir kokiais kriterijais remiantis, jas galima atskirti nuo nesaugomų? Ar tai gali nustatyti tik vadybininkas, ar galima patikėti ir vairuotojui?
Keletą pastarųjų metų autoverslininkams, siekiantiems trūks plyš sugriauti Lietuvoje veikiančią techninės apžiūros sistemą ir iš esmės panaikinti vienintelį filtrą, ribojantį galimybes į kelius ir gatves išvairuoti ratuotas griuvenas, nesiseka. Jų interesus atstovaujantys ir atitinkamas įstatymų pataisas „stumiantys“ Seimo nariai vienas po kito įsivelia į skandalingas istorijas, todėl nebegali būti revoliucinių idėjų vėliavnešiais. Iš „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisų kūrėjų gretų pasitraukė buvęs Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, nes – pasak aštrialiežuvių politikos apžvalgininkų – savo „karjerą uždarė „Stumbro“ gėrimo dėžėje“. Po įstatymo pakeitimo projektu nebėra ir etatinio didžiosios politikos skandalisto Petro Gražulio pavardės. Dabar šiame fronte grumtis liko tik Arvydas Mockus ir Pranas Žeimys, kuriems pateisinti mašinų remontininkų lūkesčius taip pat sekasi ne per geriausiai.
Rugpjūčio pabaigoje asociacijos „Linava“ vadovai Kauno vežėjų klube surengė susitikimą su Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, po kurio pasidžiaugė bendromis jėgomis išspręstomis problemomis. Tiksliau dviem dalykais: Baltarusijoje sulaikomų puspriekabių atomazga ir Baltarusijos-Rusijos sienos kirtimo galvosūkiais. Iš tiesų, jei Minsko valia įstrigusi „lietuviška“ technika pagaliau grįžo pas tikruosius savininkus, tai kelionių į Rusijos gilumą bėdos nedingo niekur.
Transportininkus kaip ir vilkus peni kojos, todėl bet kokia gaišatis pakrovimo-perkrovimo-iškrovimo metu tiesiogiai susijusi su vežėjų pajamomis. Kaip apsisaugoti nuo logistikos proceso „įžaidėjų“ klaidų ir su tuo susijusių nuostolių? CargoNews.lt pateikia keletą teisininkų rekomendacijų.