2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo Rusijos prezidento įsakymas, kuris leido sankcijinių prekių tranzitą per šalies teritoriją su elektroninėmis plombomis. Tačiau praktinis jo realizavimas užtruko maždaug metus. „Сargonews“ redakcija nusprendė papasakoti, kaip tai padaryti ir į ką atkreipti ypatingą dėmesį.
Problemai, susijusiai su mokymais Lietuvoje 95 kodui gauti, jau daugiau nei metai. Vežėjai pasipriešino Švietimo ministerijos (ŠM) siūlymams šioje srityje, kurie pastebimai prailgina ir apsunkina procesą. Iki paskutinės akimirkos atrodė, kad pavyko pasiekti visiems priimtiną kompromisą, tačiau klausimo aptarimo Seime metu vėl kilo nesutarimai. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar vežėjams vėl ruoštis blogiausiam scenarijui.
Nuo pasaulinės koronaviruso epidemijos pradžios praėjo keli mėnesiai. Per tą laiką dėl ribojančių priemonių Europoje ir postsovietinėje erdvėje verslas susidūrė su rimtomis problemomis. Lietuvos vežėjai ne išimtis. Šalies valdžia pasiūlė tam tikras ekonominės pagalbos priemones. Tačiau, kadangi informacijos labai daug, kartais sunku suprasti, kas tai per priemonės, ar jos efektyviai padeda kelių transporto sektoriui ir ko dar jis tikisi iš valstybės. „Cargonews“ redakcija pabandė vienoje vietoje surinkti vežėjams prieinamą „pagalbos paketą“, sužinoti jų nuomonę apie jį ir išklausyti jų pasiūlymus.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) organizavo nemokamą nuotolinį seminarą „Vairuotojo įgūdžiais paremtas vairavimo efektyvumas kelių transporte“.
Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus produkcija šiais metais susitrauks daugiau kaip 800 mln. eurų, arba 1,9 proc. BVP. Jeigu transporto sektoriui, klostantis palankiam scenarijui, pavyks atlaikyti krizės iššūkius, jau kitąmet tikimasi solidaus augimo, kuris prisidės prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo.
„Cargo.LT“ forume pasirodė istorija apie tai, kaip krovinio siuntėjas pareikalavo, kad vežėjas pakrovimo metu naudotų papildomą siuntėjo įrangą, nors vežėjas turėjo savo normalią įrangą. O vėliau ekspeditorius išrašė vežėjui sąskaitą už šią papildomą siuntėjo įrangą. Kaip rodo praktika, tokių būdų „išsiurbti“ pinigus iš vežėjo yra nemažai. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas būtent įvyko, ir suprasti, ką vežėjui reikia daryti, siekiant išvengti primetamų išlaidų.
Ateityje, praėjus koronaviruso pandemijai, turėtų trumpėti logistikos grandinės, bus kaupiama daugiau atsargų, o gamyba kelsis arčiau vartojimo, sako nacionalinės vežėjų automobilių asociacijos sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Netrukus vasarinės padangos bus montuojamos beveik ant kiekvieno gatvėje važiuojančio automobilio. Kiekvienas vairuotojas turėtų suprasti, kad vasarines padangas montuoti reikia ne tik dėl įstatymo, bet, svarbiausia dėl savo ir aplinkinių saugumo. Kalbant apie padangų pirkimą, Lietuvoje, šiuo klausimu, populiaru taupyti. Vietoje to, kad sudėvėtas padangas pakeistų naujomis, Lietuviai mėgsta įsigyti pigesnes ir naudotas. Tam, kad suprastumėte svarbius skirtumus tarp naujų ir naudotų padangų, turime įvertinti abiejų tipų savybes.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pristatė studiją „Krovininio kelių transporto sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikai“.
Vienam iš Cargo.LT forumo vartotojų kilo klausimas, susijęs su tuo, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje jis turėjo sumokėti už detalų krovinio svėrimą, kurio pareikalavo muitinės pareigūnas, įtardamas, kad tikrasis krovinio svoris didesnis už nurodytą dokumentuose. Galiausiai paaiškėjo, kad problema susijusi su transporto priemone, kurios tikrasis svoris buvo žymiai didesnis už nurodytą techpasuose. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas turi mokėti šioje situacijoje ir kaip jos iš principo išvengti?