2014 metų sausio mėnesį sunkvežimių rinkoje pasirodę pirmieji, EURO 6 taršos reikalavimus atitinkantys, vilkikai grįžta į naudotų sunkvežimių rinką. Tačiau dėl techninių ypatybių jie nedomina už ES sienų dirbančių vežėjų ir lieka pasmerkti likti vidinėje ES rinkoje. Tad kaip atrodo naudotų EURO 6 vilkikų perspektyva?
Tendencija yra akivaizdi – autonominis ir pusiau autonominis sunkiasvoris krovininis transportas kuriamas labai sparčiai. Kartu europiniu ir nacionaliniu lygmeniu formuojama reikalinga teisinė bazė. Tačiau bet kuriam vežėjui kaip labai praktiškam ūkio subjektui pirmiausiai rūpi tokie klausimai: ar tikrai nepilotuojami sunkvežimiai vieną dieną atsiras bendro naudojimo keliuose; jeigu taip – kada ir kokie tai bus sunkvežimiai (pusiau ir/ar visiškai autonominiai); kiek šis „malonumas“ kainuos; kaip keisti vairuotojų samdymo politiką?
Šiandien autonominių transporto priemonių kūrimo ir testavimo procesas įgavo didžiulį pagreitį. Bepiločiai sunkvežimiai – ne išimtis. Kad reikalas rimtas, įrodo ir tas faktas, kad Briuselyje ir atskirose valstybėse (taip pat Lietuvoje) jau formuojama teisinė praktinio šios technologijos pritaikymo bazė. Ar tai reiškia, kad vilkikų vairuotojams, kuriems kol kas netrūksta darbo vietų, metas sunerimti dėl savo perspektyvų?
Gegužės 22 – 28 d. konsoliduotos Valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdė intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu minėtų institucijų atstovai tikrino, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių, pirmiausiai – ar jie registruoti VMI i.VAZ sistemoje. CargoNews.lt surinko tikrintojų atsiliepimus apie atliktą darbą.
Gegužės 22 – 28 d. konsoliduotos Valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdė intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu minėtų institucijų atstovai tikrino, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių, pirmiausiai – ar jie registruoti VMI i.VAZ sistemoje. CargoNews.lt surinko tikrintojų atsiliepimus apie atliktą darbą.
„Daug dėmesio susilaukė klausimas dėl draudimo kompanijos steigimo. Pirmiausiai pristatyta atlikta draudimo bendrovės steigimo ekonominė ir teisinė studija. Vežėjai turėjo nemažai klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Kongresas pritarė draudimo bendrovės steigimui“, – parašyta „Linavos“ pranešime po XXXI Asociacijos Kongreso. Tačiau jis vis tiek paliko nemažai atvirų klausimų, susijusių su vežėjų draudimo kompanijos ateitimi. Todėl verdiktas gali būti ne galutinis.
Klaipėdos uostas, pernai tapęs absoliučiu lyderiu tarp Baltijos valstybių uostų ir eilinį kartą pagerinęs krovos rekordus, šiuo metu sprendžia kertinius būsimosios plėtros uždavinius. Priklausomai nuo to, kuriai koncepcijai bus pritarta, techninis krovos potencialas iki maždaug 2040-ųjų metų gali ūgtelėti iki 100 ar netgi 163 mln. tonų. Tačiau kad ir kaip susiklostytų derybos su potencialiais investuotojais, vežėjams tai yra gera žinia: proporcijos tarp geležinkeliu ir sunkvežimiais gabenamų krovinių srauto išliks panašios į dabartines. T. y. apie 20 proc. siekianti užsakymų dalis padvigubės ar, sėkmės atveju, patrigubės.
Viena iš pagrindinių visos Europos problemų – jaunimo nedarbas. Net ir baigę mokslus, jaunieji specialistai neranda darbo – taip pat dėl to, kad neturi praktinės veiklos patirties. Todėl Cargo.LT kaip socialiai atsakingas verslo subjektas nusprendė organizuoti įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja su transporto ir logistikos specialybe susijusius dalykus, specialius kursus, kurių metu jie galėjo susipažinti ir asmeniškai išbandyti Cargo.LT transporto biržą.
Transporto pasaulyje panašiai kaip ir gyvojoje gamtoje: kuo didesnis bei galingesnis automobilis, tuo aukščiau jis pozicionuojamas technikos „mitybos grandinėje“. Kad ir kuriuo rakursu sunkvežimį atakuotų mažiau nei dvi tonas sveriantis hečbekas, pasekmės visais atvejais bus identiškos – iš vienos mašinos liks tik pavadinimas, o kitos vairuotojas greičiausiai atsipirks stresus. Dėl šių priežasčių vilkikai ir puspriekabės konstruojamos taip, kad padarę klaidą lengvųjų automobilių vairuotojai bei keleiviai nukentėtų kiek įmanoma mažiau.
Šių metų balandžio 26 d. neoficialios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongreso dalies metu ekspertai pristatė galimos vežėjų draudimo kompanijos koncepciją. Pirmoje straipsnio dalyje buvo aptarti jos bendri bruožai ir mažesnės draudimo kainos užtikrinimo būdai, atsižvelgiant į situaciją draudimo rinkoje. Tačiau yra dar teisiniai-finansiniai bei organizaciniai tokios bendrovės įkūrimo aspektai, kurie reikalauja atskiro dėmesio.