Šių metų balandžio 26 d. turėjo įvykti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongresas. Dėl to, kad nesusirinko pakankamas dalyvių skaičius, oficialūs sprendimai nebuvo priimti, bet įvyko detalus vežėjų draudimo kompanijos steigimo klausimo aptarimas. Po jo situacija šioje srityje tapo aiškesnė, bet ne iki galo…
Skiriamasis „kieto“ vyro bruožas – instrukcijų ignoravimas kad ir kokį sudėtingą prietaisą išpakuotum. Tokie personažai paprastai vadovaujasi „mokslinių gūžynių“ principu, o nesėkmės atveju visuomet apkaltina „debilus gamintojus“. Deja, tarptautinio krovinių gabenimo versle panašių herojų tebėra neįtikėtinai daug. Advokatų kontoros „Verum“ teisininkai tikina, kad didelė dalis vežėjų ir krovinių siuntėjų nesivargina skaityti sutarčių, todėl ginčai dėl tokių dalykų, kaip tinkamas krovinio išdėstymas bei tvirtinimas, tebėra kasdienybė.
Lietuvos vežėjai jau gana ilgą laiką skundžiasi tuo, kad Rusijos veiksmai, su kuriais jiems tenka susidurti kasdieniniame darbe, yra atvirai diskriminacinio pobūdžio su tikslu išstumti juos iš Rusijos rinkos bei užtikrinti palankias darbo sąlygas vietinėms transporto kompanijoms. Šių metų Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pirmą kartą išskirtos potencialios grėsmės Lietuvos automobilių kelių transportui ir patvirtinami vežėjų nuogąstavimai. Todėl natūraliai kyla klausimas – kokios perspektyvos laukia Lietuvos vežėjų komplikuotoje Rusijos rinkoje ir kokios pagalbos jie gali tikėtis kovoje už savo teises?
Rusijoje yra populiarus filmų ciklas apie nacionalinės medžioklės, žvejybos ir t.t. ypatumus. Krovinių patikra Rusijos pasienyje, pasirodo, irgi turi savo ypatumų. Cargo.lt forume buvo iškeltas klausimas apie tai, kad patikros punkte „Burački“ (rus. Бурачки) Rusijos ir Latvijos pasienyje vienos įmonės mašina buvo nukreipta į pažeidimų neradusią krovinio patikrą, kainavusią vežėjui apie 40 tūkstančių rublių (apie 700 eurų). Pagrindinis klausimas: „Kas turi kompensuoti patirtus kaštus – vežėjas ar užsakovas?“
Ilgametę veiklos patirtį turinčių transporto kompanijų vadovai gali papasakoti daugybę istorijų apie vairuotojus, kurie įprastas krovinių gabenimo operacijas paversdavo kriminalo poskonį turinčiais incidentais: dėl nežinomų priežasčių „užstrigo“ pusiaukelėje, poilsio aikštelėje dingo dalis svarbių detalių, į pristatymo vietą mašina neatvyko, o ryšys su vairuotoju nutrūko ir t. t. Pastaraisiais metais tokie dalykai tapo retenybe, tačiau atvejų, kai vidury reiso tenka keisti vairuotoją, pasitaiko. Kokius rebusus tada tenka spręsti?
Šiandien vežėjai susiduria su daugybe problemų, ribojančių jų konkurencingumą. Viena iš jų – brangstantis draudimas, kuriuo susidomėjo net Vyriausybė. Be to, kartais sunku suprasti automobilio ir krovinio draudimo tvarką bei apimtį, kai kelyje įvyksta specifinis incidentas. Todėl aktualu pasiaiškinti, kas vyksta draudimo rinkoje ir ar galėtų vežėjai jaustis saugūs pačiose netikėčiausiose situacijose.
Tradiciškai besibaigiant pirmajam 2017-ųjų ketvirčiui pateikiama oficiali statistika apie transporto ir logistikos įmonių „sveikatą“ šįkart pažėrė dviprasmiškų minčių. Panašu, kad pernai ūgtelėjo beveik visi svarbiausi rodikliai, technikos pardavėjai džiaugėsi naujais rekordais, o Susisiekimo ministerijos valdininkai – pakilusiais šio sektoriaus reitingais. Tuo pat metu paskelbus Lietuvos bendrovių atlyginimų vidurkius, transportininkų bendruomenėje nuvilnijo diskusijų banga apie nesąžiningą konkurenciją. Kas iš tiesų čia vyksta ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?
Vežėjų verslo aplinka yra labai konkurencinga. Todėl bet kokia priemonė, kuri leistų pastebimai sumažinti išlaidas, yra labai svarbi. Šiandien viena iš didžiausių transportininkų problemų – brangūs degalai. Elektriniu varikliu varomi vilkikai būtų efektyvus jos sprendimo būdas. Be to, jie taptų veiksmingu atsaku į ekologinį iššūkį, nes šiuo metu didžioji dalis sunkvežimių naudoja taršius dyzelinius agregatus, kurie nepatinka ES. Tad, pats laikas pažiūrėti, kas naujo sunkiųjų elektrinių variklių rinkoje.
„Cargo.lt“ krovinių biržos naudotojų forume kilo eilinė diskusija, kurios metu paaiškėjo, kad Lietuvoje veikiantys ekspeditoriai nelinkę naudotis šalyje veikiančių draudimo kompanijų paslaugomis. Kalbėdami apie ekspedicijos draudimą, vieni verslininkai tvirtina manantys, kad ši apsauga realiai neveikia, o kiti sako neturintys jokių su tuo susijusių problemų. Kokie skirtumai tarp Lietuvoje ir Vakarų Europoje veikiančių draudimo kompanijų paslaugų? Į ką ekspeditoriai turėtų atkreipti dėmesį, kad išvengtų nesėkmingos praktikos su draudimo bendrovėmis?
2015 m. transporto ir logistikos sektoriaus dalis šalies BVP sudarė 11,7 proc. Iš jų net 6 proc. sukūrė privačios kelių transporto įmonės. Todėl kelių transporto sektorius turi būti vertinamas kaip strateginė Lietuvos ekonomikos dalis, ir jo plėtra yra išskirtinai svarbi ekonominei šalies raidai. Tačiau bet kokio verslo plėtra pirmiausiai reikalauja investicijų.