Norint sąskaitoje turėti daugiau lėšų, reikia didinti savo pajamas ir mažinti išlaidas. Ši paprasta tiesa galioja ir namų ūkyje, ir versle. Transporto sektoriuje esanti didžiulė konkurencija verčia įmones skaičiuoti kiekviena eurą ir optimizuoti savo veiklą visais įmanomais būdais. Kartu su keleto ekspeditorių įmonių atstovais aptarėme, kaip šio sektoriaus įmonės gali mažinti savo kaštus.
Išeidamas iš namų, arba važiuodamas į komandiruotę, žmogus paprastai tikisi, kad jis sėkmingai pasieks suplanuotą kelionės tikslą ir grįš numatytų laiku. Deja, kaip rodo liūdna įvykių kelyje statistika, taip nutinka ne visada. Susižalojus autoįvykio metu, vairuotojui gali prireikti įvairaus lygio medicinos pagalbos. Kaip žinia, užsienio šalyse medicinos paslaugų kainos gali būti nemažos. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kokiais būdais galima apsisaugoti nuo nenumatytų didelių išlaidų už medicinos paslaugas.
Praėjusią savaitę CargoNews.lt publikuotame straipsnyje apie augantį krovinių vagysčių skaičių minėjome draudikų skatinimą pakrautus sunkvežimius laikyti saugomose aikštelėse. Kyla klausimas: kaip identifikuoti saugomas aikšteles ir kokiais kriterijais remiantis, jas galima atskirti nuo nesaugomų? Ar tai gali nustatyti tik vadybininkas, ar galima patikėti ir vairuotojui?
Keletą pastarųjų metų autoverslininkams, siekiantiems trūks plyš sugriauti Lietuvoje veikiančią techninės apžiūros sistemą ir iš esmės panaikinti vienintelį filtrą, ribojantį galimybes į kelius ir gatves išvairuoti ratuotas griuvenas, nesiseka. Jų interesus atstovaujantys ir atitinkamas įstatymų pataisas „stumiantys“ Seimo nariai vienas po kito įsivelia į skandalingas istorijas, todėl nebegali būti revoliucinių idėjų vėliavnešiais. Iš „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisų kūrėjų gretų pasitraukė buvęs Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, nes – pasak aštrialiežuvių politikos apžvalgininkų – savo „karjerą uždarė „Stumbro“ gėrimo dėžėje“. Po įstatymo pakeitimo projektu nebėra ir etatinio didžiosios politikos skandalisto Petro Gražulio pavardės. Dabar šiame fronte grumtis liko tik Arvydas Mockus ir Pranas Žeimys, kuriems pateisinti mašinų remontininkų lūkesčius taip pat sekasi ne per geriausiai.
Rugpjūčio pabaigoje asociacijos „Linava“ vadovai Kauno vežėjų klube surengė susitikimą su Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, po kurio pasidžiaugė bendromis jėgomis išspręstomis problemomis. Tiksliau dviem dalykais: Baltarusijoje sulaikomų puspriekabių atomazga ir Baltarusijos-Rusijos sienos kirtimo galvosūkiais. Iš tiesų, jei Minsko valia įstrigusi „lietuviška“ technika pagaliau grįžo pas tikruosius savininkus, tai kelionių į Rusijos gilumą bėdos nedingo niekur.
Transportininkus kaip ir vilkus peni kojos, todėl bet kokia gaišatis pakrovimo-perkrovimo-iškrovimo metu tiesiogiai susijusi su vežėjų pajamomis. Kaip apsisaugoti nuo logistikos proceso „įžaidėjų“ klaidų ir su tuo susijusių nuostolių? CargoNews.lt pateikia keletą teisininkų rekomendacijų.
Pastaruoju metu Lietuvos transportininkų bendruomenėje kilusi diskusijų banga dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainų. Pastarosios auga kaip išprotėjusios ir, „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno skaičiavimais, nuo 2003-ųjų iki 2016-ųjų vieno vilkiko draudimas vidutiniškai pabrango nuo 600 iki 4000 eurų. Ar tai iš tiesų tėra primityvus draudikų lupikavimas? Galbūt drakoniškos įmokos tėra indikatorius, bylojantis apie gilesnes problemas?
Krovinių sugadinimai, praradimai, vėlavimai yra neišvengiama logistikos verslo dalis. Kad ir kaip besistengiant tas rizikas sumažinti, diegiant kokybės valdymo sistemas, rašant instrukcijas vairuotojams, perkant draudimo polisus – tam tikra objektyvi problemų tikimybė lieka. Tuomet, savaime suprantama, įsiplieskia ginčai dėl nuostolių atlyginimo.
Oficialioji Lietuvoje fiksuojamų įmonių bankrotų statistika liudija, kad krovinių gabenimo veikla yra maždaug tirskart mažiau rizikinga nei prekyba. Visgi transportininkai patenka į dažnausiai finansinį krachą patiriančių penketuką, o verslo klimatą šiame sektoriuje analizuojantys teisininkai prognozuoja pastaruoju metu išaugusią vežėjų bankrotų grėsmę. Ką apie šiuos dalykus reiktų žinoti, ko saugotis ir kaip elgtis susidūrus su bankrutuojančiomis kompanijomis? CargoNews.lt savo įžvalgomis sutiko pasidalinti advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius Marius Tamošiūnas.
Apie itin spartų komercinio transporto parko atnaujinimą Lietuvoje po įsiplieskusio ekonominio karo tarp Rusijos ir Europos CargoNews.lt jau ne kartą rašė: netekusios darbo įprastuose maršrutuose tarp Vakarų ir Muitų sąjungos valstybių, vežėjų įmonės persėdo į „Euro 6“ aplinkosauginius standartus atitinkančius vilkikus ir pakankamai sėkmingai rado ką veikti Senojo žemyno rinkose. Ši rokiruotė sukėlė tikrą užsakymų laviną ir kitose transportininkus aptarnaujančiose kompanijose.