2020 metais naujų vilkikų įsigijimai Lietuvoje susitraukė beveik per pusę, tačiau baigiantis metams rinka suaktyvėjo ir naujų sunkiasvorių transporto priemonių registracijų skaičius pastebima išaugo. Pirmoji 2020 metų pusė Lietuvos transporto ir saugojimo verslui nebuvo palanki – smarkiai krito įmonių pelningumas, o verslas gerokai apkarpė investicijas.
Praėjusių metų pabaigoje Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) nariams Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (LVPS) pateikė jų pačių vienašališkai parengtą kolektyvinės sutarties projektą. Šios profesinės sąjungos vadovai verslą nedviprasmiškai spaudė priimti primetamas sąlygas. Transporto ir logistikos įmonėms atsisakius pasirašyti sutartį, ši profesinė sąjunga pagrasino, kad kreipsis į atitinkamas ES profsąjungas, kurias informuos apie galimai neskaidrų ir nesąžiningą Lietuvos verslą.
Papildomas CMR Konvencijos protokolas, susijęs su elektroninio važtaraščio (eCMR) naudojimo galimybėmis, buvo pasirašytas tolimais 2008 m. Lietuva prisijungė prie jo tais pačiais metais, bet nuo to laiko šios sferos skaitmenizavimo procesas didžiąja dalimi stovėjo vietoje. Tačiau neseniai Lietuvos asociacija „Infobalt“ pranešė, kad ne kažkur tai, o Baltijos regione buvo atliktas bandomasis pervežimas šios technologijos pagrindu. Kadangi galutinė tokio projekto realizacija atneštų Lietuvos vežėjams apčiuopiamą naudą, „Cargonews“ redakcija nusprendė pasidomėti įvykio detalėmis ir tolimesnėmis eCMR perspektyvomis Baltijoje.
Po dalinio „Mobilumo paketo“ (MP) įsigaliojimo vežėjai susidūrė su problemomis, susijusiomis su naujomis vairuotojų poilsio taisyklėmis. Pirma, sunku suprasti visas jų detales. Antra, faktiškai nei MP autoriai, nei transporto sektorius neturi aiškaus supratimo, kaip jas vykdyti praktikoje. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti naujos tvarkos niuansus ir jos realizavimo sunkumus.
Šiandien daug kalbama apie tai, kad Europoje bendrai ir Lietuvoje konkrečiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Todėl lietuviškiems vežėjams tenka naudotis trečiųjų šalių piliečių paslaugomis. Dabar Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvedė ne ES piliečių įdarbinimo paslaugų sferoje kvotą. Kaip tai paveiks šalies autotransporto sektorių?
Neseniai vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje buvo svarstoma Lietuvos kompanijų, kurios turi tik vieną sunkvežimį be licencijos pervežimų vykdymui, bet įdarbina daug tolimųjų reisų vairuotojų, o po to „išnuomoja“ juos darbui už Lietuvos ribų. Asociacijos nuomone, tokių fiktyvių vežėjų verslas pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau panagrinėti šį klausimą.
Autotransporto versle kartais nutinka neįsivaizduojami dalykai. Tai gali būti susiję su teisinės bazės netobulumu ir/ar sąmoningu atskirų valstybės piktnaudžiavimu jos nuostatomis. Neseniai vieną Lietuvos vežėją nemaloniai nustebino Rusijos Kaliningrado muitinė. „Cargonews“ redakcija nusprendė supažindinti skaitytojus su šiuo nestandartiniu ir iliustratyviu atveju.
2020 metais Lietuvos transporto įmonės pirmą kartą išbandė suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) varomus „Scania“ sunkvežimius realiomis darbo sąlygomis. Tarptautinius pervežimus vykdanti ir ekspedicijos paslaugas teikianti įmonių grupė cargoGO dalijasi šios technologijos vilkiko 3 mėnesių eksploatacijos rezultatais.
Kelių transporto sektoriuje krovinio pervežime dažnai dalyvauja kelios įmonės. Problemos prasideda tada, kai grandinėje tarp užsakovo ir galutinio vežėjo atsiranda tarpininkas-sukčius, apie kurio egzistavimą krovinio siuntėjas gali net nežinoti, tačiau kuris, pasinaudodamas tiesioginio užsakovo ir vežėjo patiklumu, pavagia prekes. Šiame kontekste kyla klausimas – kas turėtų atsakyti?
Lietuvos transporto sektoriuje padažnėjo krovinių pervežimo be sutarties pasirašymo atvejai – šalys tiesiog susitaria dėl paslaugos mesendžeryje ar elektroniniu paštu. Tokia praktika patogi sandorio greičio prasme, bet pavojinga savo pasekmėmis, jeigu kažkas atsitiks su kroviniu ar paaštrės apmokėjimo klausimas. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokie yra juridiniai ir praktiniai tokių situacijų niuansai.