Vežėjų gyvenimas yra labai intensyvus ir neprognozuojamas, jame daug iššūkių, streso ir krizinių situacijų, kurias būtina teisingai suprasti ir greitai išspręsti. Padaryti tai nelengva, nes tam reikia specialių žinių ir įgūdžių, mokėjimo bendrauti su įvairias partneriais. Todėl „Linavos“ mokymų centras nusprendė padėti transporto įmonių atstovams įvertinti ir patobulinti jų vadybinius gebėjimus.
Eilės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje – sena kaip gyvenimas problema. Daugelis ją „nurašo“ muitininkų trūkumui (dėl mažų atlyginimų) bei dideliam esamų darbuotojų užimtumui dėl išaugusių krovinių srautų ir padažnėjusių pažeidimų. Tačiau krovininiai automobiliai pasienyje užstringa ne tik dėl šių priežasčių – gana dažnai tai įvyksta dėl sutrikimų Lietuvos muitinės informacinėje sistemoje. CargoNews.lt redakcija nusprendė išsiaiškinti, kodėl vežėjai yra priversti būti šių sutrikimų įkaitais.
Mūsų įžanginėje publikacijoje apie kabotažinius pervežimus mes atkreipėme dėmesį, kad ES šalyse kabotažinę veiklą reguliuoja bendri Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentai. Tačiau juose išvardinti tik pagrindiniai reikalavimai, tuo tarpu kai kiekviena šalis gali turėti (ir turi) nacionalinių ypatumų. Šioje publikacijoje plačiau apžvelgsime reikalavimus kabotažiniams pervežimams tose šalyse, kur jų vykdoma daugiausiai – Vokietijoje ir Prancūzijoje, taip pat Ispanijoje ir Italijoje.
Liepos 26 d. Vilniuje įvyko „Linavos“ Vilniaus regiono vežėjų susirinkimas. Jo dienotvarkė buvo labai turininga. Deja, susitikimo metu paaiškėjo, kad problemų vežėjams tik daugėja.
Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) jau skelbė, kad birželio 4 d. Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) posėdyje vyko balsavimas dėl kelių transportui ypatingai svarbių Mobilumo paketo dalių: patekimo į rinką (kabotažo), vairuotojų darbo ir poilsio režimo tvarkos bei komandiravimo nuostatų taikymo tarptautinio kelių transporto vairuotojams. TRAN nariai buvo priėmę svarbų visam kelių transporto sektoriui sprendimą – netaikyti jokių darbuotojų komandiravimo nuostatų reikalavimų visoms tarptautinio transporto operacijoms. Remiantis šiuo sprendimu, komandiravimas būtų taikomas tik kabotažui. Deja, liepos 4 d. EP nariai plenariniame posėdyje atmetė visas tris EP TRAN jau patvirtintas taip vadinamojo pirmojo Mobilumo paketo dalis ir gražino jas atgal Transporto ir turizmo komitetui (TRAN).
Klaipėdoje įvyko pakartotinis XXXIII „Linavos“ kongresas, kurio darbotvarkė buvo labai turininga. Renginio akcentais, kaip ir reikėjo tikėtis, tapo prezidento ir prezidiumo narių nesutarimai, Asociacijos įstatų pakeitimo klausimas bei tolimesnis draudimo bendrovės steigimo procesas. CargoNews.lt siūlo jums ekskliuzyvinius įspūdžius iš Lietuvos vežėjų suvažiavimo.
Praktika rodo, jog vežėjai gana dažnai patenka į dviprasmiškas situacijas, kurių sprendimai reikalauja gerų teisinių žinių. Būtent teisinis „pasikaustymas“ leidžia vežėjams suvokti jų pareigas ir teises, o nežinojimas neretai pavirsta beprasmiškais nuostoliais. Panaši situacija susiklostė, iškilus ginčui tarp vežėjo ir ekspeditoriaus, kuomet ekspeditorius atsisakė sumokėti vežėjui už pristatytą krovinį, motyvuodamas tai tuo, kad CMR važtaraštyje nebuvo muitinės antspaudo. Mes nusprendėme išsiaiškinti, kas šioje istorijoje buvo teisus, o kas ne.
Šio straipsnio temą padiktavo Lietuvos Susisiekimo ministerijos tinklapyje paskelbta informacija/ataskaita apie Lietuvos transporto sektoriaus raidą 2017 m. Pasak ministerijos, praėjusiais metais Lietuvos transporto sektorius augo neregėtais tempais. „Pasigavusios“ šią informaciją, kai kurios žiniasklaidos priemonės sureagavo vos ne kaltinimais vežėjų adresu, neva tai jie nuolatos skundžiasi, o iš tiesų uždirba visai padoriai, ir kuo toliau, tuo daugiau. Vežėjai nesutiko su tokiais priekaištais ir atrėžė, kad statistika tikrosios padėties neatspindi. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas teisus – ministerija, žiniasklaida ar vežėjai.
Vairuotojų girtavimas yra didžiulė problema. Jos sprendimas reikalauja tiek prevencinių priemonių, tiek ir operatyvių veiksmų – ypač jei vairuotojai ima piktnaudžiauti alkoholiu reiso metu, būdami toli už Lietuvos ribų. Mūsų redakcija nusprendė duoti vežėjams keletą patarimų, kaip būtų galima kovoti su mėgstančiais pakelti stikliuką vairuotojais.
Minimalus vairuotojų darbo užmokestis tradiciškai buvo Rytų Europos vežėjų konkurencinis pranašumas, jiems dirbant vakarų rinkose, nes minimalaus darbo užmokesčio lygis Rytų Europos šalyse buvo mažesnis, nei vakaruose. Saugodamos savo rinkas, didžiosios Vakarų Europos valstybės nusprendė kovoti su šiuo reiškiniu, ir įstatymine tvarka įpareigojo Rytų Europos vežėjus mokėti savo darbuotojams (vairuotojams) tokius atlyginimus, kokie nustatyti tose šalyse, kur vairuotojai dirba. Su šia tvarka Rytų Europos vežėjai priversti taikytis jau daugiau nei trejus metus, tačiau neseniai nutiko viena istorija, kuri Rytų Europos vežėjams gali turėti rimtų finansinių pasekmių.