Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių, juos visus per penkerius metus pakeisti „žaliaisiais“ automobiliais – praktiškai neįmanoma.
Lietuvos transporto sektoriuje 95 proc. sudaro naftos degalai, dėl kurių naudojimo prastėja oro taršos rodikliai, o šaliai gresia šimtamilijoniniai nuostoliai už ES įsipareigojimų nevykdymą. Ekspertų teigimu, dekarbonizuoti transporto sektorių galima tik išnaudojant visų atsinaujinančių energijos išteklių – elektros, atsinaujinančių degalų, biometano galimybes.
Lietuvos naujų sunkvežimių rinka šių metų pirmąjį pusmetį susitraukė perpus – palyginti su pernykščiais rezultatais mūsų šalis fiksavo didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES).
Čia – galima rasti vairuotojo, kuris pasakoja apie elektrinio sunkvežimio darbo specifiką, interviu (anglų kalba).
Vis netylant svarstymams dėl eurokomisaro kandidatūros ir portfelių, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad diskutuojant dėl galimybių kuo geriau atstovauti Lietuvos verslą visoje Europoje, reikėtų prisiminti visai Europai svarbų transporto sektorių.
Transporto įmonės vykdo vyriausybės iškeltus ekologijos reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau – valstybė nėra linkusi finansiškai prisidėti prie perėjimo prie alternatyvaus kuro, o pačios įmonės finansiškai tokių išlaidų sau negali leisti. Nors valstybė biudžete ir yra numačiusi beveik 240 mln. Eurų dalį skirtą alternatyvaus kuro skatinimui, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA nuomone, tokie pinigai tai tik lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek jų iš tiesų reikia.
Antrą kartą per metus Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) išmatuotas Transporto sektoriaus rinkos dalyvių vertinimų bei lūkesčių indeksas indikuoja apie sektoriaus sąstingį ir nežinomybę 2024 metais.
Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.
Ilgųjų reisų vairuotojų gyvenimą išbandęs logistikos įmonės „Girteka Transport“ vadovas Mindaugas Paulauskas mano, kad didžiausia vežėjų problema – nepakankamas saugių stovėjimo aikštelių kiekis. Logistikos sektoriuje, anot jo, egzistuoja problemos su personalo įsivežimu bei vis dar matomos Europos Sąjungos Mobilumo paketo pasekmės.
Per pastaruosius metus vežėjams ant nugarų nugulę nauji kelių mokesčiai nuo liepos 1-osios pasipildo dar vienu. Vokietija pirmąsyk rengiasi apmokestinti mažuosius sunkvežimius, sveriančius nuo 3,5 t iki 7,5 t.