Šiandien Lietuvos kelių transportas yra kryžkelėje. Koks tolimesnis likimas laukia šio sektoriaus, didžiąja dalimi priklauso nuo politinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokiomis mintimis Lietuvos susisiekimo konferencijoje lapkričio 7 d. dalijosi „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Pastaruoju metu daug kalbama apie Kinijos projektą „Viena juosta – vienas kelias“ ir daugybę kiniškų prekių, kurias galėtų gabenti ir kelių transportas, taip pat lietuviškas. Dar labiau diskusijų pakaitino tas faktas, kad Kinija tapo TIR sistemos dalimi, ir jau įvyko bandomieji pervežimai iš Kinijos į Europą ir iš Europos į Kiniją. Šiame kontekste „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kiek perspektyvus yra kiniškas maršrutas bendrai ir Lietuvos vežėjams konkrečiai.
Vairuotojų trūkumas – sena Lietuvos transporto sektoriaus problema, dėl ko jo atstovams tenka ieškoti darbuotojų užsienyje. Ir čia aiškėja, kad jų įdarbinimo kelyje stoja migracijos tarnyba, kuri stabdo procesą. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti vežėjų priekaištų Migracijos departamentui esmę ir galimą išeitį iš susiklosčiusios probleminės situacijos.
Atrodė, kad pagrindiniu XXXV „Linavos“ kongreso akcentu taps asociacijos prezidento rinkimai, kadangi pastaruoju metu su tuo buvo susiję jos vidiniai nesutarimai. Tačiau į pirmą planą vėl iškilo vežėjų draudimo bendrovės klausimas, ir prasidėjo kalbos apie tai, kad šis projektas gali palikti „Linavą“ be grašio kišenėje, o galiausiai žlugti. Cargonews straipsnyje renginio rezultatų apibendrinimas.
Pastaruoju metu Lietuvoje labai paaštrėjo tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kalba apie dvigubą minimalų atlyginimą, profesinės sąjungos irgi laikosi griežtos pozicijos, vežėjai savo ruožtu svarsto verslo perkėlimo į kitas šalis ir protesto akcijų galimybę. Tuo pat metu šalys lygtais derasi, bet, atrodo, kad negirdi viena kitos. Cargonews redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar joms pavyks rasti kokį nors abipusiškai naudingą sprendimą.
Šiandien Lietuvos transporto sektorius susiduria su daugybe iššūkių. Neaišku, kas bus su „Mobilumo paketu“ ir vežėjų draudimo bendrove, kalbama apie protesto akcijas dėl valdžios ketinimų padidinti tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficientą. Tuo pat metu „Linavos“ gegužės 15 d. kongrese bus renkamas jos prezidentas. Vienas iš pagrindinių pretendentų į šį postą – dabartinis organizacijos vadovas Erlandas Mikėnas, kuris sutiko atsakyti į Cargonews klausimus apie tai, kas labiausiai rūpi Lietuvos vežėjams.
Kol kas atsitiko blogiausia, kas galėjo atsitikti – Europos Parlamentas (EP) vis tik nubalsavo už „Mobilumo paketą“ (MP). Įvairių ES šalių (ypač periferinių, įskaitant Lietuvą) vežėjus ir transporto valdžią šokiruoja galimos tokio sprendimo pasekmės. Buvo didelė viltis, kad šiuo klausimu užsiims jau kiti europarlamentarai, o dabar viskas spręsis derybose tarp EP, Europos Komisijos (EK) ir Europos Tarybos. Mūsų redakcija nusprendė patikslinti, už ką būtent nubalsavo EP, ir pabandyti suprasti situacijos perspektyvas.
Neseniai organizaciniame Lietuvos vežėjų gyvenime iškilo įdomus klausimus – „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pareiškė, kad dėl jam nesuprantamų priežasčių asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS). Pastaroji iš esmės yra „Linavos“ konkurentė. Kita vertus, gal dviejų organizacijų bendradarbiavimas yra geras dalykas tuo metu, kai vežėjai turi tiek daug nesutarimų ir problemų? Cargonews redakcija nusprendė išsiaiškinti situacijos detales.
„Breksito“ procesas tęsiasi, ir kol kas niekas negali pasakyti, kaip jis pasibaigs. Tai labai neramina verslą ir ypač vežėjus (taip pat iš Lietuvos). Todėl „Linava“ kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ nusprendė surengti jiems seminarą „BREXIT: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje?“, kuriame dalyvavo asociacijos sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis ir Lietuvos muitinės atstovas. „Cargonews“ redakcija norėtų supažindinti savo skaitytojus su pagrindiniais renginio akcentais ir „Breksito“ problema kaip tokia.
Nuo 2017 m. Lietuva gauna iš Rusijos vadinamuosius „terminalinius leidimus“ – dvišalius/tranzitinius leidimus, kurių 6 punkte „Specialios žymos“ yra įrašas „Taip pat leidžiama vežti trečiųjų šalių krovinius“ ir kurie naudojami krovinių iš lietuviškų terminalų pervežimui (iš čia neoficialus pavadinimas). Šiame kontekste neseniai vykusiame „Linavos“ susirinkime asociacijos nariai paklausė: „Ar Lietuvos vežėjai gali naudoti „terminalinius leidimus“ krovinio ne iš trečiosios šalies pervežimui iš Rusijos į Lietuvą, nes Rusijos transporto inspekcija neva sako, kad negali?“ Tada aiškus atsakymas į jį pateiktas nebuvo, ir Cargonews redakcija nusprendė sudėlioti taškus ant „i“.