2015 m. transporto ir logistikos sektoriaus dalis šalies BVP sudarė 11,7 proc. Iš jų net 6 proc. sukūrė privačios kelių transporto įmonės. Todėl kelių transporto sektorius turi būti vertinamas kaip strateginė Lietuvos ekonomikos dalis, ir jo plėtra yra išskirtinai svarbi ekonominei šalies raidai. Tačiau bet kokio verslo plėtra pirmiausiai reikalauja investicijų.
Nuo 2017 metų vasario 7 d. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST), kuri atlieka ir sienos apsaugos funkciją, atnaujino fizinių asmenų ir transporto priemonių dokumentų kontrolę prie sienos su Baltarusija (Smolensko, Briansko ir Pskovo srityse). Tai yra išskirtinis įvykis, kadangi Rusija ir Baltarusija yra „Sąjunginės valstybės“ bei Eurazijos ekonominės sąjungos nariai, ir ligi šiol išorine Rusijos siena faktiškai buvo Baltarusijos siena. Šiame kontekste svarbu suprasti, kodėl tai atsitiko ir kokį poveikį Maskvos ir Minsko nesutarimai gali turėti Lietuvos vežėjams.
Transporto veikla visada buvo tarp labiausiai finansiniu požiūriu rizikingų verslų. Įmonės finansinei būklei suprastėjus iki kritinės ribos, svarbu žinoti, kada ir kokių veiksmų turi imtis direktorius ir akcininkai, kad išspręstų šią nemalonią situaciją geriausiai visų suinteresuotų šalių atžvilgiu.
Britų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos tapo šoku ne tik politinei Europos bendruomenei, bet ir jos verslui. Dar daugiau, tie, kas inicijavo šį žingsnį, greičiausiai iki galo nesuvokė, kokios gali būti jo pasekmės tiek britų, tiek kitų ES šalių įvairių sričių verslininkams. Krovinių gabenimo sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikoje, ir jis vienaip ar kitaip pajus Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos skyrybų rezultatus. Pagrindinis klausimas: „Kaip?“
Draudimas – tai aktuali ir skausminga tema tiek vežėjams, tiek ekspeditoriams. Norint apsisaugoti nuo galimų rizikų, dirbantiems transporte tenka draustis ir privalomuoju, ir savanoriškuoju draudimu. Formuojantis draudimo rinkai, draudėjo paslaugas ilgainiui ėmė teikti draudimo brokeriai. Kaip visuomet, kai kokioje nors veiklos sferoje atsiranda tarpininkai, atsiranda ir tokių, kurie mano juos esant „parazituojančiais elementais“ ir „piktžaizdėmis“.
Prieš keletą savaičių socialiniuose tinkluose technikai neabejingi internautai dalijosi nuotraukų galerija su kažkur Bulgarijos provincijoje užfiksuotos variklių alyvos „gamyklos“ vaizdais. Pastarieji – kalnai įvairios talpos alyvų bakeliai, dėžės kamštelių, stirtos prestižinių prekinių ženklų etikečių ir velniai žino kokio skysčio, pakrikštyto „alyva“, cisternos – neabejotinai išgąsdino visus, naudojančius „Shell“, „Castrol“, „Mobil“ ar panašius variklio tepimo sistemos produktus. CargoNews.lt pabandė atskleisti tokio pobūdžio aferų mechanizmą ir riziką, su kuria neišvengiamai susiduria transportininkai, įsigiję falsifikuotos alyvos.
2016 metų pradžioje specialius reikalavimus kitų šalių vairuotojams kėlė tik Vokietija, o po metų tokių valstybių buvo jau keturios. Ko reikalauja šios šalys ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje?
Darbuotojų materialinės atsakomybės tema visais laikais buvo, yra, ir, tikriausiai, bus aktuali. Transporto versle ši tema ypač svarbi, nes darbuotojo (vairuotojo) dispozicijon perduodamas brangus automobilis ir krovinys. Netekus ar apgadinus krovinį, vežėjas arba jo draudimo bendrovė privalės sumokėti krovinio savininkui apvalią sumą. Be to, pasitaiko atvejų, kai nesąžiningam vairuotojui bandant pervežti kontrabandą, muitininkai konfiskuoja „kontrabandos gabenimo priemones“ – vilkikus ir puspriekabes. Ir šiuo atveju transporto įmonės patiria didelių nuostolių.
Nors didysis „dyzelgeito“ skandalas, susijęs su vidaus degimo variklių į aplinką skleidžiamais teršalais, sunkvežimių gamintojų tiesiogiai nepalietė, vis dėlto technikos ekspertai perspėja apie 2017-aisiais laukiančius didelius iššūkius: šį rugsėjį įsigalios nauja automobilių taršos matavimo metodika RDE (Real Driving Emissions), kuri bus atliekama realiomis važiavimo sąlygomis. Neabejojama, kad tokiu būdu tikrinant kiek iš tiesų mašina yra „žalia“, bus apnuoginta ne viena nauja technologinė smegduobė. Tarp jų ir azoto oksidų problema.
Vežėjų saugumas Europoje peržiūrimas iš naujo: statistika rodo apie sparčiai dažnėjančias krovinių vagystes, migrantai nebeatrodo nepavojingi, o ataka Berlyne parodė, kad reikia saugoti ne tik krovinius. Kaip šie faktai veikia vežėjus ir jų interesus ginančias organizacijas?