Analitika
Praktika rodo, jog vežėjai gana dažnai patenka į dviprasmiškas situacijas, kurių sprendimai reikalauja gerų teisinių žinių. Būtent teisinis „pasikaustymas“ leidžia vežėjams suvokti jų pareigas ir teises, o nežinojimas neretai pavirsta beprasmiškais nuostoliais. Panaši situacija susiklostė, iškilus ginčui tarp vežėjo ir ekspeditoriaus, kuomet ekspeditorius atsisakė sumokėti vežėjui už pristatytą krovinį, motyvuodamas tai tuo, kad CMR važtaraštyje nebuvo muitinės antspaudo. Mes nusprendėme išsiaiškinti, kas šioje istorijoje buvo teisus, o kas ne.
1,019
2018-06-13
Šio straipsnio temą padiktavo Lietuvos Susisiekimo ministerijos tinklapyje paskelbta informacija/ataskaita apie Lietuvos transporto sektoriaus raidą 2017 m. Pasak ministerijos, praėjusiais metais Lietuvos transporto sektorius augo neregėtais tempais. „Pasigavusios“ šią informaciją, kai kurios žiniasklaidos priemonės sureagavo vos ne kaltinimais vežėjų adresu, neva tai jie nuolatos skundžiasi, o iš tiesų uždirba visai padoriai, ir kuo toliau, tuo daugiau. Vežėjai nesutiko su tokiais priekaištais ir atrėžė, kad statistika tikrosios padėties neatspindi. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas teisus – ministerija, žiniasklaida ar vežėjai.
1,309
2018-06-04
Vairuotojų girtavimas yra didžiulė problema. Jos sprendimas reikalauja tiek prevencinių priemonių, tiek ir operatyvių veiksmų – ypač jei vairuotojai ima piktnaudžiauti alkoholiu reiso metu, būdami toli už Lietuvos ribų. Mūsų redakcija nusprendė duoti vežėjams keletą patarimų, kaip būtų galima kovoti su mėgstančiais pakelti stikliuką vairuotojais.
967
2018-04-16
Minimalus vairuotojų darbo užmokestis tradiciškai buvo Rytų Europos vežėjų konkurencinis pranašumas, jiems dirbant vakarų rinkose, nes minimalaus darbo užmokesčio lygis Rytų Europos šalyse buvo mažesnis, nei vakaruose. Saugodamos savo rinkas, didžiosios Vakarų Europos valstybės nusprendė kovoti su šiuo reiškiniu, ir įstatymine tvarka įpareigojo Rytų Europos vežėjus mokėti savo darbuotojams (vairuotojams) tokius atlyginimus, kokie nustatyti tose šalyse, kur vairuotojai dirba. Su šia tvarka Rytų Europos vežėjai priversti taikytis jau daugiau nei trejus metus, tačiau neseniai nutiko viena istorija, kuri Rytų Europos vežėjams gali turėti rimtų finansinių pasekmių.
1,574
2018-04-12
Ekspeditorių veikla transporto rinkoje vertinama nevienareikšmiškai. Vieniems atrodo, kad tai naudinga tarpininkavimo paslauga, kitiems – kad tiesiog dubliuoja vežėjų veiklą ir atima iš jų dalį uždarbio. Tačiau ekspeditorių paslaugos pastaruoju metu itin populiarėja, tad svarbu žinoti, kokiais kriterijais vadovautis pasirenkant sąžiningą tarpininką. Juolab kad ekspeditorių veikla iki šiol nėra nei licencijuojama, nei dar kaip nors kitaip reglamentuojama.
1,425
2018-03-23
Vežėjams tenka paisyti daug reikalavimų. Vienas svarbiausių – darbo ir poilsio režimas. Atrodytų, viskas labai paprasta, tačiau dėl šio režimo reikalavimų vežėjams kyla daug problemų – ne tik dėl poilsio sąlygų, bet ir dėl jo trukmės. Visi žinome, jog vairuotojų darbo ir poilsio trukmė fiksuojama tachografuose. Deja, kai kuriems nesąžiningiems vairuotojams periodiškai kyla noras pademonstruoti savo nagingumą, ir jie imasi „tobulinti“ tachografus. Kartais jų technologinės žinios pasiekia neregėtas aukštumas, tačiau vienaip ar kitaip už tachografų duomenų klastojimą tenka atsakyti ne tik vairuotojams, bet ir darbdaviams, todėl mūsų redakcija, norėdama pagelbėti užkertant kelią galimiems tachografų klastojimams, nusprendė pasidomėti, kokie nauji vėjai pučia šiame fronte.
2,279
2018-03-22
Vežėjai vis dar naudoja „popierinius“ CMR važtaraščius, nors jau šiandien aišku, kad toks formatas nėra pats geriausias variantas norint visiems pervežimo proceso dalyviams tinkamai keistis informacija. Elektroninis CMR važtaraštis pamažu tampa neišvengiama būtinybe, todėl CargoNews.lt redakcija nusprendė padėti vežėjams išsiaiškinti, kas tai per daiktas ir kaip juo būtų galima naudotis.
2,517
2018-03-19
Šio straipsnio temą padiktavo vieno Lietuvos ekspeditoriaus iškeltas klausimas. Jo esmė tokia: daugiau nei prieš pusmetį „Kauno logistikos agentūra“ pristatė krovinį į laikinojo saugojimo sandėlį, tačiau per tą laiką krovinio niekas neatsiėmė ir, žinoma, vežėjui už paslaugą nesumokėjo. Įmonės vadybininkė Ingrida prisipažino, kad tai buvo pirmas atvejis per 16 įmonės gyvavimo metų, todėl ji nusprendė kreiptis patarimo į kitus kolegas – kaip galima parduoti šį „niekieno“ krovinį ir pasidengti pervežimo išlaidas. Ir paaiškėjo, kad automobilių transporte, skirtingai nuo kitų transporto rūšių, nėra vieningos neatsiimtų krovinių realizavimo tvarkos. Maža to – nėra nustatyti jokie terminai, per kuriuos tokie kroviniai turi (gali) būti parduoti.
1,012
2018-03-12
Krovinių gabenimo versle neretai kyla įvairiausių civilinių ginčių. Tuomet kyla klausimas – kokiais teisės aktais vadovautis. Yra tarptautiniai (CMR) ir nacionaliniai (Kelių transporto kodeksas, Civilinis kodeksas ir Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklės). teisės aktai, todėl kuriais remtis, pravartu žinoti dar prieš kreipiantis į teismą.
1,481
2018-02-28
Pilnas muitinės patikrinimas (paprastai jį labai mėgsta Rusijos muitininkai, todėl vežėjai žino šią procedūrą kaip „dosmotr“) – ko gero, griežčiausia kantrybės ir nervų išbandymo forma. Be jokių paaiškinimų, pasinaudojus „atsitiktinio pasirinkimo“ principu vairuotojui staiga gali būti liepta nuvairuoti automobilį į aikštelę, o paskui susirinkti daiktus ir išeiti iš automobilio kabinos. Tokiu momentu beviltiška bandyti mintyse skaičiuoti prastovos laiką, nuobaudos už pavėlavimą mastą ir spėlioti „kodėl aš?“. Bandymai juokauti ar ginčytis su muitinės pareigūnais gali kainuoti dar brangiau. Tačiau vienaip ar kitaip net ir tokioje nemalonioje situacijoje vežėjai turi stengtis kiek įmanoma sumažinti galimus nuostolius – tam jie turi žinoti savo teises ir pareigas.
1,635
2018-02-27
